Atnaujintas 2004 lapkričio 17 d.
Nr.86
(1289)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kaukaze vis neramu

Petras KATINAS

Nespėjo Kremlius atsipeikėti po tragiškos Beslano įkaitų dramos Šiaurės Osetijoje, kai Šiaurės Kaukaze suliepsnojo naujas neramumų židinys. Šį kartą Karačiajų Čerkesijoje. Nors sakyti, kad tai naujas židinys, būtų netikslu. Jis ruseno jau senokai. Neseniai Rusijos Federacijos antimonopolinės tarnybos Karačiajų Čerkesijoje vadovas Aminas Urakčijevas kreipėsi į Rusijos prezidento V.Putino atstovą Pietų federaliniame regione Dmitrijų Kozaką su pasiūlymu: „Užsitęsusios begalinės kruvinos rietenos tarp ištisų armijų, pralaimėjusių ir laimėjusių prezidentų, nestabilumas ir banditizmo siautėjimas Karačiajų Čerkesijoje verčia mane reikalauti panaikinti šią autonominę respubliką ir nedelsiant prijungti ją prie Stavropolio krašto arba dalimis prie Stavropolio ir Kubanės“. Tuo tarpu Stavropolio vadovai nė už ką nenori tokios „dovanos“, nors Karačiajų Čerkesija atsiskyrė nuo šio krašto subyrėjus Sovietų Sąjungai 1991 metais ir tapo savarankišku Rusijos Federacijos subjektu. Neramumai ir smurto protrūkiai Karačiajų Čerkesijoje prasidėjo spalio 20 dieną šios respublikos sostinėje Čerkeske ir tolydžio stiprėjo. Minios riaušės kilo po to, kai pasklido žinia, kad nužudyti septyni verslininkai. Tarp jų ir respublikos parlamento narys Rasulas Bogatyriovas. Dar didesnę sumaištį ir neramumus sukėlė akiplėšiška žmoguždystė pačiame sostinės Čerkesko centre, kai buvo nušautas Karačiajų Čerkesijos vicepremjeras Ansavas Tebujevas.

Praėjusią savaitę daugiau kaip penki šimtai įtūžusių žmonių, tarp kurių matėsi ir ginkluotų ne tik medžiokliniais šautuvais, bet ir „kalašnikovais“, šturmu užėmė vyriausybės rūmus ir pareikalavo, jog būtų nedelsiant suimti ir nubausti žudikai. Minia taip pat reikalavo prezidento Mustafos Batdyjevo atsistatydinimo. Čerkesko gyventojai dar labiau įtūžo, kai sužinojo, jog parlamento deputatą R.Bogatyriovą ir dar šešis asmenis nužudė prezidento M.Batdyjevo žento Ali Kaitovo smogikai jam priklausančiame vasarnamyje. Beveik visi nužudytieji, kurių kūnai, kaip buvo manoma, paskandinti Kubanės upėje, buvo didelės akcinės bendrovės „Kavkazcement“ akcininkai. Šiai bendrovei vadovauja minėtas prezidento žentas. Neabejojama, jog A.Kaitovo ir septynių nužudytųjų bendrovės akcininkų konfliktas kilo dėl turto nepasidalijimo. A.Kaitovas, kaip prezidento žentas, turintis galingą užnugarį, nusprendė su niekuo nesidalyti, o pretendentus paprasčiausiai likviduoti. Tuo labiau kad klanų pjautynės Čerkeske – įprastas dalykas.

Praėjusį antradienį nužudytųjų giminės po atkaklių paieškų pagaliau rado nužudytų septynių žmonių žiauriai sudarkytus kūnus. Jie buvo sumesti į apleistą šachtą. Tai perpildė Čerkesko gyventojų kantrybę. Keli tūkstančiai žmonių, ginkluoti lazdomis, metaliniais strypais, daužydami ir laužydami viską aplinkui, nušlavė nedrįsusius pasipriešinti milicininkus ir įsiveržė į vyriausybės ir prezidento rūmus. Prezidentui M.Batdyjevui pavyko pasprukti per atsarginį išėjimą. Neabejojama, kad minia, jeigu būtų sučiupusi prezidentą, būtų nulinčiavusi jį vietoje.

Vos prasidėjus neramumams Karačiajų Čerkesijos valdžia bandė išsisukinėti ir prisiekinėti, kad visi kaltieji bus surasti ir nubausti. Netgi pranešė, jog suimti keli įtariamieji, tarp jų milicijos pareigūnai, nežinybinės apsaugos darbuotojai bei privačių firmų apsauginiai. Prezidentas M.Batdyjevas prisiekinėjo, kad dedamos visos pastangos areštuoti jo žentą „Kavkazcement“ generalinį direktorių A.Kaitovą. Tą patį tvirtino ir Rusijos generalinės prokuratūros Šiaurės Kaukaze valdybos aukšti pareigūnai. Į pasipiktinusius žmones kreipėsi netgi Rusijos prezidento V.Putino Pietų regiono atstovas Dmitrijus Kozakas, irgi žadėjęs griežtai nubausti žudikus. Bet visus labiausiai papiktino Karačiajų Čerkesijos prezidento M.Batdyjevo pareiškimas, kad jis atsiriboja nuo savo žento A.Kaitovo ir netgi tvirtino, jog prieš tris dienas jo dukra padavė prašymą skirtis. Bet visi žino, kad A.Kaitovas savo pinigais ir pasodino M. Badyjevą į prezidento kėdę ir laiko jį savo kišenėje.

Po vyriausybės rūmų šturmo ir jų nusiaubimo, Rusijos žiniasklaida įvykius Karačiajų Čerkesijoje pavadino valstybės perversmu. Tačiau daugelį stebina, kodėl po tokių rimtų įvykių iškart nepasirodė joks oficialus Maskvos pareiškimas arba bent paaiškinimas, kaip Kremlius vertina įvykius.

Akivaizdu, jog V.Putinas ir jo administracija labai pasimetę ir nebežino, ką daryti ir ko imtis vis labiau liepsnojančiame Šiaurės Kaukaze. Imtis grubios jėgos Maskva bijo. Ji jokiu būdu negali sau leisti antrosios Čečėnijos. Sprendžiant iš įvykių Šiaurės Kaukaze raidos, jų gali atsirasti bent kelios.

Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“ politikos apžvalgininkė Julija Latynina pastaruosius įvykius Karačiajų Čerkesijoje pavadino baisesniu dalyku nei pirmasis Čečėnijos karas. Mat šios autonominės respublikos prezidentu buvo Vladimiras Semionovas, o jo žmona – čečėnė. Todėl vietiniai kriminaliniai klanai ėmė skųstis Maskvai, kad į respubliką prasiskverbė čečėnų mafija. Buvo organizuoti nauji rinkimai ir prezidentu tapo tų vietinių grupuočių statytinis M.Batdyjevas. Jis iškart pareiškė savo ištikimybę Maskvai. Tuo tarpu V.Semionovas neteko posto vien todėl, kad bandė nors kiek sudrausminti vietinių klanų siautėjimą. Už tai ir neteko kėdės. Panašiai atsitiko ir Ingušijos prezidentui, buvusiam generolui Ruslanui Auševui. Jis irgi tapo neparankus Kremliui, nes kovojo ne tik su korupcija, bet ir bandė tarpininkauti nesibaigiančiame Čečėnijos kare. Todėl vietoje principingo generolo prezidentu tapo KGB-FSB auklėtinis. Tad dabar, jeigu kas nors drįsta jam paprieštarauti, staiga „dingsta“ arba bemat paskelbiamas vahabitu. Įvykiai Karačiajų Čerkesijoje, Ingušijoje, Dagestane, pasak J.Latyninos, netrukus sukels baisų chaosą Šiaurės Kaukaze. Jau dabar Dagestano vyriausybės nariai nedrįsta pasirodyti viešai ir važinėja tik lindėdami šarvuočiuose. Toks giminių klanų ir tautelių susipriešinimas anksčiau ar vėliau baigsis tragedija. Tai pačiai Maskvai. Totalinė korupcija visuose valdžios lygiuose Šiaurės Kaukazo autonominėse respublikose, kai viską tvarko prezidentų vaikai, žentai ir kiti giminės, griauna ne tik vietinės valdžios sistemą, bet ir stumia į nesibaigiančią mėsmalę, giminėms ir klanams suvedinėjant tarpusavio sąskaitas. Ir JAV CŽV čia niekuo dėta. Pats Kremlius, pasirinkdamas tokius tų tautelių vadovus, ir sukėlė baisų chaosą, kuris tolydžio vis auga.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija