Ar
Tautininkų partija Lietuvoje turi perspektyvą?
Toks klausimas kilo susipažinus
su Lietuvių tautininkų partijos rinkimų į savivaldybes rezultatais.
Visoje Lietuvoje savivaldos rinkimuose tautininkai laimėjo tik
trylika mandatų. Pagal rezultatyvumą tarp partijų tautininkai
užėmė 12-ąją vietą. Tokią pat vietą pagal laimėtus mandatus užėmė
ir Lietuvos rusų partiją (Sakalnikas G. Savivaldybių rinkimams
pasibaigus // Tautininkų žinios. 2003, Nr. 1. P. 1).
Tai simboliška, kad Lietuvoje beliko Lietuvos lygiai tiek pat,
kiek ir Rusijos. Tai patvirtino ir Rusijos kapitalo pergalė Prezidento
rinkimuose. Galima dėl to ginčytis, nesutikti, pateikti dešimtis
argumentų prieš
Situacijos tai nepakeis faktas lieka faktu.
Tautos situaciją pasaulio akyse įprasta tapatinti su tautinėmis
partijomis, prisiėmusiomis atsakomybę už tautiškumo plėtrą. Kad
ir kiek guostų save Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas G.Sakalnikas,
kad tarp partijų yra ir dar mažiau mandatų rinkimuose gavusių
tai tėra tik akių dūmimas visai politikoje nesiorientuojančiam
žmogui. Tautininkų partijos vieta Lietuvos partijų sistemoje yra
ypatinga. Ji atstovauja lietuvių tautai. Tuo tarpu kitos mažosios
partijos tėra tik komunistų (socialdemokratų) ir kitų jų margaspalvių
šakų, išdygusių iš to paties kamieno, satelitės. Tautininkų partijai
pralaimėjus rinkimuose, tautos interesai valdžios struktūrose
neginami.
|
Kas
Žali?
Prieš mane knygelė Kam vaikų.
Autorius - Marius Ivaškevičius (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Vilnius, 1996).
Skaitome: Kad taip žinotų, kas, kieno sėkla teršė milžinkapį. Niekas
nežino. Tik, aišku, nebus Lietuvos. Kad ir kas ten gimtų. Buvo jau
Lietuva (P. 54). Baisi Lietuva Lietuva, kaip koks maras, gresianti
pasklisti po visą šalį, gaji tikriausiai ir labai juoda. Lietuva
Lietuva, kur berasi juodesnę Lietuvą Lietuvą (P. 83). Niekam nerūpinti,
neįdomi, prasta Lietuva Lietuva, nelyg išsigimėlė, be dantų ir kumščių,
be rankų, net veido, nuošali Lietuva Lietuva, toli nuo visų kelių
ir miestų, išvis be proto tokia, susmirdus, trumpo amžiaus, sena
kaip pavargėlė ir t.t. Panašiai visoje knygelėje.
Gyvenant bet kurioje pasaulio šalyje ir taip ją dergiant, būtų labai
pavojinga būti atpažintam gatvėje
O džiunglių užkampyje savo gentainį,
juos maitinančią žemelę taip dergiantį, čiabuviai tikriausiai sudegintų
ant laužo. Bet pas mus dergti savo gimtinę, prozos ir poezijos vardu
ieškant originalumo, grūsti visokiausią niekalą - mada, prestižas.
Apie šią knygelę turėjau garbės pasiginčyti su Lietuvos rašytojų
sąjungos vyriausiuoju redaktoriumi Vytautu Girdzijausku, teigusiu,
kad tai talentingo, daug žadančio rašytojo knygą. Į mane, teigusį,
kad kūryba - tai gėrio ir grožio nostalgija, žodžio meistriškumas,
kad tai nepaprastas paprastumas, kad Rašytojų sąjunga privalo puoselėti
tautos kultūrą, V.Girdzijauskas ir kiti kultūros veikėjai pažvelgė
kaip į iš Marso nukritusį
|