Atnaujintas 2003 m. liepos 25 d.
Nr.58
(1162)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Darbai
Ora et labora
Lietuva
Liudijimai
Mums rašo


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Netikslūs ir melagingi faktai
Atviras laiškas

Birželio 21 dieną dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintame žurnalistės Laimos Lavastės straipsnyje „Kunigų nuodėmės - už tylos ir melo sienų“ rašoma: „1993 metų balandžio mėnesį Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją sukrėtė skandalas. Ketvirto kurso auklėtinis S. T. (inicialai pakeisti. •- Red.) dar su šešiais bendramoksliais kreipėsi į Kauno kurijos kanclerį ir kardinolo Vincento Sladkevičiaus sekretorių Alfonsą Bulotą. Grupė klierikų tada prašė savo buvusio seminarijos auklėtojo, kad šis užtartų juos pas kardinolą V. Sladkevičių dėl profesūros tvirkinamųjų veiksmų. Klierikas S. T. taip pat parašė kreipimąsi Vyskupų Konferencijai, kurios pirmininkas tuo metu buvo arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis. Po atlikto vidaus tyrimo ir akistatų keli aukšti seminarijos administracijos darbuotojai buvo perkelti i kitus darbus. Rektorius Algis Baniulis buvo iškeltas į Klaipėdą “.


Ačiū Dievui, kad dar ne visa Lietuva liberalų sukvailinta…

Liepos 15-ąją minėjome Žalgirio mūšio pergalę. Po 200 metų žiaurios ir negailestingos kovos Kryžiuočių ordinas buvo palaužtas. Taigi didelė istorinė džiaugsminga šventė. Kaip ją paminėjome? Gatvėje, kurioje gyvenu, buvo iškelta tik viena vėliava. Visame Vilniuje - gal dešimt. Vilnius - Lietuvos sostinė. Žmonės išsilavinę, paklausė liberalų, kad trispalvę reikia iškelti tik per Vasario 16-ąją. Liūdna, bet akivaizdu, kad Maskva ir toliau vedžioja mūsų žmones už nosies. Už trispalvę mirė tūkstančiai partizanų ir Laisvės kovotojų bei politinių kalinių. Lageriuose tada išdavikų beveik nebuvo, mergaitės išsiuvinėdavo trispalves ant pagalvėlių ir galėjo viešai džiaugtis. Atsimenu, 1947 metais Vasario 16-ąją minėjome Kauno KGB rūsių kamerose. Mergaitės, suplėšiusios sukneles, iš trijų spalvų nupynė virvutes ir paslėpė prausykloje. Kiekvienoje kameroje buvo paslėpta po virvelę ir, atrodo, prižiūrėtojai nerado nė vienos. Kameroje padėjome prie sienos, kad nesimatytų per „vilkelį“, ir suklaupę meldėmės. Kiekvienas davėme priesaiką neišduoti Lietuvos ir nepakenkti Laisvės idealams.


Tuščiažiedžiai

Netyla diskusija po Lietuvos Sąjūdžio VIII suvažiavimo. Vis atsiranda naujų pamąstymų apie buvusį laiką ir įspūdingus žygius laisvės vardan, už nepriklausomą tėvynę Lietuvą. Nuo 1992 metų anykštėnai pasiuntė mane į Sąjūdžio Seimą. Įpareigojimas suteikė jėgų aktyvesnei veiklai. Su bendraminčiais stengėmės daryti tuos darbus, kurie mums atrodė svarbiausi. Šiandienos įvykiai neleidžia sustoti ir nusiraminti. Dar ne laikas…