Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Lietuvių darbai vengrų tautai

Lietuvių (iš kairės) Adolfo Teresiaus (Garliava) ir Rimo Zinkevičiaus (Ukmergė) monumentalus sakralinis kūrinys, iškilęs Budapešte, Kerepešio kapinių memorialo vietoje, yra skirtas 1956-ųjų metų revoliucijos aukoms atminti

Spalio mėnesio 31 dienos popietėje Kauno miesto Senosiose kapinėse, Vytauto prospekte, kaip ir prieš 50 metų minint Vengrijos sukilimą, aidėjo Lietuvos himnas. Po jo pasigirdo Vengrijos Respublikos himno garsai. Taip prasidėjo 1956 metų Vengrijos sukilimo dalyvių bei juos parėmusių demonstrantų paminklinio akmens atidengimas. Ant nušlifuoto granito plokštės iškaltas įrašas: „Šiose kapinėse 1956 metų Vėlinių dieną Kauno visuomenė, nepaisydama sovietų okupacijos Lietuvoje, rizikuodama gyvybe ir laisve protestu išreiškė savo pritarimą Vengrijos revoliucijai. Jos didvyriška drąsa ir ryžtas tapo pavyzdžiu siekiant Lietuvos ir Vengrijos laisvės ir nepriklausomybės“.

Įamžinti Vyčio apygardos partizanai

Bronius VERTELKA

Memorialinė lenta ir paminklas Vyčio apygardos partizanams atminti Vadokliuose

Ant Panevėžio rajono Vadoklių vidurinės mokyklos namo sienos atidengta paminklinė lenta, skirta Vyčio apygardos partizanams atminti. Tą pačią dieną aikštėje tarp Vadoklių miestelio ir Mikėnų gyvenvietės atidengtas ir pašventintas paminklas šios apygardos partizanams atminti.

Tokių iškilmių, kokios buvo sekmadienį, spalio 29-ąją, vadokliečiai senokai nematė. Rytą žmonės rinkosi į vidurinę mokyklą. Iš pradžių užsukdavo į jos aktų salę, norėdami susipažinti su Genocido aukų muziejaus parengta ekspozicija. Šioje mokykloje prieš 62 metus susirinkusi jaunuolių grupė nutarė eiti partizanauti. Paskui iškilmių dalyviai ėjo į mokyklos sporto salę, kur vyko konferencija, kurioje dalyvavo Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis ir vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas, svečiai iš Vilniaus – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinė direktorė Dalia Kuodytė, Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis, Lietuvos kariuomenės karininkai, kariai savanoriai, partizaninio judėjimo dalyviai.

Miesto žemių įkaitai

Benjaminas ŽULYS

Įstatymas taisytas 40 kartų

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, viena pagrindinių jos veiklos krypčių buvo ir tebėra nuosavybės atstatymas teisėtiems jos savininkams ar jų palikuonims. Tai labai aktualu kaimo vietovėse, kur didžiulius plotus užima žemė. Bet ne mažiau svarbu ir tos žemės, kurios yra miestuose ar miesto tipo gyvenvietėse. Bet daugelio šių sklypų teisėtieji savininkai atgauti nepajėgia, jiems už ją, prisidengiant įvairiomis priežastimis, nekompensuojama arba žadama kompensuoti nepriimtinomis, netgi žeminančiomis sąlygomis.