Atnaujintas 2004 m. sausio 23 d.
Nr. 7
(1210)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Nieko nauja po saule

Šventės

Kad vis taip būt, kad vis taip būt,
Kad visos dienos šventės būt.
Kad viena būtų dirbama
Ir ta pati išgeriama…

Tai dar prieškario laikų lietuviška dainelė, kuriai tik dabar, tikėkimės, bus lemta išsipildyti. Jau turime gegužės 1-ąją, kovo 8-ąją, dabar Joninės, o gal netrukus ir Valentino sulauksime. Pluša mūsų parlamentarai!..

Liūdna

Liaudis vis dūsauja, kad šventės liūdnos. Paminėjimai žuvusiųjų už laisvę, pagerbimas tautos didvyrių… Liūdna! Vai, kai alus ir stipresni gėralai per kraštus liejasi (kiek į valstybės iždą įplaukia pinigėlių!), kai bent vienas „patiestas“, dešimtys sužalota, išdaužyti langai, sulaužyti suolai, medeliai - tada jau linksma.

Trukdžiai

Vyresnioji karta gerai prisimena, kaip klausėmės „Amerikos balso“, „Laisvosios Europos“ ar Vatikano radijos laidų. Koks ten būdavo braškėjimas, traškėjimas!.. O dabar? Ypač Nacionalinis radijas savo pranešimuose, žiniose ir t.t. leidžia tokią muziką, kad kartais pranoksta ir sovietmečio trukdžius. Radijo klausomasi dažniausiai ką nors dirbant. Kaimo žmonės patys sau barškina kibirais, puodais. Tai kam to reikia?

Soclenktynės

Vėl mūsų „nacionalinis“. Atrodo, kad pranešėjus (diktorius) verste verčia kuo greičiau „išbarškinti“ žinias, kad daugiau laiko liktų užsienietiškoms dainelėms. Dar sovietmečiu Kaune, Kęstučio gatvėje, buvo užrašas: „Oratorinio meno kursai“. Ten buvo mokoma, kaip kalbėtojams aiškiai ir raiškiai reikia išsakyti savo mintis klausytojams. Dabar radijo pranešėjai nežinia ar su savimi kalba, ar „soclenktyniauja“.

Katiušos

Pirmaisiais okupacijos metais Kauno autobusų stotyje, aikštėse buvo iškelti garsiakalbiai, kurie iki išnaktų leisdavo rusiškas daineles. Tos „katiušos“ skambėdavo visame kvartale. Technika tobulėjo. Atsirado tranzistoriai. Vienas poetas rašė:

O, Viešpatie, kuris esu danguos,

Apsaugok mus nuo mūsų amžiaus triukšmo,

Nors mes Tavim nebetikim,

Bet vis tiek prašom.

O ką kalbėti apie daugiaaukščius?!

Koks ūžesys gatvėse, keliuose! Transporto ir variklių gausmas, o viduje… muzika. Visu garsu. Stotyje pagyvenusi keleivė kažko teiraujasi vairuotojo. Muzika. Vairuotojas kažką murmteli. Ši patrauko pečiais ir išlipa iš mašinos.

Naujų namų remontas

Kai rudenį prasideda mokslo metai, koks grožis aplinkui! Nekalbu apie studentus. Jau trečių ketvirtų klasių mergaitės žieduotos, auskaruotos, blakstienos, lūpytės, veideliai, nageliai, plaukeliai dažyti... „Naujų namų remontas“ - kitaip nepavadinsi. Galėtų dar pasigražinti, tik... tų pinigėlių vis maža.

Kaip matome, po saule nieko nauja. Tik viskas pagarsinta, paplatinta, pastiprinta.

Teofilė ŠALČIŪTĖ

Jūrė, Marijampolės rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija