„XXI amžiaus“ priedas jaunimui, 2016 m. spalio 21 d., Nr.10 (203)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS
2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

2018 metų Vyskupų Sinodas bus skirtas jaunimui

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus
populiarus tarp jaunų žmonių

Vatikane paskelbta ir jaunų žmonių entuziastingai priimta žinia, kad popiežius Pranciškus 2018 metų spalį vyksiančiai Vyskupų Sinodo asamblėjai parinko temą „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimas“. Spalio 6 dieną publikuotame pranešime teigiama, kad šis sprendimas priimtas po tokiais atvejais įprastų konsultacijų su nacionalinėmis Vyskupų konferencijomis, vienybę su Roma turinčiomis Rytų Katalikų Bažnyčiomis, vienuolijų generalinių vyresniųjų sąjunga, o atsižvelgiant į 2014 ir 2015 metų Sinodų tėvų bei jų išrinktos Tarybos nuomonę. Pabrėžiama, kad minėta būsimosios Vyskupų Sinodo asamblėjos tema atspindi Bažnyčios sutelktą pastoracinį dėmesį jaunimui. Tai buvo patvirtinta praėjusiuose šeimai skirtuose Sinodo darbuose ir paskelbtame Šventojo Tėvo posinodiniame apaštaliniame paraginime „Amoris Laetitia“. Todėl po dvejų metų vėl sušauktame Vyskupų Sinode ganytojai turės galimybę išsamiai aptarti aktualų jaunų žmonių dvasinio palydėjimo ir ugdymo klausimą jų gyvenime ir trokštamoje brandoje, kad jaunimas, įvertindamas savo svajones ir uždavinius, galėtų juos planuoti ir realizuoti, atsiverdamas susitikimui su Dievu, bendravimui su kitais žmonėmis, aktyviai dalyvaudamas Bažnyčios ir visuomenės gyvenime. Katalikų Bažnyčia pagal gyvenimo būdą ir tarnystę išskiria keturias pašaukimų grupes: šeimą ir santuoką, nesantuokinį pasaulietiškumą, vienuolystę ir sakramentinę kunigystę.


Tikėjimo žygis Dievo Motinos garbei

Su žygio iniciatoriumi
vyskupu Eugenijumi Bartuliu

Šiais metais keturioliktąjį kartą Baisogalos gimnazijos komanda dalyvavo tarptautiniame piligriminiame žygyje Kryžių kalnas–Šiluva, kurį organizuoja Šiaulių vyskupija.

Rugsėjo 9–11 dienomis kartu su daugiau nei 700 piligrimų pėsčiomis ėjome iš Kryžių kalno į pirmąją Europoje Švč. Dievo Motinos apsireiškimo šventovę Šiluvoje pasveikinti Švč. Mergelę Mariją su gimtadieniu. Įveikti daugiau kaip 70 kilometrų per tris ypač saulėtas dienas nėra lengva, bet su šauniu būriu ir su žygio siela, Katechetikos centro vadove, pagrindine koordinatore Danute įmanoma. Didžiausią pagarbą skiriame ir mūsų žygio iniciatoriui Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui, kuris visada buvo su mumis: drąsino, vienijo malda, giesme, šypsena, jaunatviškumu ir entuziazmu. Jau vien tas vyskupo šūksnis po saldžios poilsio minutės – „Ant arklių!“ – uždega ir įpareigoja ištverti.


Tėvai turėtų skirti daugiau laiko  šeimos fotoalbumų peržiūrai su vaikais

Tai išsiaiškino fotografė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentė Indrė Vaitkevičiūtė. Mergina atliko tyrimą, kurį aprašė savo bakalauro darbe. Ji nagrinėjo, kiek vaiko pozityviosios socializacijos procesui turi įtakos šeimos fotografijos, kaip fotografija gali prisidėti prie šio proceso.

Kuria artimesnį santykį šeimoje

Tėvams fotoalbumų peržiūra yra dar viena galimybė savo vaikams skirti daugiau laiko. Žiūrint į fotoalbumuose saugomas nuotraukas galima analizuoti ne tik socialinius, bet ir fiziologinius šeimos pokyčius, kurti artimesnį tarpusavio santykį. Tėvai, su jaunaisiais šeimos nariais analizuodami nuotraukas, gali atskleisti savo jausmus, fotografijose užfiksuoto momento išgyvenimus. Taip kuriamas artimesnis santykis tarp šeimos narių. „Vaiko suvokimas apie šeimos modelį formuojamas ne tik stebint šeimos santykius, bet ir analizuojant šeimos istoriją žyminčias fotografijas“, – sako LEU socialinės pedagogikos studentė.


Daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunuolių nesidomi politika

Labai silpna politinė kultūra

Europos socialinio tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunuolių (14–20 metų) visiškai nesidomi politika. Pagal šį rodiklį esame kone paskutiniai Europoje. „Jaunimas paprastai seka savo socialinės aplinkos pavyzdžiu“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešojo valdymo studijų krypties vadovė Eglė Vaidelytė. Pasak jos, tiek Lietuvoje, tiek kitose Rytų Europos šalyse dėl susiklosčiusių istorinių ir politinių aplinkybių pilietinė ir politinė kultūra yra labai silpna. „Politinės teorijos klasikai, rašydami apie pilietinę kultūrą, išskyrė „parapijinį“ piliečio tipą: jis nesuvokia esąs viešojo valdymo sistemos dalis, domisi tik savo artimiausia aplinka. Apibrėžiamas ir aktyvus „piliečio-dalyvio“ tipas, kuris domisi politine sistema, mato save kaip sistemos dalyvį, dalyvauja visuomeninėje veikloje“, – teigia E. Vaidelytė. Mokslininkės teigimu, labai svarbu, kad visuomenė pagaliau atsikratytų klišių „nuo manęs niekas nepriklauso“ ir „vis tiek neturiu už ką balsuoti“, ir aktyviai dalyvautų pilietiniame gyvenime. „Labai tikiuosi, kad Lietuvoje jaunoji karta įgaus vis daugiau pilietinės visuomenės dalyvio, o ne „parapijinio“ piliečio bruožų“, – sako E. Vaidelytė.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija