Diena su M.K.Čiurlioniu
Jau penkti metai M.K.Čiurlionio
draugijos Kauno skyrius, Kauno M.K.Čiurlionio muziejus ir Kauno
filharmonija kviečia moksleivius, visą jaunimą ir miesto visuomenę
prisiminti ir iš naujo pažinti šį neeilinio talento menininką,
jo įvairialypę kūrybą. Kauno filharmonijoje vykusioje popietėje
Diena su M.K.Čiurlioniu, dalyvavo M.K.Čiurlionio vaikaitė, Kauno
dailės gimnazijos direktorė, skulptorė Dalia Palukaitienė, muzikologė
Jūratė Karbauskienė, pianistas Rimvydas Kruopis ir visų M.K.Čiurlionio
valandų darbininkė kaip ji pati save pavadino aktorė Rūta
Staliliūnaitė.
Aktorė paragino susirinkusį jaunimą šią valandą, kiek leis protas,
intelektas, širdis ir jausmai, kiek bus jėgų, noro ir pastangų,
pabandyti aprėpti M.K.Čiurlionį kaip kompozitorių, tapytoją, dailininką
ir žodžio meistrą. Tas trečiasis M.K.Čiurlionio talentas turbūt
mums yra mažiausiai žinomas. Jei mes būtume anksčiau žinoję,
kad M.K. Čiurlionis bandė plunksną... Žinotume ir tai, kad jo
literatūriniai bandymai turi teisę gyventi kurioje nors lietuvių
literatūros kertelėje. Bet mes to nežinojome,- apgailestavo aktorė
R.Staliliūnaitė ir stengėsi kiek įmanoma per tokį ribotą renginio
laiką atversti mums paliktus literatūrinius M.K.Čiurlionio puslapius.
Apie muziką galima kalbėti daug, bet geriausia ją išgirsti ir
pajusti širdimi. Tuo popietėje rūpinosi pianistas R.Kruopis ir
muzikologė J. Karbauskienė, kuri savo pasakojime rėmėsi jauniausios
Čiurlionio sesers Jadvygos prisiminimais ir kalbėjo apie jį kaip
apie žmogų, apie asmenybę. Įdomūs ir Sofijos Čiurlionienės prisiminimai,
kuri rinko ir užrašinėjo savo vyro posakius.
R.Staliliūnaitė pastebėjo, kad M.K.Čiurlionis mąstė tapybiškai,
formavo savo beletristiką pagal muzikos dėsnius. Jo rašytinė
kūryba kelias į jo muziką ir į tapybą. Jei sunku pradėti studijuoti
M.K.Čiurlionį nuo jo muzikos ir tapybos, tai atsiverskit jo literatūrą,-
draugiškai patarė aktorė.- Tai tikrasis kelias į genijaus kūrybą.
M.K.Čiurlionio vaikaitė, skulptorė D.Palukaitienė sakė, kad jos
dažnai paklausia, ar ji atsimena savo senelį. Mano mama nėra
jo mačiusi, ji buvo vienuolikos mėnesių, kai mirė M.K.Čiurlionis,-
pasakojo skulptorė.- Taip, jis gyveno tarp mūsų mano senelės S.Čiurlionienės
meilėje. Tai ir buvo vienas artimiausių ir tiesiausių kelių pažinti
jo kūrybą, tai buvo mano pažintis su mano seneliu. Kitas kelias
yra pamatyti jo paveikslus pirmą kartą, po to antrą ir trečią...
Jo paveiksluose paslėpta tiek visokių simbolių ir literatūrinių
užuominų. Norėjau kalbėti vien apie jo dailę, bet žinau, kad M.K.Čiurlionis
yra nedalomas, jis yra vientisas pasaulio suvokimu. Muzika, dailė,
mintis, žodis, visi jo jausmai yra kartu. Sunku būtų apie ką nors
kalbėti atskirai... Kiekvienas žmogus, pagal tai, kokį gyvenimą
jis gyvena, kokių rūpesčių jis turi, kokių tikslų siekia, kiekvienas
savaip kalbasi su M.K.Čiurlioniu, žiūri į jo paveikslus, klausosi
jo muzikos...
Kai manęs paklausia apie jo asmenybę, sakau, kad viena iš rečiau
pabrėžiamų jo savybių nepaprastai rimtas požiūris į žmogaus
pareigą gyvenime, atsakomybė už tai, kas vyksta. Visa tai, ką
jis kūrė, ką kalbėjo, ką norėjo mums pasakyti ir parodyti, turi
tarsi vieną pagrindinį tikslą, kad visi suvoktų, suprastų tikrąsias
gyvenimo vertybes, tikrąjį grožį, ko verta siekti, ką reikia pamatyti
ir kuo gyventi, kad pasaulis būtų laimingesnis, gražesnis, tikresnis.
Aktorė R. Staliliūnaitė, baigdama popietę, pritarė: Taip, durys
į pasaulį mums atsivėrė. Taip, pasaulis ateina pas mus. Tačiau
mes esame tokie, kokie esame, su savo talentais, su savo asmenybėmis,
savos kultūros vertinimu ir supratimu.
Džiuljeta KULVIETIENĖ
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"