2015 metai

Šiluvos atlaidų savaitė

Šiluvos aikštėje priešais Baziliką visą atlaidų aštuondienį buvo daug maldininkų

Rugsėjo pradžioje Šiluvoje vykę Švč. Mergelės Marijos Gimimo, arba Šilinių, atlaidai buvo didžiulė Bažnyčios šventė. Šiluva visą aštuondienį tapo vieta, kur nepertraukiama Jėzaus garbinimo malda prašyta Dievo Motinos užtarimo, malonių ne tik sau, bet ir artimiesiems, visai Lietuvos visuomenei, kurioje šiandien reikia dangaus pagalbos ginant visų ateitį – šeimą ir prigimtines vertybes. Kiekvieną atlaidų dieną melstasi skirtingomis intencijomis, atvykdavo vis kiti maldininkai, o šv. Mišias pagrindinėje Eucharistijoje Šiluvos aikštėje priešais Baziliką aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ ir kiti Lietuvos vyskupai. Daug žmonių meldėsi Apsireiškimo koplyčioje, Bazilikoje, prie šv. popiežiaus Jono Pauliaus II paminklo.

Ar išlaikysime krikščioniškumo egzaminą

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ Šiluvos atlaiduose dalija Komuniją Ramūno GUIGOS nuotrauka

Mielieji Bažnyčios ganytojai, garbūs svečiai, visi Šiluvos piligrimai,

nuoširdžiai sveikinu Jus visus, susirinkusius į mums brangią šventovę. Mergelės Marijos Gimimo iškilmę švenčiame kaip Dievo meilės žmogui ir vilties šventę. Dievas neužmiršo savo žmonių, Marijos gimimas – Jo išgelbėjimo pažado įvykdymo pradžia. Jei į Jėzų kreipiamės kaip į Teisybės saulę, o Tikėjimo išpažinime sakome, kad Jis yra šviesa iš šviesos, tai Mariją pagrįstai galime vadinti Išgelbėjimo Aušra, Rytmetine Žvaigžde. Kaip anuomet Elžbietai, taip ir mums visiems Marija neša džiaugsmą – Kristaus artumą. Gal tai – viena iš priežasčių, kodėl per šimtmečius į Šiluvą renkasi tūkstančiai piligrimų, maldoje su pasitikėjimu išsakydami savo prašymus ir giliausius troškimus.

Renginiai

Vienuoliai dalijosi pašvęstojo gyvenimo džiaugsmu

Jūra Janonytė

Vienuolių palapinių šventę pristatė jos rengėjai (iš kairės): sesuo Viktorija Voidogaitė CC, sesuo Dominyka Slepikaitė DP ir br. kun. Algirdas Malakauskis OFM

Jau užsiminėme, kad rugpjūčio 29 dieną Vilniaus Bernardinų sode pirmą kartą Lietuvoje vyko Vienuolių palapinių šventė, skirta pašvęstajam gyvenimui. Joje dalyvavo 33 Lietuvos vienuolijos: pranciškonai, jėzuitai, dominikonai, saleziečiai, benediktinai, kapucinai ir kiti – iš viso apie 200 vyrų ir moterų vienuolių.

Popiežius Pranciškus, 2015-uosius skirdamas pašvęstajam gyvenimui, norėjo, jog vienuolijos labiau atsivertų visuomenei. Toks buvo ir Vilniuje įvykusios Vienuolių palapinių šventės tikslas. Šio renginio planus kūrė organizatorių grupė, kurią sudarė 15 brolių ir seserų iš skirtingų šalies vienuolynų, jiems vadovavo vyskupai Linas Vodopjanovas OFM ir Arūnas Poniškaitis.

Vienuolių kūrybos atspindžiai

Viena pašvęstojo gyvenimo istorija

Knygos „Teisuolė Marija Rusteikaitė gimnazistų piešiniuose“ viršelis

Veronika Živilė Baltušnikaitė Knygos sutiktuvės

Popiežiaus Pranciškaus paskelbti Pašvęstojo gyvenimo metai džiugina gražiais dvasingumo vaisiais. Šiemet sukanka 85 metai nuo Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos įsteigimo. Ta proga šios vienuolijos sesuo Leonora Kasiulytė išleido knygą „Teisuolė Marija Rusteikaitė gimnazistų piešiniuose“ („Reklamos forma“, Panevėžys, 2015), kurioje įdomiai, su meile aprašo vienuolyno įsteigėjos M. Rusteikaitės gyvenimo siekius, laikmetį, aplinkybes. Dešimtį metų ji rinko žmonių prisiminimus, archyvinius duomenis. Dėstydama tikybą Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje pasakojo jaunimui apie M. Rusteikaitę, gyvenusią dėl kitų, pamiršusią save ir skaudžias netektis. Tie pasakojimai įkvėpė moksleivius visa tai pavaizduoti piešiniuose. Ses. L. Kasiulytė surinko piešinius ir juos pateikė knygoje, trokšdama, kad daugiau žmonių pažintų šios kuklios vienuolės gyvenimą, pasišventimą Dievui ir tarnystę vargšams, ligoniams, beglobiams, persekiojamiems. Ji visada matydavo Kristaus atvaizdą žmonėse, kvietė gerbti kiekvieną.

Vienuolių kūrybos atspindžiai

Jėzuitai šventė tėvo Aniceto knygos sutiktuves

Kun. Anicetas Tamošaitis SJ sako homiliją Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje

Liepos 31 dieną Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia iškilmingai minėjo Jėzaus Draugijos steigėją šv. Ignacą Lojolą. Tos dienos vakarą šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ ir kunigai jėzuitai. Homiliją sakė tėvas Anicetas Tamošaitis SJ.

Svarbiausias tos dienos akcentas buvo tėvo Aniceto pamokslų knygos „Raktai mūsų rankose“, kurią išleido leidykla „Šiaurės Lietuva“, pristatymas. Ši knyga – 1922 metais gimusio turiningos biografijos jėzuito, sakytinio homilijų žodžio meistro Aniceto Tamošaičio SJ kūrinys. Plačiam adresatų ratui skirti ir šiandien aktualumo neprarandantys pamokslai, sukaupti per kelis dešimtmečius, yra pačios įvairiausios tematikos: Dievas Tėvas, Jėzus Kristus ir Šventoji Dvasia; tikėjimas, džiaugsmas ir meilė; žmogaus šventumas, nuodėmės ir kančia… Pamokslai pasižymi gilia teologine išmintimi, literatūrine Šventojo Rašto aiškinimo sugestija, Bažnyčios tradicijos tęstinumu ir šiuolaikišku požiūriu į ją. Į šių ir kitų temų refleksiją įtraukiamos ir labai kasdienės – gamtos ar socialiai reikšmingos šiandienos – realijos. Knygos tekstų stiprybė – sodri kalba, autentiškas santykis su lietuvių literatūra, kūrybiškos vaizduotės persmelkta istorija, subtilus humoro jausmas, žaisminga stilistika.

Santuokos negaliojimo bylų reforma

Rugsėjo 8-ąją Vatikano Spaudos salėje buvo pristatyti du popiežiaus Pranciškaus dokumentai, kuriais iš dalies reformuojamos santuokos negaliojimo bylų procedūros. Vienu dokumentu – Motu proprio „Mitis Iudex Dominus Iesus“ – pakeičiami kai kurie lotynų apeigų katalikų bažnytinės teisės kodekso kanonai, susiję su santuokos negaliojimo bylomis; kitu – Motu proprio „Mitis et misericors Iesus“ – analogiški pakeitimai įvedami į Rytų Bažnyčių kanonų teisės kodeksą.

Pakeitimus pristatė Popiežiškosios juridinių tekstų interpretavimo tarybos pirmininkas kardinolas Frančeskas Kokopalmeris (Francesco Coccopalmerio), Romos Rotos tribunolo dekanas arkivysk. Pio Vito Pinto, kuris vadovavo jau prieš kurį laiką šiuo tikslu popiežiaus Pranciškaus sudarytai komisijai, bei kiti jos nariai.