|
Sisteminė politinė korupcija net nelaikoma blogybe?
Juozas Dapšauskas
Prieš Šv. Velykas viešojoje erdvėje skambėjo dviejų politikų istorijos, kaip tarnaujama ne viešajam interesui, o siauroms finansinių interesų grupėms. Atspalviai socialdemokratų stovyklos atstovo Mindaugo Basčio ir liberalo Gintaro Steponavičiaus kiek skirtingi, bet veikla panaši.
Prokuratūra pateikia konkrečius epizodus, susijusius su G. Steponavičiaus veikla, tačiau čia labiau atkreipsiu dėmesį ne į konkrečias ir aiškiai apčiuopiamas veikas, bet į sisteminę politinę korupciją, kuri neretai net nelaikoma nusikalstama. Todėl ir G. Steponavičius vaizduoja, kad tikrai nustebo, sulaukęs įtarimų, juk tos subtilios schemos, anot nemažos dalies politikų, visai ne nusikaltimas, o tiesiog gudrumas, atstovavimas savo rinkėjams ar net pilietinis jaunimo švietimas.
Galime palyginti su sistemine korupcija medicinoje, pakišomis gydytojams. Žmonės, atnešantys kyšį gydytojui prieš operaciją, juk konkrečiai nenurodo, kokiu skalpeliu pjauti, kokius vaistus naudoti. Tai pakiša už visumą, o ne už konkretų epizodą. Net Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas sako, kad visai tos pakišos nelaikytinos kyšiu, jų tiesiog nėra, tai yra graži padėka už sunkų ir atsakingą darbą, gal patepimas, kad sklandžiau vyktų sunkus darbas?
Tas pat pasakytina ir apie politinės korupcijos lauką: jei nėra nurodoma tiksliai, už kokio įstatymo priėmimą ta suma, tarsi tai ir nėra papirkimas, o tik labdaringa parama? Kol dar nebuvo uždrausta juridiniams asmenims remti politinių partijų, MG Baltic tikrai ne tik vienam Liberalų sąjūdžiui pumpuodavo pinigus, jų atseikėdavo visoms parlamente kiek reikšmingesnę įtaką turinčioms partijoms.
Neretai tie atsilyginimai būna įvilkti į tariamai teisėtus rūbus kaip finansinė parama liberaliam jaunimėliui, jų pilietiniam švietimui, kad perimtų, pavyzdžiui, alkoholio pramonės paruoštukus ir juos platintų, kaip nereikia riboti šios pramonės plėtros, didelių pelnų. Štai Vilniaus liberalaus jaunimo pirmininkės Deimantės Rimkutės bei Lietuvos liberalaus jaunimo politinių reikalų koordinatoriaus Justino Stanevičiaus komentarai alkoholio kontrolės tema labai tinkami Dariui Mockui, nors, atrodo, pirminio ryšio ir nėra, bet yra sisteminis ryšys. Arklys arklio veltui nekaso.
Buvęs liberalas europarlamentaras Antanas Guoga apie Liberalų sąjūdį teigia, kad partija gyveno iš šnapso dėžių ir ragina nebebūti MG Baltic interesų atstovais politikoje. Ar gali kritiškai mąstantis žmogus patikėti Eligijaus Masiulio sugalvota versija, kad tose alkoholio dėžutėse perduodami pinigai yra ne partijai, o jo asmeninėms investicijoms į nekilnojamąjį turtą? O kad liberalų vadovas E. Masiulis ne kartą atstovavo MG Baltic interesams, buvo žinoma viešai.
Kas yra Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), kuris labiausiai susijęs su liberalų partijomis? Mokslinis institutas? Ne, tai lobistinė organizacija, gausiai finansuojama verslo struktūrų ir įvairiais būdais jiems atidirbanti tiek viešais pasisakymais žiniasklaidoje, tiek apsilankymais Seimo komitetų posėdžiuose, kur svarstomi su jų rėmėjų verslais susiję klausimai.
LLRI Rėmėjų kolegija įmantriai išdėstoma pagal rėmėjų sumas deimantiniai, auksiniai, sidabriniai ir kitokio rango rėmėjai http://www.llri.lt/prisidekite/llri-remejai. Čia vieni iš pirmųjų rikiuojasi MG Baltic, Lietuvos aludarių gildija, tabako gigantas Philip Morris Baltic ir kiti. Dažni šios organizacijos komentarai viešojoje erdvėje yra ne tiek ekspertiniai, kiek lobistiniai, viešųjų ryšių dalis, darant įtaką politiniams sprendimams. Juk akivaizdu, kad LLRI yra to korupcinio mechanizmo dalis, nors visi pervedimai yra legalūs, skaidrūs. Bet esmė yra korupcinė: nugali ne viešasis, o siauro verslo interesas už tam tikrą pinigų sumą. LLRI nuo pat įsikūrimo turėjo išskirtinius santykius su liberalų partijomis. Beje, į Liberalų sąjūdį dabartinis vadovas Remigijus Šimašius atėjo iš LLRI prezidento posto.
MG Baltic byloje kaip specialusis liudytojas apklausiamas liberalas Šarūnas Gustainis. Visai neseniai patekęs į kadenciją bebaigiantį Seimą 2015 m. gruodžio 2 d. Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje net per daug atvirai ir neprofesionaliai atstovavo alkoholio pramonės interesams. Dar neperpratęs visų mechanizmų Seime, pristatydavo alkoholio pramonei palankų įstatymą, tai jam iš šono vis talkindavo ir patikslindavo, ko tikrai verslas nori, Romas Apulskis, Legalaus verslo aljanso (buvusi Stipriųjų alkoholinių gėrimų asociacija) prezidentas. Liberalai jau bijo tuoj pat po susitikimo vykdyti MG Baltic lobisto R. Apulskio prašymus, pasirodo, to vaidmens ėmėsi nauja seimūnė Aušra Maldeikienė, praėjusių metų gruodžio 20 d. susitikusi su R. Apulskiu ir tą pačią dieną registravusi Akcizų įstatymo projektą, palankų alkoholio pramonei.
Beje, R. Apulskis jau kelis dešimtmečius susijęs su MG Baltic verslu. Jis Baltijos gėrimų pramonės aljanso (ABBI) prezidentas. Ankstesnis šios organizacijos adresas Jasinskio g. 16 buvo tas pats kaip ir koncerno MG Baltic, kuris valdo alkoholio verslus. Vienas iš buvusių Stumbro vadovų ir Mineraliniai vandenys valdybos narių yra ABBI direktorius Arnas Paulius. R. Apulskis dirbo Romano Raulynaičio advokatų kontoroje, o minėtas asmuo yra MG Baltic valdybos narys.
Nesu matęs MG Baltic prezidento Dariaus Mockaus, kad jis pats savo verslo klausimus spręstų Seime. Tai daro per žemesnio rango asmenis, geriausiai per neoficialiai lobistinį interesą vykdančias asociacijas, institutus, tyrėjus, labdaros fondus. Tačiau neabejoju, kad toms politinės korupcijos schemoms, sistemai ateina galas.
© 2017 XXI amžius
|