2017 m. gegužės 5 d.
Nr. 18 (2235)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Slaptųjų tarnybų dokumentus pasklaidžius

Blogio imperija nugalima

Įamžinant palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kovą už gėrį

Arkivyskupas Teofilius Matulionis

Šie metai, kai birželio 25-ąją vyks arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmės, paskelbiant jį palaimintuoju, išties yra reikšmingi Lietuvos tikintiesiems. Garbingo arkivysk. T. Matulionio skelbimas palaimintuoju verčia mus visus kuo plačiau susipažinti su tauraus Katalikų Bažnyčios hierarcho gyvenimo gelmėmis ir naujai pažvelgti į jo kankinystės aureolę. Tai buvo švento pasiaukojimo pavyzdys, rodantis, kad tarnystė Bažnyčiai, ištikimybė tikėjimui suteikia jėgų nugalėti visus sunkumus ir iki paskutiniųjų žemiškojo gyvenimo dienų nešti tikėjimą į žmonių širdis. Ir net Blogio imperija vėliau įvardyta brutali jėga darėsi bejėgė prieš tokį dvasios tvirtumą.

Atsivėrus sovietinio saugumo KGB archyvams (nors ne visi jie visiškai atviri – daug jų, skatinant buvusiam KGB, yra uždaryti net šimtui metų, kada Lietuvoje gyvens jau ketvirta karta), kai kurie dalykai tampa mums aiškesni ir suprantamesni. Taip ir arkivysk. T. Matulionio įkalinimo ir tardymų aplinkybės tapo aiškesnės jo asmenybės tvirtumui atskleisti. 1923, 1929 bei 1933 metų bylos kol kas lieka paslėptos, tačiau 1946 metais pradėta byla, kai kuriais aspektais tapusi atvira, rodo, kokiomis sąlygomis turėjo dirbti Lietuvos dvasininkai, kokius suvaržymus ir kančias jie turėjo patirti. Pasinaudodami 1946 m. gruodžio 11 d. vyskupui T. Matulioniui užvesta sovietinio saugumo byla, kurioje sudėti tardymų protokolai ir kiti „dokumentai“, galime įžvelgti bolševikinio teroro gilumą. Tačiau tie tardymai tiesiogiai atskleidžia tuometinio Kaišiadorių vyskupo T. Matulionio nuostatas okupacinės valdžios atžvilgiu, jo bandymus tikėjimo persekiojimo sąlygomis ieškant išeities vykdyti kiek galint platesnę pastoracinę veiklą. Tardymo protokolai parodo Lietuvos Katalikų Bažnyčios poziciją okupantų ir valdžios atžvilgiu, pateikia to meto lietuvių veikėjų, kunigų, vyskupų pastangas nepasiduoti prievartai, tuometinio tikinčiųjų, kunigų persekiojimo esmę ir metodus, daugelio kunigų tvirtumą prieš okupantų valdžią ir jų aspiracijas tautos reikalui. Kartu tai liudija, kad kai kurie kunigai buvo drauge su kankinama tauta ir nepaisydami galimo susidorojimo padėjo partizanams ir net dalyvavo pasipriešinimo kovoje. Visi tie „dokumentai“ demaskuoja okupacinį režimą, kaip nukreiptą prieš žmogaus ir tautos laisves, todėl nors ir būdami kraupūs liudininkai vis dėlto neleidžia tautos kančioms nugrimzti į nežinią.


15 kalėjimų Velykų

Mons. Algirdas Jurevičius

Velykų rytas daug kam primena triskart aplink bažnyčią einamą procesiją, varpų gaudesį, pakilią giesmių nuotaiką... Džiaugsmas kyla iš evangelinės žinios apie prisikėlusį Kristų ir apaštalų susitikimus su Prisikėlusiuoju. Velykos tikrai yra džiaugsmingos, bet nebūna Velykų be Didžiojo penktadienio – Jėzaus mirties – ir be Didžiojo šeštadienio – Dievo tylos – dienos. Per tai einame į Prisikėlimą. O kaip jaučiasi žmonės, kurie Prisikėlimą švenčia jausdami mirties alsavimą?

Tokia Velykų patirtis buvo labai artima garbingajam arkivyskupui Teofiliui Matulioniui. Praleidęs beveik 16 metų kalėjimuose ir lageriuose, jis 15 savo gyvenimo Velykų šventė nelaisvėje. Pirmosios Velykos buvo įkalintos pačiomis nepalankiausiomis aplinkybėmis. 1923 metais Peterburge buvo suimtas vysk. Janas Cieplakas su kunigais. Tarp jų buvo ir kun. Teofilius. Suimtieji išvežti į Maskvą tardyti. Tai vyko per Gavėnią, o teismo nuosprendis paskelbtas Verbų sekmadienį, trečią valandą nakties. Pačia griežčiausia – mirties – bausme už ryšių su Vatikanu palaikymą buvo nuteistas Mogiliovo arkivyskupijos generalvikaras prel. Konstantis Budkevičius (Konstanty Budkiewicz). Prieš nuosprendį jam buvo sudarytos sąlygos ir siūloma pasitraukti į užsienį, bet jis pasirinko likti su ganomaisiais.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija