Adventas
Žodis adventas kilęs iš lotyniško adventum, kuris
reiškia atėjimą, atvykimą. Adventas apima dvi krikščioniškojo
tikėjimo prasmes ir tikroves.
Pirma, jis išreiškia antrojo Kristaus atėjimo į
žemę pasaulio pabaigoje ir pasirengimo susitikimui su Kristumi
Teisėju laukimą. Tai gali atsitikti bet kurią akimirką: Viešpats
yra arti.
Antra, Adventas taip pat suteikia galimybę dvasiškai
pasirengti Kristaus Gimimo šventei Kalėdoms. Dievas tapo žmogumi,
atėjo pas mus, todėl ir žmogus turėtų pasitikti Dievą, atsukti Jam
savo veidą ir kreipti savo žingsnius link Jo, kad
galėtų susitikti su Juo.
|
Marijos apsilankymas
priartina Kalėdų džiaugsmą
Paskutinio Advento sekmadienio visi trys skaitiniai
turi bendrų gijų, kurios vis labiau išryškina ateinančio Mesijo
kontūrus.
Antai per pranašą Michėją Viešpats byloja: O tu,
Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, iš tavęs man kils
tas, kuris valdys Izraelį (Mch 5, 1). Taip, pasaulio Gelbėtojas
išties yra viešpačių Viešpats, tačiau Jo gimimas mažo Betliejaus
miestelio tvarte patvirtina Šventojo Rašto tiesą, kad Jis bus prieštaravimo
ženklas, nes vieni žmonės Jėzų įtikės, deja, bus ir tokių, kurie
Jį ignoruos (plg. Lk 2, 34).
Nors Mesijas, atėjęs pas savuosius žydus, nebuvo
jų priimtas (plg. Jn 1, 11), - dar daugiau: Jis buvo paniekintas,
žmogaus vardo nevertas, skausmų vyras, apsipratęs su negalia (
),
laikėme mes jį nieku (Iz 53, 3), vis dėlto tie izraelitai, kurie
priėmė Dievo Sūnų, priklausė Jo kaimenei ir gyveno saugiai, nes
Viešpats yra taika (plg. Mch
5, 3 4).
|