Atnaujintas 2003 m. gruodžio 19 d.
Nr.97
(1201)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Adventas

Žodis adventas kilęs iš lotyniško adventum, kuris reiškia „atėjimą, atvykimą“. Adventas apima dvi krikščioniškojo tikėjimo prasmes ir tikroves.

Pirma, jis išreiškia antrojo Kristaus atėjimo į žemę pasaulio pabaigoje ir pasirengimo susitikimui su Kristumi – Teisėju laukimą. Tai gali atsitikti bet kurią akimirką: Viešpats yra arti.

Antra, Adventas taip pat suteikia galimybę dvasiškai pasirengti Kristaus Gimimo šventei – Kalėdoms. Dievas tapo žmogumi, atėjo pas mus, todėl ir žmogus turėtų pasitikti Dievą, atsukti Jam savo veidą ir kreipti savo žingsnius link Jo, kad galėtų susitikti su Juo.


Marijos apsilankymas
priartina Kalėdų džiaugsmą

Paskutinio Advento sekmadienio visi trys skaitiniai turi bendrų gijų, kurios vis labiau išryškina ateinančio Mesijo kontūrus.

Antai per pranašą Michėją Viešpats byloja: „O tu, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, iš tavęs man kils tas, kuris valdys Izraelį“ (Mch 5, 1). Taip, pasaulio Gelbėtojas išties yra viešpačių Viešpats, tačiau Jo gimimas mažo Betliejaus miestelio tvarte patvirtina Šventojo Rašto tiesą, kad Jis bus prieštaravimo ženklas, nes vieni žmonės Jėzų įtikės, deja, bus ir tokių, kurie Jį ignoruos (plg. Lk 2, 34).

Nors Mesijas, atėjęs pas savuosius žydus, nebuvo jų priimtas (plg. Jn 1, 11), - dar daugiau: „Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas, skausmų vyras, apsipratęs su negalia (…), laikėme mes jį nieku“ (Iz 53, 3), vis dėlto tie izraelitai, kurie priėmė Dievo Sūnų, priklausė Jo kaimenei ir gyveno saugiai, nes Viešpats yra taika (plg. Mch 5, 3 – 4).

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija