Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Aknystėnų šventė

Algirdas Kancevičius ir Alfonsas Vabolis – kryžiaus Raupių kapinėse statytojai

Skrendi į tolimą gimtinę.

Ir keičiasi aušra, žara,

Ir glūdi nerimas krūtinėj,

Ar inkilas ten tebėra.

Ar tebėra dar senas sodas,

Buveinė tavo ir tėvų?

Kaip švelniai ten buvai augintas,

Jauteisi savas tarp savų.

O ta trauka gimtosios žemės,

Ji tau į sapną panaši.

Kai blaivosi dangus aptemęs

Ir tiek giesmių sapne neši…

Šios poeto V.Rudoko eilėraščio eilutės geriausiai atskleidžia visų į Aknystėnų šventę skubėjusiųjų jausmus. Ne vienas gal pasigedo buvusios sodybos pėdsakų, šakotos obels, gal paties rankomis sodintos. Iš pat ryto skubėjo žmonės į gana nuošalų Aleknų kaimą Juodupės seniūnijoje. Rugpjūčio 5 dieną kaimo kapinėse vyko kryžiaus šventinimo šventė.

Gerti sportininkui ar negerti?

Kai aš kartais susitinku mažai pažįstamą ar visai nepažįstamą žmogų, kuriam sveikindamasis pasakau, kad mano pavardė Alekna, tai dažnas klausia, ar Virgilijus Alekna ne mano vaikaitis ar šiaip koks nors giminaitis. Aš visada atsakau, kad pašnekovas klysta, nes Virgilijus kilęs iš visai kito krašto – Kupiškio rajono, o aš esu raseiniškis. O ir šiaip Aleknų Lietuvoje yra labai daug. Vien Vilniaus telefonų knygoje visokių Alechna, Alekna, Aleknavičius, Aleknonis, Olechno, Olechnovič... yra daugiau kaip 170. O kiek visoje Lietuvoje! Bet ne tai svarbu. Svarbiau tai, kad apie V.Alekną rašo viso pasaulio sporto spauda. Bet gal toks visuotinis šūkčiojimas tik Lietuvos spaudoje, radijuje, televizijoje? Gal ne viso pasaulio laikraščiai, radijas, televizija domisi mažai žinomos ar beveik visai nežinomos šalies tautiečiais.