Laikas ir žmonės

Gilų tikėjimą atsinešė iš vaikystės

Bronius VERTELKA

Šilagalio kultūros centro meno vadovas Jonas Mališauskas Autoriaus nuotrauka

Šilagalyje per metus giedama maždaug keturis su puse mėnesio. Tai – galbūt vienintelė tokia vieta Aukštaitijoje. Giedoti susirenka ne tik iš aplinkinių kaimų, bet atvažiuoja ir iš Panevėžio. Ateina 80-metis Šilagalio gyventojas Aloyzas Kuodis su žmona Emilija, išauginę devynis vaikus ir vasarą šventę auksinį bendro gyvenimo jubiliejų. Jų viena duktė yra vienuolė Afrikoje. Pamaldų nepraleidžia Vanda Sideravičienė, Zita ir Pranas Žostautai – į jas susirenka iki 30 žmonių.

Laikas ir žmonės

Perlojiškės kultūros lobynas

Rūta Averkienė

Janina Baublienė

Perlojoje gyvenanti Janina Baublienė – viena iš tų dainingųjų dzūkių, be kurios nė viena rajono šventė, nė vienas kaimo susibūrimas neapsieina, kuri per savo gyvenimą išdainavo, išpasakojo ne vieną šimtą senovinių dzūkų dainų, niekur kitur negirdėtų pasakojimų.

Neseniai perlojiškė atšventė 85 metų jubiliejų, tad gera proga aplankyti, pasveikinti ir pasidomėti, kokius gi kultūros lobius saugo ši energija spinduliuojanti moteris. Nors klausantis guvios, jaunatviškai atrodančios Janinos pasakojimų ir žinant, kaip nepaisant senyvo amžiaus ji visur suspėja dalyvauti, ne kartą šmėkšteli mintis, kad galbūt jos amžių kalendoriai meluoja. Pasitikusi prie svetingai atvertų kiemo vartelių, senolė į namus lydi takeliu – tarsi gyvybingu šaltinėliu į neišsenkančią dainų jūrą. Paklausta, iš kokio gi stebuklingo šaltinio tiek meilės dzūkiškai dainai, šokiui pasisėmė, senolė išsamiai, su įdomiausiomis detalėmis, tarsi smulkiu šokio žingsneliu perbėga per savo nelengvą, bet įdomų, dainų ir šokių melodijomis paįvairintą gyvenimą.

Laikas ir žmonės

Kai kūryba – gyvenimas po gyvenimo

Jolanta Račaitė

Marija Krasauskienė

Senjorų būtį įprasmina kūryba

Veikliems, visuomeniškiems žmonėms priartėjusi formali riba, kuomet savo ar ne visai savo noru tenka pasitraukti iš aktyvios darbinės veiklos, tampa nemenku išbandymu. Tuomet ieškoma kitų prasmių, nes ne visus tenkina vien rami dienų tėkmė, tegul ir nestokojanti vaikų ir vaikaičių dėmesio... Lengvesnis ar netgi malonus perėjimas iš vieno tarpsnio į kitą tiems, kurie turi mėgstamų užsiėmimų ar kokį ypatingą hobį, tūnojusį visus intensyvios veiklos metus ir tik laukusį savo valandos... Nekalbėkime šį kartą apie tai, kad sulaukusieji garbingo senjoro titulo šiandien, jei tik turi sveikatos, dar pradeda antrą „stažą“ užsienio šalyse, nes pensininko duona pas mus neskalsi... Tokia realybė, bet šį kartą – apie dvasios duoną..

Laikas ir žmonės

Lyg vyturiuo giesmelė

Vygandas RAČKAITIS

Domicelė Juodžiūnaitė 1983 metais

Nežinomi, bevardžiai liko lietuvių liaudies dainų kūrėjai, tie senieji mūsų sodžių dainiai. Tačiau dar ir šiandien pasitaiko posmuotojų savo sandara, turiniu bei pasaulėjauta kuriančių tautosakai giminingas dainas. Tai liudija Anykščių rajone, Kališkų kaime, gyvenančios Domicelės Juodžiūnaitės poezija. Jos autorė – valstietė, kaip ir tėvai, seneliai, nuo mažų dienų susiejusi savo gyvenimą su lietuviško kaimo buitimi, žeme. Jos vaikystės dienų prisiminimuose spindi gimtinė, tasai tarsi ant M. K. Čiurlionio karalių delnų pakylėtas prieškario Lietuvos sodžius. O vėliau iškyla vis daugiau skaudžių prisiminimų, vis juodesni, slogesni šešėliai – karas, okupantų siautėjimai, smurtas, baisusis pokario laikotarpis, netektys, tylančios dainos... Visos lietuvišką sodžių ištikusios lemtys ir tie kasdieniai kaimo moters darbai, rūpesčiai yra ir D. Juodžiūnaitės likimas. Tačiau toje pilkos kasdienybės tėkmėje Domicelei parūpdavo paimti nuo darbo sugrubusiais pirštais plunksną ir užrašyti tai, ką sako širdis, sąžinė, gyvenimo patirtis. Būta akimirkų, kai iš vidaus iškildavo, atsirasdavo nenumaldomas noras suposmuoti, sudėti į dainą meilę tėviškei, išgiedoti savo džiaugsmą ar skausmą.

Atmintis

Karpiniai tarsi Velykų margučiai...

Šviesiam kariūnės tautodailininkės Danutės Kulbytės-Aleknienės atminimui

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Tautodailininkės Danutės Kulbytės-Aleknienės karpinys Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Autorės nuotrauka

Būna dienų, kai užsuki kur su kokiu reikalu, o išvysti netikėtą savitą ir nepakartojamą reginį, kuris verčia stabtelėti. Taip man atsitiko Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje, tiksliau jo Meno vadovų kambaryje, pamačius vrš. Danutės Kulbytės-Aleknienės karpinius, vaizduojančius stebuklingus, žydinčius pasaulio medžius su miegančiais ar giedančiais paukščiais ar angelais, gėles ir verpstes, padovanotus jos vaikų (jie emigravo ir neturėjo kur padėti) jau po kariūnės ir tautodailininkės mirties. „Karpinių yra daugiau, čia kabo tik 30 darbų, kiek tilpo ant šių sienų“, – sako Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininko pavaduotojas Gaudentas Aukštikalnis.

Atmintis

Gyvenimo ir meno darna

Benjaminas ŽULYS

Dailininkė Elena Jakutytė

Kaune, Ryšių istorijos muziejaus salėje, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius surengė knygos „Elena Jakutytė – 1911–1999. Grafikos pasaulio suvokimas ir darna“ pristatymą. Kaip tik šie metai – penkiolikti nuo menininkės išėjimo į amžinybę… Į susitikimą atėjo jos mokiniai, nūnai žymūs menininkai Vidmantas Miliūnas, Petras Repšys, Laima Drazdauskaitė, Edmundas Saladžius, kiti dailininkę pažinoję žmonės, meno mylėtojai. Knygos sudarytoja ir teksto autorė Kristina Budrytė-Genevičė, dizainerė Milda Kairaitienė, kiti susitikimo dalyviai dalijosi prisiminimais apie E. Jakutytę, jos gyvenimo tarpsnius, kūrybos ypatumus.

Pažintis

Šimtametės ilgaamžiškumo paslaptis – optimizmas ir sveikas gyvenimo būdas

Rūta Averkienė

100-metė Konstantina Izabelė Sabaitienė visą gyvenimą nebijojo jokių darbų

Mažučiame Papiškių kaimelyje, tarp laukų įsikūrusioje senutėlėje sodyboje gyvenanti Konstantina Izabelė Sabaitienė šio pavasario labai laukė – jis senolei su bundančia gamta bei grįžtančiais paukščiais padovanojo ir šimtmečio jubiliejų.

Su gražia sukaktimi vieną seniausių Varėnos rajono gyventojų pasveikino, sveikatos ir giedrų dienų palinkėjo, gėlių ir dovanų įteikė ir Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša, Varėnos seniūnijos seniūnas Juozas Balevičius bei VSDFV Varėnos skyriaus vedėja Ona Bražionienė. Spausdama rankose dovanotas gėles, šimtametė nemokėjo paslėpti džiaugsmo, kad jos gražios sukakties nepamiršo ne tik artimieji, bet ir rajono vadovas, ir seniūnas pasveikinti atvyko. „Labai labai dėkoju, kad mane pasveikinot, būkit ir Jūs sveiki ir laimingi...“ – negalėjo džiaugsmo ašarų sulaikyti jubiliatė.