Įkurtuvės Lietuvių kalbos institute

Įkurtuvių proga simbolinis raktas įteikiamas Lietuvių kalbos instituto direktoriui Giedriui Subačiui (dešinėje) Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

Lietuvių kalba yra viena seniausių indoeuropiečių kalbų grupėje. Ji geriausiai išlaikė senąjį garsyną ir daugelį morfologinių ypatybių, pasižymi žodžių darybos priemonių gausumu. Seniausioji leksikos dalis paveldėta iš indoeuropiečių prokalbės. Netenka stebėtis, kad lietuvių kalba dėstoma Rusijos, Lenkijos, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir kitų šalių universitetuose, ja domisi žymiausi pasaulio lingvistai. Literatūrinė lietuvių kalba pradėjo formuotis XVI a. viduryje. Jos pradininku laikomas Martynas Mažvydas. Normintojai - Danielius Kleinas, Mikalojus Daukša, Konstantinas Sirvydas ir kt. Tobulintojai - Jonas Jablonskis, Kazimieras Būga, Juozas Balčikonis ir kt.
1941 metais buvo įsteigtas Lietuvių kalbos institutas. Po karo šis institutas sujungtas su Lietuvių literatūros institutu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šie institutai vėl tapo savarankiški. Pats didžiausias instituto darbas yra Lietuvių kalbos žodynas. Žodyno kartotekoje priskaičiuojama keli milijonai žodžių kortelių. Dialektologijos kartotekoje tarmių pavyzdžiai skaičiuojami šimtais tūkstančių. Vietovardžių ir asmenvardžių sukaupta per milijoną. Šiems neįkainojamą vertę turintiems turtams saugoti inžinieriaus Petro Vileišio rūpesčiu pastatyti rūmai Antakalnio gatvės pradžioje darėsi ankšti ir nepritaikyti. Todėl prieš dešimtmetį buvo padėtas kertinis akmuo, kuris reiškė naujojo pastato statybos pradžią.
Balandžio 10 dieną buvo oficialiai švenčiamos Lietuvių kalbos instituto įkurtuvės naujajame, erdviame, moderniame pastate (architektas Arūnas Paslaitis). Šventėje dalyvavo premjeras Algirdas Brazauskas, Seimo nariai, kitų Mokslo akademijos institutų direktoriai, Lietuvoje veikiančių užsienio šalių ambasadų atstovai. Daug gražių linkėjimų išgirdo Lietuvių kalbos instituto direktorius Giedrius Subačius, pavaduotoja Jolanta Zabarskaitė, bendradarbiai. Dažnas kalbėtojas primindavo, jog, įstojus į Europos Sąjungą, lietuvių kalbos puoselėjimui atsivers dar didesnės perspektyvos. Europos Sąjungos tautų šeimoje skatinama kalbų raida. Antai Liuksemburgo, Sardinijos salos kalbos, anksčiau turėjusios tarmių statusą, dabar tapo oficialiomis kalbomis, jomis vyksta radijo ir televizijos transliacijos.
Vaikštome po naujuosius Lietuvių kalbos instituto rūmus. Pro kiekvieną langą atsiveria nuostabūs vaizdai: greitai srovenanti Neris, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Naujieji rūmai prigludę prie senųjų Vileišių rūmų.
Instituto direktoriaus G.Subačiaus pakviesti, svečiai pasklido po patalpas. Bene didžiausio dėmesio susilaukė Lietuvių kalbos ekspozicijų erdvė, įrengta pagal naujausias technologijas. Čia vyks specialistų (mokytojų, lingvistų) mokymas, veiks Jaunųjų filologų mokykla, Kalbos bendruomenės laboratorija, Knygų ir knygių klubas, Informacijos centras, Mobili diskusijų erdvė, Lituanistinė skaitykla. Vaikai kviečiami į kompiuterinį žaidimą „Raidžių loto“.
Instituto direktorius G.Subačius patikino, kad bus tęsiami seniai pradėti darbai ir imamasi naujų. Linkime kuo geriausios sėkmės ir Dievo palaimos visiems, kurie darbuosis po naujuoju Lietuvių kalbos instituto stogu.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

© 2003 "XXI amžius"