2014 m. vasario 21 d.    
Nr. 8
(2079)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos vyskupai kviečia melstis už taiką Ukrainoje

Ukrainoje prasidėjo nauja smurto prieš protestuojančius šios šalies piliečius banga. Pranešama apie žuvusius ir sužeistuosius, uždaromi televizijos kanalai, skamba ultimatyvūs reikalavimai. Ukrainos piliečių troškimą gyventi laisvoje valstybėje bandoma numalšinti karine jėga, o į žmonių valią ir siekius neįsiklausoma. Tačiau iš smurto negimsta tiesa. Smurtas neišsprendžia problemų, o tik kėsinasi panardinti visa į baimę ir neapykantą. Meldžiame Viešpatį, kad Ukrainos vadovas priimtų sprendimus, kurie leistų pasukti santaikos link. Gyva skaudaus mūsų šalies kelio į laisvę patirtis leidžia mums dar geriau suprasti Ukrainos žmonių išgyvenamas dramatiškas valandas.


Realybė ir kasdienybė,

arba Europos Sąjunga – ne ta buvusi Sąjunga, kuri gąsdindavo ir bausdavo nepaklusnius

Mindaugas Maciulevičius,

Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys

Lietuvoje verda aistros dėl žemės pardavimo referendumo. Visi, kas netingi, spekuliuoja galimos Briuselio reakcijos į mūsų žmonių iniciatyvą tema. Neseniai kaip tik dalyvavau viename posėdyje Briuselyje, Europos parlamente, kur buvo kalbama žemės tema. Didžiausios Europos Parlamento frakcijos EPP (Europos liaudies partijos) ir Europos Ekonominių ir socialinių reikalų komitetas organizavo jaunųjų ūkininkų kongresą. Gaila, kad Lietuvos jauniesiems ūkininkams šiemet nepavyko ten patekti, tačiau man ir kitiems Lietuvos atstovams Briuselyje pavyko atkreipti dėmesį į mums aktualią problemą. Vienas svarbiausių šio meto klausimų Briuselio debatuose – žemė ir gebėjimas ją įsigyti. Turint mintyse Lietuvoje užvirusias karštas diskusijas dėl referendumo, kuriame balsuotume, ar priklauso Lietuvos žemė tautai, ar ne, norėčiau ir aš pasidalinti keletu įžvalgų šia tema.


Ar žemė giliau, ar dangus aukščiau?

Gintaras Aleknonis

Po Europą klaidžioja referendumo šmėkla. Štai du naujausi pavyzdžiai: pernai kroatai referendumu nusprendė, kad šeima yra vyro ir moters sąjunga, o šį rugsėjį Škotija referendume balsuos, ar tapti nepriklausoma. Pabandykime įsivaizduoti, kaip Lietuvoje Vyriausioji rinkimų komisija ar Konsitucinis teismas vertintų siūlymus referendumu nuspręsti, kas yra šeima, ir svarstyti, pavyzdžiui, Žemaitijos nepriklausomybės klausimą. Ar kas abejoja, kad pirmasis sumanymas būtų paskelbtas prieštaraujančiu Europos teisei, o antrasis – Lietuvos Konstitucijai? Sumanytojai būtų viešai paskelbti tautos apgaudinėtojais ir „Gazpromo“ agentais. Kaip gerai, kad mūsų viešų prasivardžiavimų svetimšaliai nesupranta, nes juos logiškai pratęsę iki galo turėtume viešai atsiprašyti Didžiosios Britanijos premjero. Siekiantis iki 2017 metų surengti referendumą dėl britų narystės Europos Sąjungoje Davidas Cameronas, vadovaujantis lietuviška logika, yra tikrų tikriausias Kremliaus agentas, o įtempti Londono ir Maskvos santykiai tėra tik dūmų uždanga...


Nepraraskime demokratinės Lietuvos!

Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narių pareiškimas

Lietuvos Sąjūdis, atsiradęs iš demokratinio pakilimo bangos, prieš 24 metus atvedė Lietuvą į demokratinės valstybės atkūrimą. Sąjūdžio jėga buvo Tautos valia, pasireiškusi mitingais, peticijomis ir kitomis Tautos valios išraiškomis. Ši jėga, dabartinių antidemokratų neretai niekinama kaip „gatvės“ ar „minios“ demokratija“, ne tik sukūrė demokratinę Lietuvos Respubliką, bet ir sudarė sąlygas atsirasti jos ministrams, Seimo nariams ir kitiems valdžios atstovams, kurių pareiga – klausyti Konstitucijoje įtvirtinto Lietuvos suvereno – lietuvių Tautos – ir vykdyti jo valią. Jokie valdžios atstovai nėra aukščiau už Tautą ir neturi teisės savintis tik Tautai priklausančių suverenių galių. Deja, pastaruoju metu būtent tai ir vyksta. Gėdinga Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) veikla, bandant paneigti daugiau kaip 320 tūkstančių Lietuvos piliečių valią surengti referendumą, verčia nerimauti dėl Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, ateities. Iš pradžių įvairiais pretekstais neįskaitę tik neesminių trūkumų turinčių įrašų ir privertę pakartotinai surasti tūkstančius savo valią jau pareiškusių piliečių, galiausiai, sulaukę, kai referendumo iniciatoriai šias beprasmiškas užduotis įvykdė, VRK nariai ėmėsi svarstyti, ar iš viso nenutraukus referendumo iniciatyvos, kaip tariamai „antikonstitucinės“, nors VRK neturi įgaliojimų tai daryti. Net pusė VRK narių pasisakė už tokį antikonstitucinį veiksmą ir tik per plauką jis netapo realybe. Tačiau po to, užuot priėmus sprendimą per 15 dienų, kaip to reikalauja įstatymas, VRK savavališkai pasiskyrė sau ilgesnį terminą priekabių ieškojimui. Matome akivaizdų siekį ne vadovautis Tautos valia, o bet kokia kaina ją paneigti. Referendumo iniciatoriams įveikus VRK kuriamus barjerus, matome išradinėjamus ir kitus būdus, kaip stabdyti Tautos referendumą. Peržengdamas savo įgaliojimus – pagal paklausimą svarstyti Seimo, Vyriausybės ir Prezidento priimtų teisės aktų atitikimą Konstitucijai – Konstitucinis teismas net ir be paklausimo pasisakė, kaip esą negalima keisti Konstitucijos, tarptautines sutartis laikydamas svarbesnėmis už ją. Tuo remdamiesi ir minėti VRK nariai, ir kai kurie politikai pradėjo aiškinti, esą Tautos referendumas negali priimti Konstitucijos pataisų, draudžiančių žemės pardavimą užsieniečiams. Tačiau Konstitucinis teismas neturi teisės vertinti įstatymų projektų ir referendumu priimtų teisės aktų atitikimo Konstitucijai. Bandymas priskirti Konstituciniam teismui šias galias yra grubus Konstitucijos pažeidimas ir tik Tautai priklausančių teisių uzurpavimas.


Kai partijos veikia kaip uždaros mafijinės grupuotės

Prašymasdėl išstojimo iš TS-LKD partijos ir dėl pasitraukimo š TS-LKD frakcijos Seime

Remiantis TS-LKD Įstatų II dalies 18 punktu ir LR Seimo Statuto 38 straipsniu, pranešu, kad išstoju iš TS-LKD ir pasitraukiu iš TS-LKD frakcijos Seime.

Tai darau dėl šių priežasčių:

Negaliu pritarti TS-LKD vadovybės pastaruoju metu skelbiamam požiūriui į tautą, jos suverenias galias ir konstitucines piliečių teises. Tautos suverenumą ir piliečių politines laisves niekinantis (varžantis, negerbiantis) TS-LKD vadovybės požiūris, mano supratimu, prasilenkia su Lietuvos Respublikos Konstitucija.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija