| Rusija
kaip nepavykusi valstybė
Žlungant Sovietų Sąjungai, Maskvos
politologai valstybės apmokamose institucijose skubėdami dirbo,
kad spėtų sukurti ir iš anksto paskleisti nepavykusių valstybių
koncepciją (failed states). Pasaulį tikėtasi pagąsdinti, kad verčiau
remtų senąją imperiją, o ne būsimas keliolika naujų branduolinių
ir nieko neišmanančių valstybių, tariamai nacionalistiškų, turinčių
viena kitai visokių teritorinių pretenzijų, ir kurias neišvengiamai
užvaldys vietinės nusikaltėlių ir uzurpatorių mafijos. Atseit jau
geriau ankstesnė viena pažįstamoji visasąjunginė komunistų klanomafija,
ginkluota partijos durklais KGB ir GRU, o dar žadanti neva demokratines
reformas.
Nepavykusių valstybių koncepciją kaip naują tarptautinę grėsmę
sovietai siūlė Jungtinėms Tautoms; tokio dokumento priėmimas būtų
ateičiai reiškęs Rusijos pageidaujamus įgaliojimus prižiūrėti bei
toliau valdyti ankstesnę SSRS teritoriją. Tam reikėjo dar ir visokeriopai
trukdyti demokratijos atsiradimą buvusiose pseudorespublikose, skatinti
jų vidinę luominę, etninę, religinę dezintegraciją ir pairimą.
Tai buvo daroma visur, ypač sėkmingai Užkaukazėje (Armėnija ir Azerbaidžanas
supjudyti amžiams, Gruzija sudraskyta į gabalus). Atsektume tų pastangų
bei pėdsakų ir Lietuvoje, tai būtų atskira studija. Rusijos kariuomenės
prieglobstyje šen ten pavyko sukurti kriminalines beteises erdves:
tai Uždniestrė, Abchazija, Karabachas su aplinkiniais rajonais,
Čečėnija (vėliausiame Europos Parlamento dokumente ši net pavadinta
nepavykusia valstybe). Panašių bruožų leidžiama puoselėti Baltarusijoje,
kuri valdžios požiūriu į spaudos laisvę, politinę opoziciją, demokratinius
rinkimus ir paklusnią teisėtvarką tapo visai panaši į globėjos Rusijos
bandomąjį poligoną.
Tačiau grėsmingiausia, pirmiausia saviems piliečiams, o taip pat
kaimynams, gali tapti tai, kad pati Rusija įgyja vis daugiau nepavykusios
valstybės bruožų. Liaudiškai pasakytume: Dievas nubaudė. Regionuose
siautėjančios mafijos, konkurenciniai ir politiniai žudymai, autoritarizmo
kaustoma teisėtvarka ir užgniaužiama žiniasklaida, manipuliuojami
rinkimai, degraduojanti kariuomenė ir Čečėnijos karo palestinizacija,
oficiali Rusijos santvarkos kaip valdomos demokratijos doktrina
neduokdie, Lietuvai taip suartėti su nelaiminga kaimyne. Vietiniai
politikai, liaupsinantys Rusijos dabartį ir kviečiantys visokeriopai
suartėti, turėtų būti atsakingesni. Lietuvai reikia tęsti pasirinktą
suartėjimą su euroatlantine demokratine bendrija, nekopijuoti Rusijos
nei Seime, nei Vyriausybėje, nei Prezidentūroje.
Vytautas LANDSBERGIS,
Seimo narys
© 2003 "XXI amžius"
|