|
Panevėžio vyskupijoje
Zarasų dekanate
Maldos devyndienis
Antalieptė. Parapijos tikintieji šiemet kaip niekad rūpestingai ruošėsi Dievo Gailestingumo šventei (Atvelykiui), nes ji sutapo su kitomis reikšmingomis katalikiškomis datomis ir su Šv. Kryžiaus Atradimo tituliniais atlaidais. Parapijos pastoracinė taryba, pasitarusi su mons. Petru Baltuška, padedant Zarasų dekanui kun. Remigijui Kavaliauskui, kun. teol dr. Gediminui Jankūnui ir kun. Justui Jasėnui, kruopščiai suplanavo Dievo Gailestingumo noveną Kryžiaus kelio eisenų ir maldų devyndienį, kuris buvo pradėtas Didįjį penktadienį. Medžio drožėjas Saulius Savickas išdrožė ir padovanojo ąžuolinį kryžių. Kryžiaus kelias prasidėjo nuo arkivyskupo Mečislovo Reinio tėviškės Madagaskaro kaime. Apie arkivyskupą M. Reinį, 1947 m. sovietų suimtą ir 1953 metais mirusį Vladimiro kalėjime, susirinkusiems priminė mons. Petras Baltuška. Jis pašventino kryžių ir pažadėjo maldininkus pasitikti prie bažnyčios vartų. Kunigas Justas Jasėnas, laimindamas susirinkusius, linkėjo nenusilenkti prievartai ir blogiui, nors tiesa reikalauja daugiau jėgų ir su ja eiti ne visada lengva. Jis pirmasis ir ryžosi nešti kryžių, kuris pasirodė ne toks jau ir lengvas. Nemažas būrys tikinčiųjų vaikų, paauglių ir garbaus amžiaus Antalieptės krašto žmonių nuo Madagaskare pastatyto kryžiaus arkivysk. M. Reinio atminimui pradėjo Kryžiaus kelią. Jie keturis kilometrus ėjo papieviais, laukų keliukais. Keturiolika Kryžiaus kelio stotelių buvo suruošta pamiškėse, kryžkelėse. Sustota garsaus Šavašos pažintinio tako zuikių mokykloje, vadinamoje Zuikių akademija. Daug kas žino, kad už upeliuko Jakštų kaime yra buvusio generolo Vlado Mieželio tėviškė, o už kelių kalnelių Žvilbučių kaime prelato dr. Juozo Prunskio gimtinė. Visa tai pakaitomis su maldomis priminė kun. J. Jasėnas savo įtikinančiuose pasakojimuose. Nelengvą ąžuolinį kryžių norėjo nešti visi, ypač jaunimas. Galiausiai procesija sustojo prie bažnyčios vartų, čia visus pasitiko mons. P. Baltuška. Kryžius buvo įneštas į bažnyčią.
Balandžio 23 dieną (Didįjį šeštadienį) Kryžiaus kelias buvo pratęstas aplink Antalieptės bažnyčią. Maldos buvo skiriamos fundatoriams, vienuoliams ir kunigams, kurie ištikimai tarnavo bažnyčiai ir šiam Aukštaitijos kraštui.
Trečioji ir ketvirtoji Dievo Gailestingumo novenos dienos sutapo su Velykomis, todėl Dievo Gailestingumo vainikėlis ir litanija šių dienų intencijomis buvo kalbamos prieš šv. Mišias. Antalieptės parapijos tikintieji jau įprato šventadieniais bažnyčioje rinktis pusvalandžiu anksčiau, nes nuo Kalėdų renkamės melstis už mūsų ir viso pasaulio nuodėmes prie antalieptiškio Algirdo Bertašiaus nutapyto paveikslo, kuris pašventintas per Kristaus Karaliaus iškilmę.
Dievo Gailestingumo penktoji novenos diena balandžio 26-ąją vyko prie Teresės ir Aloyzo Maluiškų kryžiaus. Teresė jau vienuolika metų yra visiškai neįgali, o prie namų kryžius pastatytas ir Aloyzo rankomis, kuris pats pora metų stengiasi pasveikti po insulto.
Šeštąją Dievo Gailestingumo novenos dieną prie Purvynės kaimo kryžiaus mielai rinkosi šio kaimo gyventojai. Septintos Dievo Gailestingumo novenos dienos maldos ir giesmės buvo skiriamos kunigui dr. Juozui Čepėnui ir jo artimųjų atminimui. Zabičiūnų ir aplinkinių kaimų gyventojai maldai rinkosi prie Velaikių kaime pastatyto kryžiaus. Elektrikų šeimos ir jų artimieji aštuntąją Dievo Gailestingumo novenos dieną meldėsi prie Gaidelių kaime pastatyto kryžiaus. Paskutinę novenos dieną Padusčio ir aplinkinių kaimų maldininkai rinkosi prie Mokytojų kalne pastatyto kryžiaus. Taip kasdien 15 Dievo Gailestingumo valandą vis prie kito kaimo kryžiaus buvo meldžiamasi, giedamos giesmės, prasmingai bendraujama.
Į Švento Kryžiaus Atradimo (titulo) atlaidus monsinjoro Petro Baltuškos kvietimu atvyko zarasiškis kunigas J. Jasėnas. Jis pasakė įspūdingą pamokslą. Kalbėdamas apie Šv. Kryžių, jis paminėjo mūsų krašto šviesuolį Liną Brogą iš Pačiaunės kaimo. Dirbdamas kelių statybos inžinieriumi, jis 19651966 metais važinėjo po Lietuvą tarnybos reikalais ir fotografavo pakelėse stovinčius kryžius. Šių fotografijų paroda buvo suruošta Zarasų krašto muziejuje. Vyresnio amžiaus žmonės dar prisimena poetą ir vertėją Liną Brogą, išvertusį rusiškąją Jurgio Baltrušaičio poeziją, dirbusį sunkiais pokario metais Antalieptės progimnazijoje mokytoju.
Pasibaigus šv. Mišioms žmonės neskubėjo skirstytis. Priešais bažnyčios vartus prekybininkai viliojo savo prekėmis, meno saviveiklos entuziastai linksmino liaudiška muzika ir dainomis.
Visų šių renginių organizatorės buvo pastoracinės tarybos narė Olga Raugienė ir bažnytinio choro vadovė Loreta Alaunienė. Parapijiečiai ir svečiai dėkingi joms už drąsias idėjas ir gerumu turiningas šventes.
Vincas Kibirkštis,
kraštotyrininkas
© 2011 XXI amžius
|