|
Bobų vasaros voratinkliai
Petras KATINAS
Vienas šmaikštus žurnalistas ironiškai pastebėjo, kad Lietuva, o ypač jos elitas, jau kelis mėnesius murkdosi šokinėdamas apie ruso Uspaskicho bambą ar net žemiau jos. Turėta galvoje Uspaskicho Vilniuje ir Maskvoje nupirktų mergelių dosnios paslaugos už jas atitinkamai dosniai atsilyginant. Argi gaila Gazprom ir FSB pinigų?! Tas šokinėjimas pasiekė apogėjų, kai praėjusios savaitės pabaigoje pasklido žinia, jog Maskvos milicija sulaikė Darbo partijos įkūrėją V.Uspaskichą, jau kelis mėnesius gyvenantį Rusijos sostinėje. Sklido įvairūs pranešimai apie jo tardymą, apie paleidimą už užstatą ir t.t., ir pan. Generalinės prokuratūros prokurorė Laima Čepelienė aiškino, kad V.Uspaskichas gali būti perduotas Lietuvai, bei samprotavo apie Rusijos ir Lietuvos įstatymus dėl ekstradicijos bei panašius abstrakčius dalykus. Nežinia ar prokurorė L.Čepelienė ir generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius tikėjo tuo, ką šneka. Ir kam tos šnekos buvo skirtos. Normaliam žmogui iš karto buvo aišku, kad apie jokią V.Uspaskicho ekstradiciją negali būti ir kalbos. O kalbėti apie Rusijos įstatymus tuščias užsiėmimas. Juk Rusijoje niekas pernelyg nepasikeitė, o įstatymai surašyti tiktai popieriuje. Dabar viską ten sprendžia net ne kišeniniai prokurorai, o KGB įpėdiniai FSB. O šita institucija savo žmonių niekada neišduoda. Tuo labiau nesodina nei į kokius nors milicijos izoliatorius ar kalėjimus. Jeigu Maskvoje kas nors ir įvyko V.Uspaskicho atžvilgiu, tai pats įvykis geriausiu atveju tebuvo tiktai suėmimo imitacija. Todėl ažiotažas, kilęs Lietuvoje, buvo sukeltas arba vietinių teisėsaugininkų, bandant parodyti jų veiklumą neva ieškant nuo teisingumo pabėgusio rusų oligarcho, arba dar vienas Maskvos pasityčiojimo iš Lietuvos spektaklis. Tuo labiau kad be jokios abejonės paties V.Uspaskicho ar jo tikrųjų šeimininkų nupirkta TV3 televizija tą patį savaitgalį, kai visa žiniasklaida, prokurorai ir policijos vadai komentavo oligarcho suėmimą, parodė beveik valandą trukusį siužetą apie prabangų V.Uspaskicho gyvenimą Rusijos sostinėje, jo dainuojamas častuškas nuosavame bute įrengtoje pirtyje. Taip pat nuolankiai, be jokių komentarų perdavė dar vieną oligarcho demagogijos porciją. Minėta komercinė televizija, aišku, gerokai uždirbo iš šios laidos. Nepalyginti daugiau nei iš visokių beprasmybių ir visuomenę, ypač jaunimą, luošinančių šou. Štai kur uždavinys VSD pagaliau pasidomėti, kam tarnauja ne koks nors bulvarinis laikraštukas, o geriausia Lietuvos televizija. Tačiau VSD dabar rūpi visai kiti reikalai kaip išplauti supurvintą savo vado mundurą. Tuo labiau kad žiniasklaidoje vėl imta nagrinėti jau primirštą KGB rezervininko temą ir kuo gi skyrėsi tos nusikalstamos struktūros rezervininkas nuo etatinio KGB karininko ar šnipo. Nes, kaip sakė Kovo 11-osios Akto signataras prof. B.Genzelis, jam, kaip ir daugeliui, kagėbisto ir rezervininko etiketės vienodos. Žinant, kad nebuvo ne tik atgailos, bet ir paprasto prisipažinimo. Aišku, kaltinti VSD vadovą A.Pocių, turėjusį sąsajų su KGB ir glaudžiai besibičiuliaujantį su buvusiu Seimo pirmininku Artūru Paulausku, pakvietusiu eiti VSD vadovo pirmininko pareigas, nevertėtų. Tokių ten pilna, nors jie ir nebuvo oficialiai įtraukti į KGB rezervą. Juk visi didelių įmonių, institutų vadinamųjų pirmųjų skyrių viršininkai irgi plušėjo KGB. O ką jau kalbėti apie pirmuosius ir kitus rajonų, miestų, pagaliau pačios LTSR partinius sekretorius. Ir ne tik pirmuosius. Jų buvo daugybė sporto organizacijų vadovybėje, vadinamojoje Tėviškės draugijoje, kuri ir buvo neoficialus KGB padalinys. Vien tik šios Tėviškės draugijos kuratorius V.Kazakevičius ką reiškia. Abu su liaudies rašytoju, Durnių laivo autoriumi iki šiol nesudėdami bluosto pluša tai pačiai institucijai. Todėl Seimas, tvirtindamas A.Pocių VSD generaliniu direktoriumi, ir nesidomėjo jau paskelbto saugumo pulkininko ir vyresniojo valstybės patarėjo biografija. Nesidomėjo, nes nė vienas parlamentaras irgi yra įmerkęs uodegą į tą pačią balą. O kai pernai kilo triukšmas dėl A.Pociaus praeities ir jo jaunystės paklydimų, už jį mūru stojo ne kas kitas, o pats Prezidentas, pareiškęs, jog, praėjus tiek laiko, kai Lietuvos laukia labai svarbūs darbai tarptautinėje arenoje, abejonės dėl dviejų KGB rezervininkų buvusio užsienio reikalų ministro ir Saugumo departamento vadovo, blogas reiškinys.
Aišku, ir VSD reikalai, ir V.Uspaskicho demagogija bei jo sklindantys grasinimai iš Maskvos tam tikra prasme suniveliuoti ir persipynę dalykai. Mat, be abejonės, ir A.Pocius, ir V.Uspaskichas žino labai daug apie valdančiojo klano vadovus ir dirigentus. Todėl vien tik V.Uspaskicho grūmojimas paskelbti knygą apie jų darbus sukelia tikrą siaubą valdančiajam elitui. Tuo labiau kad TV3 laidoje rusų oligarchas ir FSB globotinis pasigyrė, kad turi Maskvoje paslėpęs daugybę vaizdo įrašų apie dabartinės valdžios šulų viešnages jo rūmuose Kėdainiuose. Tuose įrašuose užfiksuoti ne tik bendri lėbavimai, bet ir kur kas svarbesni dalykai. Be jokios abejonės, kad Kremlius ir FSB suloš ta V.Uspaskicho korta bei įrašais. Įdomu, kad pats oligarchas pasigyrė, jog visos patalpos, pirtys ir kiti jo valdomi objektai, kuriuose linksminosi ir derėjosi valdantysis elitas, buvo tiesiog prikimšti įvairiausių pasiklausymo blakių, paslėptų vaizdo kamerų. Negi VSD apie tai nežinojo? O jeigu žinojo, tai kodėl nieko nedarė?
Dabar rusų oligarchas iš Gazprom apartamentų giriasi, jog tik jo pinigais remiamas atėjo valdžion A.Paulauskas ir buvo sukurta Naujoji sąjunga (socialliberalai), ir šis turi būti amžinai dėkingas už tai. Aišku, A.Paulauskas pasistengė atsilyginti FSB globotiniui, pasodindamas jį į Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko kėdę. Be abejo, ne vien buvusio Seimo pirmininko dėka šis rusas tapo ūkio ministru. Čia daugiausia prisidėjo amžinai gyvasis ir, be abejo, irgi besitaikanti į amžinai gyvąsias įžymioji Kazimira. Ir, aišku, dar kai kas, kurių vardai nežinomi. O jeigu ir žinomi, tai laikomi Maskvos Lubiankoje po devyniais užraktais. Susidarius tokiai situacijai, tiems manipuliatoriams reikės keisti taktiką. Nepaisant to, kad nemaža dalis darbiečių elektorato, sprendžiant iš visuomenės apklausų, vis dar balsuotų už pastaruosius, prireiks naujojo mozės. Tos pačios apklausos rodo, kad tuo naujuoju moze, tiesa, moteriškos giminės, gali tapti jaunoji socialdemokratė socialinės apsaugos ir darbo ministrė draugė Vilija Blinkevičiūtė, galinti pasigirti, kaip ir buvęs Premjeras, ilgai dirbusi Lietuvai (suprask tarybų Lietuvai) jos darbo stažas ministerijoje tęsiasi iš sovietinių laikų. Ir todėl ši kandidatūra valdančiajai nomenklatūrai visiškai priimtina. Tuo labiau žinant begalinį šios moteriškės valdžios troškimą, ją be jokio vargo bus galima tampyti už virvučių. Be to, vis dar nenurašomas keliautojas aplink pasaulį, VSD vadovų nuskriausto Šilo bičių savininko ir jo buvusios kompanionės (kito skandalingo laikraščio savininkės) vis dar uoliai vadinamas prezidentu. Uspaskichui padedant ir konsultuojant, FSB atras, kuriam atseikėti keliasdešimt milijonų iš rusiško nuo naftos dolerių išsipūtusio maišo. O norinčių gauti iš to maišo per akis... Na, kad ir tas pats Kremliaus pasakėles ėmęs sekti rusų kunigaikštienės Kazimiros statytinis ūkio ministras V.Navickas. Antai nespėjo europarlamentaras J.Paleckis pacituoti Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos viceprezidento Igorio Jurgenso žodžių, kad naftos tiekimo nutraukimas Mažeikių naftai yra politinis žingsnis, kai ūkio ministras čia pat ėmė papūgiškai kartoti oficialių ir neoficialių pareigūnų pasakas apie naftotiekio gedimus. Dienraščio Lietuvos rytas apžvalgininkas Marius Laurinavičius tokius V.Navicko samprotavimus pavadino Kremliaus pasakomis. Keisčiausia, kad tas pasakas seka ne koks nors Maskvos mylėtojas iš gūdžios provincijos, o žmogus, labai aukštą postą užimantis Lietuvos Vyriausybėje. Galima patarti ministrui paskaityti šiomis dienomis Rusijos internetiniame leidinyje Utro.ru paskelbtą A.Milovzorovo straipsnį apie Mažeikių naftą ir tą tariamą Družbos naftotiekio remontą. Straipsnyje skelbiama: Jeigu tik lenkai (Lenkijos koncernas PKN Orlen) pasitrauks iš Mažeikių, tai naftotiekis bemat bus suremontuotas. Beje, per rekordiškai trumpą laiką.
Dabar gi, kai oligarchas V.Uspaskichas pasiprašė Maskvoje politinio prieglobsčio, netgi vaikui turėtų būti aišku, jog ta vadinamoji Darbo partija buvo ir kol kas dar yra KGB-FSB kūrinys. Deja, tai neaišku tik ištikimiausiai V.Uspaskicho tarnaitei parlamentarei L.Graužinienei. Ši Maskvos draugė tiesiog pribloškė pareiškusi, jog nežinanti, ką reiškia tos trys raudės FSB! Tai jau net ne absurdas, o spjūvis į veidą visiems Lietuvos žmonėms. Ir nežinia, kiek dar tokių spjūvių sulauksime iš tos Uspaskicho-Graužinienės kompanijos. Kiek dar leisimės spjaudomi ir mulkinami? Tikėsimės, kad nebeilgai, nes pastaruoju metu ima praregėti netgi patys uoliausi Maskvos mylėtojai Europoje, kurie, akivaizdžiai matydami Rusijos ekspansiją, griebiasi už galvų.
© 2006 XXI amžius
|