| Dievo
Žodis pasotina Jo alkstančiuosius
Sunku įsivaizduoti maisto produktų
parduotuvę, kurioje nebūtų duonos kepalėlio. Daugeliui žmonių duona
kasdienis valgis. Verta pastebėti, kad įvairios grūdėtos duonos
rūšys yra vieni tinkamiausių maisto produktų, kurie prisideda prie
sveikos žmogaus gyvensenos.
Tačiau neužtenka žmogui kasdienės duonos riekės ir kitokių patiekalų,
kurių valgymas stiprina kūno jėgas. Jei mes trokštume tik maisto,
kuris patenkina tik fiziologinius žmogaus poreikius, tada būtume
panašūs į sekmadienio Evangelijoje minimus žydus, kurie panūdo pasigriebti
Viešpatį Jėzų ir Jį paskelbti karaliumi, idant Jis galėtų nuolat
tęsti duonos padauginimo stebuklą (pgl. Jn 6, 15).
Vertinant krikščionišku požiūriu neįmanoma pritarti žydų ketinimui,
kad Kristus taptų jų karaliumi dėl to, kad kaskart jiems stebuklingai
duonos padaugintų. Juk duonos valgymas yra visada susijęs su nelengvu
žmogaus triūsu (plg. Pr 3, 19) ir aiškiu įspėjimu: Kas nenori dirbti,
tenevalgo! (2 Tes 3, 10). Trumparegiškas susižavėjimas Kristumi,
kuris žmonėms reikalingas vien dėl regimųjų ir nykstančių dalykų,
būtų iškreipiantis Jo pasiuntinybę ir veiklą, nes Jį padarytų panašų
į gundytoją, kuris visiems, kas prieš jį keliaklupsčiauja, žada
apsčiai duoti duonos, valdžios ir panašių dalykų (plg. Lk 4, 4
7).
Visiškai skiriasi šėtono žadamos laimės miražas nuo Kristaus skelbiamos
dieviškos karalystės palaimos. Piktoji dvasia tuos, kurių gyvenimo
tikslas - vien medžiaginių dalykų siekis (deja, temąstančiųjų apie
žemės daiktus dievas yra pilvas, žr. Fil 3, 19), neišvengiamai gramzdina
į aklų geismų verpetą
O Viešpats tuos savo ištikimus sekėjus, kurie nors dėl žmogiško
silpnumo klysta, bet ir stengiasi taisytis, apdovanoja ne tik krikščioniška
atjauta artimui, didesne ramybe sudėtingose gyvenimo situacijose,
šviesiu mąstymu ir kitomis panašiomis malonėmis, kurių pritaikymas
kasdienybėje jau dabar daugeliui suteikia progą džiaugtis Kristaus
pažadų išsipildymu: Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir
Jo teisybės, o visa tai jums bus pridėta (Mt 6, 33).
Tada ir paaiškėja, kad Viešpats per artojo ir žemdirbio triūsą mums
dovanoja kvepiančią duonos riekę, kad ją su dėkingumu ragaudami
suprastume: Jėzus (per nepaprastą duonos padauginimą), dovanodamas
žmonėms savo beribę meilę, trokšta, kad Jį žmonės priimtų ne tik
kaip pranašą, bet kaip vienintelį Dievo Sūnų, kuris atėjo į šį pasaulį
paskelbti Dievo karalystę, o paskui ir savo krauju paliudyti,
jog į ją galės įeiti tie, kurie Jį tikės ir iš širdies Jį mylės.
Kun. Vytenis VAŠKELIS
© 2003 "XXI amžius"
|