Atnaujintas 2007 liepos 5 d.
Nr.52
(1549)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Gėdingiausia naujausios Lietuvos istorijos data

Paskutinių keliolikos metų Lietuvos istorijoje nedaug būta epochinių datų. Tačiau viena jų ilgam įsimins visiems Lietuvos piliečiams. Kalba eina apie birželio 28 dienos, ketvirtadienio, popietę, kai Lietuvos Respublikos Seimas pradėjo svarstyti ir didele balsų dauguma pritarė įstatymo XP-2351, Liberaldemokratų frakcijos nario E.Klumbio pasiūlytam dar birželio 19-ąją, projektui.

Šis įstatymas žinomas kaip seimūnų rentos įstatymas. Nors praeitą savaitę kelių frakcijų vadovai dar bandė tikinti piliečius, kad jis nebus svarstomas, realybė pasirodė visai priešinga. Dabar didžiausiu greičiu šis savęs, kaip seimūnų iškėlimas ir visos tautos apiplėšinėjimas paspartintai įvykdytas, o antradienį, liepos 3-iąją, įteisintas.

Kokia šio įstatymo esmė? Ji primityvi: kiekvienas seimūnas už savo Seime prasėdėtą laiką gaus labai solidžią rentą, kurios dydis priklausys nuo posėdžių salėje prasnaustų kadencijų skaičiaus. Piniginė jos išraiška svyruos nuo 40 iki 75 procentų paprastos Seimo nario algos. Kalbant tiesiai, tris kadencijas Seime išbuvęs seimūnas jau iki gyvos galvos gaus apie tris tūkstančius litų. Galima įsivaizduoti, kaip po šio projekto priėmimo rankas trynė Seimo senbuvis Č.Juršėnas, sėdintis visuose Seimuose nuo 1990 metų. Beje, jis irgi balsavo už…

Toks arogantiškas seimūnų elgesys tik dar kartą įtikinamai įrodė, kad dažnai į valdžią einama ne tarnauti žmonėms, o tam tik pasirūpinti savo ir savo artimųjų gerbūviu. Labai simptomiška ir tai, kad įstatymo projektui pritarė visos didžiosios Seimo frakcijos, pradedant socialdemokratais ir baigiant konservatoriais. Tiesa, dabar prasidės naivoki pasiteisinimai, panašūs į „užsienyje irgi yra rentos“ arba „ES irgi tokia tvarka“. Keista, kad Lietuvos Seimo narių noras būti į kažką panašiais vyksta šalyje, kuri pirmauja tik savižudžių ir emigrantų skaičiumi. Dar stebėtinai greitai vejamės Europą kainomis. O štai pagal minimalią algą ES esame ketvirti nuo galo.

Šiuo poelgiu suduotas mirtinas smūgis gležnam mūsų parlamentariškumui. Politiniai beraščiai, susirūpinę savo gerbūviu, nupjovė šaką, ant kurios patys sėdėjo. Begėdiškai greitai stumiamas rentų įstatymas (jis pateiktas paskutiniu momentu, beveik slaptai, iš anksto neįtraukus jo į darbotvarkę) tik patvirtina, kad jo priėmimo ir pateikimo iniciatoriai puikiai suvokė, kokią kiaulystę jie ruošia. Dar keisčiau, jį parėmę žmonės nesuvokia, kad jis gali būti labai greitai atšauktas!

Seimūnų kvailumas daugiau nei akivaizdus. Visų pirma jie parodė, kokios moraliai supuvusios mūsų parlamentinės partijos. Įsigaliojus šiam įstatymui, drąsiai reikia pakeisti ir Seimo nario priesaiką: prisiekti reikia tarnauti ne Lietuvai ar jos žmonėms, o rentai. Kalbant rimtai, šis akibrokštas sukelia didžiausią nepasitikėjimą visomis „tradicinėmis“ partijomis ir atveria kelią į valdžią visokiausiems tautos gelbėtojams. Juk dabar sėkmės rinkimuose gali tikėtis bet kokia partija, kuri viešai pasižadės atšaukti rentų įstatymą ir kuri su juo nebuvo pernelyg susijusi. O kaip pakils jos populiarumas, jei šis pažadas po rinkimų dar bus ir įgyvendintas?!

Tokių gelbėtojų toli ieškoti nereikia. Seime turime negausią Liberaldemokratų frakciją. Sunku pasakyti, kas atsitiko, bet rentų įstatymą pasiūlęs tos frakcijos narys E.Klumbys pats nebuvo tame posėdyje, kai dėl jo balsuota. Tai, kad iš 58 seimūnų, pritarusių šiam projektui tik du buvo liberaldemokratai (daugiau jų salėje tąkart ir nebuvo), daugiau nei keista. Ar nepereis į jų pusę didžioji mūsų rinkėjų dalis, jei tik R.Paksas išdrįs pakritikuoti šį įstatymą?

Nesame politinių sąmokslų teorijos šalininkai. Bet jei ši politinė kombinacija suplanuota sąmoningai, tada jos autorius beveik genialus. O jei tai padaryta dėl neišmanymo, tenka pripažinti seną patarlę, kad su kvailumu net patys dievai nepajėgūs kovoti.

Sunku psichologiškai įvertinti tokio poelgio pražūtingumą. Seimūnai vienu mostu užbraukė bet kokias pagarbos sau liekanas. Lietuvoje, kur didžioji dar neemigravusių piliečių dalis gyvena, gaudami elgetiškas algas ir pensijas, kur per septyniolika valstybingumo metų niekaip nesibaigia sveikatos apsaugos, Žemės ir švietimo reformos, kur bus įvestas mokamas aukštasis mokslas, o dabar prasidėjo kalbos ir apie kažkokį „papildomą“ sveikatos mokestį, pasiskirti sau nepelnytą rentą – daugiau nei įžūlu. Tai lyg spjūvis į veidą mums visiems. Mūsų rinkėjai yra labai įtarūs ir neatleidžia išdavysčių, ką jie jau ne kartą yra įrodę. Tačiau šiuo atveju ant kortos pastatytas ne tik vienos ar kelių politinių partijų populiarumas. Suduotas skaudus smūgis visai šiandienos politinei sistemai, netgi toms jėgoms, kurios jau bandė save vadinti tradicinėmis, t.y. beveik amžinomis. Lengva ranka sudarytas precedentas sąmyšiui politinėje padangėje. Juk susikompromitavo visas parlamentinis elitas. Tuo įsitikinti galėsime per būsimus Seimo rinkimus.

Ir reikalo esmė glūdi ne ekonominėje įstatymo pusėje. Tie du ar trys milijonai litų, kasmet kurių reikės rentoms, valstybės į bankrotą nenuvarys. Esmė glūdi nepagarboje, parodytoje savo rinkėjams. Juk žadėta tarnauti jiems, o ne sau.

Na, kad rentos nori koks socialdemokratas ar darbietis, valstietis-liaudininkas ar socialliberalas, neturėtų stebinti. Tačiau kai už ją balsuoja devyni iš vienuolikos posėdyje dalyvavusių konservatorių, darosi liūdna. Vienu nežymiu judesiu, kuriam kiti gal ir nesuteiktų didesnės reikšmės, opozicija parodė nelabai branginanti gerą vardą. O gal konservatoriams tiesiog patinka būti amžina opozicija? Gal taip net patogiau? Viską kritikuoji, bet kartu ir už nieką nereikia atsakyti.

Rinkimuose konservatorius dažnai „ištraukdavo“ Kaunas. Jis užkaišydavo jų populiarumo skyles ir kartu parūpindavo daugumą Seimo narių vienmandatėse apygardose. Ne paslaptis ir tai, kad kai kuriuose šio miesto rajonuose, ypač ten, kur vyravo jo senbūviai, Tėvynės sąjunga gaudavo net 60-75 procentus sąrašo balsų. Bet kaip bus dabar, kai už rentas pasisakė net penki jų deputatai, išrinkti Kaune?

Laukia smagus cirkas, kai visų partijų atstovai žiniasklaidoje teisinsis dėl savo neprincipingumo. Tačiau žodis ištartas, o partinius mundurus atsiplauti bus labai sunku. Kas gi tie šių dienų antiherojai, panorėję sau išsiplėsti savo lovį iki gyvos galvos?

Daugumos jų net nepažįstame ir negalime prisiminti, ką jie gero Lietuvai yra nuveikę, gal tik bėgiojimu po frakcijas. Dabar jau nėra nė mažiausios abejonės, kad daugumai jų tai paskutinė kadencija Seime (nors kai kuriems jų ir pirmutinė). Iš 64 posėdžio dalyvių birželio 28-osios posėdyje balsavo 63, ir tik keturi buvo prieš ir vienas susilaikė.

Dar lieka Prezidento žodis. Tik nežinia, ar iš jo galima daug tikėtis. Juk matėme V.Adamkaus svyravimus VSD skandale.

Darius Vilimas

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija