Atnaujintas 2006 rugsėjo 1 d.
Nr.65
(1465)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Triušininkystė: nauda ir grožis

Benjaminas ŽULYS

Vienija draugija

Kaune, Lietuvos veterinarijos akademijos kiemelyje, buvo surengta respublikinė veislinių triušių vasaros paroda. Ją organizavo Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija (LKŽTAD). Jos pirmininkas, Vilniaus pakraštyje gyvenantis triušių augintojas Aloyzas Mitrikevičius parodos atidaryme papasakojo, kad draugija vienija apie 80 narių. Nors triušius auginančiųjų esama žymiai daugiau, mat ne kiekvienas jų yra įstojęs į draugiją. Kai kurie jų laiko po kelis triušius: vieni – dėl mėsos, kailiukų, kiti dėl gražumo, sodybai paįvairinti, dėl kitų priežasčių. Kaip sakė bendruomenės vadovas, ypač esanti vertinga triušiena – ši mėsa yra antialergiška, ypač tinka vaikams, pagyvenusiems žmonėms, ligoniams. Jau žinoma, kad kai kurie žmonės yra alergiški, pavyzdžiui, kiaulienai, jautienai, avienai ir šių produktų jie valgyti negali. Triušieną jie, jei išgali įsigyti, valgo su malonumu, ji švelnaus skonio, o jei patiekalą paruoši pagal įdomius receptus, su prieskoniais, kitais priedais, tai valgant tokią mėsytę galima, kaip sakoma, liežuvį praryti. Ir draugijos vadovas, dar priėjęs vienas triušininkas ima vardyti vieną kitą patiekalą iš triušienos. Pavyzdžiui, keptuvėje keptas triušis su baltuoju vynu, triušis su garstyčiomis, triušienos troškinys, triušienos paštetas, dešros, kotletai ir daug kitų. Dėl ypač gerų triušienos savybių turguose ji kainuoja nepigiai – už kilogramą prašoma aštuoniolika ir daugiau litų. Tad ne itin pasiturintis žmogus paskanauti šia mėsyte nelabai įstengs. A.Mitrikevičius sako, kad jų šeimoje pagrindiniai mėsos patiekalai yra iš triušienos. Bet pašnekovas, kaip ir kiti triušių augintojai, šiuos jaukius ir švelnius gyvulėlius augina ne vien dėl mėsos. Jie yra pamėgę triušius, jei taip galima pasakyti, dėl jų būdo, kitų savybių, propaguoja juos, patys rengia ir dalyvauja kitų surengtose parodose mūsų šalyje ir užsienyje. Pats A.Mitrikevičius turi nemaža veislinių triušių, aštuoniolika patelių. Joje – Vienos mėlynieji ir baltieji, Kastor reksai, Nykštukai, Belgijos milžinai. Kaip tik tokį milžiną Aloyzas atvežė į parodą. Jis išties pateisina savo vardą, yra stambus gražuolis. Jį šeimininkas pirko Vokietijoje, sumokėjo 150 eurų. Tai veislinis patinėlis. Pasirodo, Vokietijoje triušininkystė labai populiari.

Manoma, kad apskritai Europoje auginama apie pusantro šimto, o Lietuvoje – apie 16-17 veislių triušių. Beje, lietuviškų veislių dar nėra išvesta, tai esąs labai sudėtingas procesas, trunkąs ne kelerius, o žymiai daugiau metų. Jei kitose šalyse triušininkystę remia valstybė, tai, kaip sakė A.Mitrikevičius, pas mus valdžia tam neskiria nė cento, suktis tenka patiems triušių augintojams.

Lietuvoje esama ir daugiau veislinių triušių bandų. Štai kaunietis E.Gudavičius augina Naujosios Zelandijos baltųjų, Belgijos milžinų, Prancūzijos avinų veislių triušius, Alytaus rajono Bakšių kaimo gyventojas A.Janavičius – Belgijos milžinus, Kalifornijos, Naujosios Zelandijos baltuosius, japonų triušius, E.Reimerys – Naujosios Zelandijos baltuosius, Prancūzijos avinus, Vienos mėlynuosius, Belgijos milžinus. Veislinių bandų turi E.Kubilius iš Panevėžio rajono, A.Laucevičienė iš Šiaulių rajono ir kiti.

Parodoje buvo eksponuojama apie 90 vienuolikos veislių triušių. Be jau paminėtų, narveliuose tupinėjo Belgijos baltųjų milžinų, Naujosios Zelandijos raudonųjų, Tiuringijos, Satinų, Nykštukinių avinų veislių triušiai. Suprantama, kiekviena veislė turi savų ypatumų, kuriuos reikia gerai žinoti, išmanyti ir pagal juos gyvulėlį prižiūrėti.

Manoma, kad Lietuvoje yra apie 300-400 veislinių patelių. Jos, kaip ir patinėliai, yra labai vertinamos, nes yra veislinių bandų pratęsėjos. Parodoje viename narvelyje lankytojai matė prie triušės jaukiai prigludusius mažylius.

Svarbūs vertinimo kriterijai

LKŽTA draugija rūpinasi ne vien parodų organizavimu, bet ir domisi, kaip triušiai laikomi, prižiūrimi jiems skirtose verslinėse bei mėgėjiškose fermose, tam organizuojami konkursai. Verslinėse fermose žiūrima, kokia patalpų konstrukcija, jų apšvietimas, prieinamumas dezinfekcijai, kokia ventiliacija, vandentiekis, plotas ir tūris vienam triušiui, narvų valymo periodiškumas ir kt. Panašūs reikalavimai ir mėgėjiškose fermose.

Pasirodo, Veterinarijos akademijoje veikia vivariumas, kuriame tyrimo tikslais laikoma apie 20-40 įvairių veislių triušių. Jo vedėjas Vidmantas Kazakevičius papasakojo, kad vivariume tiriama pašarų įvairovė mažiesiems augintiniams, kitos savybės.

Parodoje A.Mitrikevičius paėmė iš narvelių vieną, po to kitą triušį ir lankytojams parodė, pagal kokias savybes nustatoma triušio vertė. Lietuva savo standartų neturi, todėl dabar vadovaujamasi vokiečių standartais, kurie esą labiau paplitę. Yra bendri reikalavimai visiems triušiams ir specifiniai kiekvienai veislei. Suaugusio veislinio gyvūnėlio turi būti plati kakta, stačios ausys, ryškiai išsivystę žandai, kaklo visai neturi matytis – galva turi būti tarsi priaugusi prie liemens. Dar – tiesi uodegytė, tankus kailis, daug kitų savybių. Už kiekvieną jų skiriama tam tikra balų suma, o nesant tų savybių, balų suma mažinama. Daugiausia galima pelnyti šimtą balų. Vieną iš parodytų triušių draugijos vadovas linkęs įvertinti 93,3 balo – tai labai geras rezultatas. Bet galutinį žodį taria vertinimo komisija. A.Mitrikevičius lankėsi daugelyje mūsų šalies ir užsienio šalių parodų ir matė triušį, kuris buvo įvertintas 98 balais, tai esąs labai aukštas pasiekimas.

Ar triušininkystė gali būti pelningas verslas? Ne vienas parodos dalyvis sakė, kad tai priklauso nuo to, kaip gyvulėlį prižiūrėsi. Pagaliau ne kiekvienas augintojas triušius laiko dėl praktinės naudos, o, kaip sakyta, dėl grožio, sodybos jaukumo. Be to, kaip kitų gyvulių, gyvūnėlių, taip ir triušių priežiūra, auginimas turi įtakos vaikų auklėjimui. Jie pratinami mylėti gyvūnus, gamtą, pratinami būti pareigingi, darbštūs. O ir suaugusieji, nors ne visi, būna geresni, nuoširdesni.

Ne vienas parodos lankytojas pirko triušius. Jų kainos įvairavo nuo 40 (jauniklių) iki 140 (suaugusių) litų. Kaip tik už Belgijos milžiną buvo prašoma 140 litų, už Kastor – 100, už Naujosios Zelandijos raudonąjį – 90, už Reksą – 80 litų ir kt. Atsirado ir norinčiųjų stoti į Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugiją.

Geriausiai šioje parodoje pasirodę triušių augintojai bei organizatoriai buvo apdovanoti draugijos diplomais ir padėkos raštais. Juos pelnė Artūras Stimbrys, Edmundas Reimerys, Žydrūnas Steponavičius bei Albertas Staškus.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija