|
Žmogiškoji valia ir jos apraiškos
Kas įgalina žmones atlikti nuostabius ir sudėtingus
darbus? Valingumas. Kas gali įgyvendinti dideles, kilnias idėjas?
Tvirtas valingumas. Kas veda į pergales net ir tada, kai atrodo,
jog mažai vilčių laimėti? Tik tvirtas valingumas, ryžtas ir pasitikėjimas
savo jėgomis.
Jei mes kruopščiai atliekame sudėtingą, daug fizinių
ir dvasinių jėgų reikalaujantį darbą, vadinasi, įdedame į jį dalį
savęs. Čia valingumas atlieka pirmutinį ir pagrindinį vaidmenį.
Kur stokojama valingumo, ten negali būti ryškių darbo bei kūrybos
pasiekimų. Nemalonaus, sunkaus, didelės psichinės ir fizinės įtampos
reikalaujančio darbo atlikimas tai tvirtos valios išraiška. Dirbdami
mes nugalime tam tikras kliūtis, o tai reiškia savęs nugalėjimą.
Kitaip tariant, sugebame nugalėti abejingumą, baimę, nepasitikėjimą
savimi. O kas gali būti didingiau kaip įveikti ir valdyti save!
Tvirta, nesvyruojanti valia reikalinga daug kur:
įveikiant kliūtis darbe, mokantis, kovojant su savo neigiamais įpročiais,
atliekant visuomenines ir valstybines pareigas, pavojaus atveju
Tvirta valia visada stimuliuoja ryžtą, drąsą, kantrybę, atkaklumą.
Bevalis žmogus, sutikęs net ir nesunkiai įveikiamas kliūtis, greitai
pasimeta, praranda minėtąsias psichologines savybes. B.Spinozos
posakis: Ne tas didvyris, kuris nugali kitą, bet tas, kuris sunkioje
vidinėje kovoje gali nugalėti save patį tinka tik tvirtos valios
žmonėms. Juk nugalėti savo ydas (baimę, abejingumą, nekantrumą,
nepasitikėjimą savimi
) dažnai būna sunkiau negu nugalėti išorines
kliūtis.
Valia formuojasi ir grūdinasi tik aktyvioje veikloje.
Kaip veikla grūdina valią, taip valia laiduoja sėkmingą veiklą.
Milžiniški mokslo laimėjimai, meno šedevrai atsiranda tik tvirtos
ir patvarios valios pastangų dėka. Tvirta valia tai dvasios milžino
galia, tai psichikos pajėgumas, pasireiškiantis sąmoningu veiklumu.
Dažnai sakome: tvirtos valios žmogus, geležinė valia, laisva valia,
gera valia ir t.t. Visos šios sąvokos turi teigiamą prasmę. Jos
atspindi žmogaus psichologinį nusiteikimą daryti tai, kas visuotinai
priimtina. Bet gali būti ir neigiamo, nepageidautino pobūdžio valios
apraiškų. Pavyzdžiui, Stalinas primetė Baltijos šalims savo valią,
jis demonstravo piktą valią, elgėsi prieš daugumos valią. Kartais
sakoma: silpnos, blogos, piktdžiugiškos valios žmogus. Mūsų kalbos
vartosenoje išgirstame ir tokius posakius arba priežodžius: kieno
galia, to ir valia; kieno valia, to ir tiesa; iš didelės valios
įkrito į nevalią; turi valią ant savo spalių; nevalia (draudžiama)
taip elgtis; pasidavė likimo valiai; tokia Dievo valia
Taigi valios
sąvoka gali būti įvairiaprasmė.
Žmogus visiškai laisvas tik tada, kai jo valia
nesiejama su jokiais varžymais ar apribojimais. Bet tai nereiškia,
kad jis gali elgtis kaip patinka, kaip jam atrodo naudingiau. Akla
ir savanaudiška valia stumia į anarchiją, gali pakenkti visuomeniniams
arba valstybiniams interesams. Tik moraliai degradavęs žmogus nepaiso
visuomeninės valios reikalavimų, leidžia sau elgtis kaip patinka.
Juk ir didieji XX amžiaus diktatoriai Stalinas, Hitleris atpalaidavo
savo valią nuo moralinių varžtų, suteikė jai absoliučiai diktatorišką
pobūdį. Stalino valia ir nurodymu buvo ištremta milijonai žmonių
į lagerius vergiškiems darbams; ištremti visi totoriai iš savo tėvynės
Krymo pusiasalyje be rimto politinio bei moralinio pagrindo; nužudyta
daugybė nekaltų žmonių ir t.t. Tokia valia, kuri nesaistoma jokiomis
moralės normomis, yra diktatoriška ir labai žalinga. Žmogus, turėdamas
laisvą valią, bet praradęs sąžinę, virsta pavojingu žvėrimi. Todėl
labai svarbu, kad ne kas kitas, o sąžinė valdytų valią, diktuotų
jai svarbiuosius moralės principus ir normas, kreiptų ją reikiama
linkme. Ne išorinės paskatos, o sąžinė pats tinkamiausias ir patikimiausias
imperatyvas valiai reikštis.
Tvirta, o drauge ir sąžinės balsui paklūstanti
valia žmogų puošia, suteikia jam galimybę siekti dvasinių ir materialinių
laimėjimų. Valingas žmogus tobula asmenybė, kuria galima pasitikėti,
kuriai verta pavesti atsakingas užduotis, nes ji savo valios pastangomis
jas tikrai atliks. A. de Sent Egziuperi teigia: Tobulybė pasiekiama
ne tada, kai jau negalima nieko pridėti, o tada, kai jau negalima
nieko atimti. Tvirta valia ir nepalaužiamu ryžtu pasižyminti asmenybė
ir yra toji tobulybė, iš kurios nėra ko atimti. Taigi tvirta valia
yra būtina sąlyga kelyje į dvasinį tobulumą.
Na, o dabartinis Lietuvos prezidentas Rolandas
Paksas taip pat priskiriamas prie tvirtavalių žmonių. Jo nuolat
kartojamas žodis neatsistatysiu veikiau rodo užsispyrimą, ambiciją,
desperatišką kapstymąsi savimeilėje nei tvirtą, logika paremtą,
valingumą. Apmaudu, kad jis neturi valios prisipažinti klydęs, o
skuba kaltinti kitus. Blaškymasis politikos vingiuose, visuomenės
kiršinimas, nevaldomas valdžios ir garbės troškulys, aklas savo
kalčių neigimas jį patį stumia į aklavietę.
Tvirta valia nelengvuose šiandieniniuose išbandymuose
tepuošia mus visus. Tik valios pastangomis ir darbais pajėgsime
išsikapstyti iš dvasinio ir materialinio skurdo. Ne ginčuose ir
ne rietenose, o susiklausyme ir bendruose siekiuose klesti tiesa
ir teisingumas, atsiranda bet kokios pergalės galimybė. Ne primetant
savo nuomonę ir neretai piktybišką valią daugumai, o protingai derinant
nuomones ir sutartinai dirbant pasiekiama pergalė.
Antanas MARČIULAITIS
Ilgakiemis, Kauno rajonas
© 2004 "XXI amžius"
|