Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Sveikata
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Griežtinamas šventųjų skelbimo procesas

Mindaugas BUIKA

Paskutinė Fatimos regėtoja sesuo Liucija, kurios betifikacijos procesas buvo paankstintas

Paskelbta nauja Vatikano instrukcija

Vatikane pristatyta Šventųjų skelbimo kongregacijos instrukcija „Sanctorum Mater“ turėtų sugriežtinti beatifikacijos ir kanonizacijos procesą. Joje ypač akcentuojamas galimo kandidato į Bažnyčios altoriaus garbę „šventumo garso“ bendruomenėje aspektas, kaip pagrindinis kriterijus priimant sprendimą pradėti beatifikacijos (paskelbimo palaimintuoju) bylą. Minėtas aspektas turi pasireikšti natūraliai, t. y. būti pagrįstas vietos tikinčiųjų įsitikinimu, o ne dirbtinai kuriamas. Manoma, jog dėl šių reikalavimų turėtų sumažėti bylų, siunčiamų į Vatikaną šventumo patvirtinimui, skaičius.

Santakos garbės ženklai nusipelniusiems kauniečiams

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Ilgametis Aukštosios Panemunės parapijos klebonas, dabar altaristas kanauninkas Pranciškus Liutvinas apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Vasario 15 dieną Kauno Rotušėje meras Andrius Kupčinskas už nuopelnus Kauno miestui Santakos garbės ženklais apdovanojo trylika asmenų.

Santakos garbės ženklas patvirtintas 2005 metais. Tai 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo laipsnio garbės ženklai, suteikiami Kauno miesto savivaldybės mero potvarkiu. Teisę siūlyti kandidatus apdovanojimui Santakos garbės ženklu turi visuomeninės organizacijos, įmonės, įstaigos, piliečiai, organizacijos.

Atidarytas Kauno miesto muziejus

Kauno miesto muziejaus atidaryme (centre iš kairės): vysk. Jonas Ivanauskas, vicemeras Kazimieras Kuzminskas ir muziejaus direktorė Irena Petraitienė

Vasario 15 dieną po, šv. Mišių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje įvyko Kauno miesto muziejaus (Valančiaus g. 6) atidarymo ceremonija. Atidarymo juostą perkirpo vicemeras Kazimieras Kuzminskas ir vyskupas Jonas Ivanauskas. Atidarant muziejaus ekspoziciją, kalbėjusieji pabrėžė naujo Kauno kultūros ir istorijos židinio svarbą miestui.

Prie skaidriosios Merkio upės...

Vytautas Visockas

Koncertuoja Turgelių vidurinės mokyklos saviveiklininkai

Man regis, kad šįmet Vasaro 16-ąją Lietuva šventė gražiau, plačiau nei iki šiol. Nežinau, gal tokį įspūdį įpiršo televizija, prieš gerą savaitę reklamuodama būsimus renginius? Gal negera nuojauta, kad bręsta lemtingi įvykiai, skatinantys branginti tai, ką turime vertingiausio – Nepriklausomybę, Laisvę. Vienoje šventinėje televizijos laidoje Lietuvos ateitimi susirūpinę vyrai kalbėjo, kad nepriklausomybė ir laisvė – artimos, bet ne tapačios sąvokos. Ir nepriklausomybės, ir laisvės turime ne per daug, bet ir tuo, ką turime, dažnai nemokame naudotis.

Bezdonių bažnyčia – pati gražiausia

Gintaras VISOCKAS

Bezdonių skautai mini Lietuvos nepriklausomybės dieną

„Neseniai lankiausi Paryžiuje. Mačiau ten Dievo Motinos Katedrą, tikriausiai didingiausią katalikų šventovę pasaulyje. Bet man pati gražiausia ši, Bezdonių, bažnyčia. Ir šilta, ir jauki, ir artima. Čia atėjusi visuomet jaučiu dvasinę atgaivą, nusiraminimą ir begalinį norą dar daugiau daryti gera“, – šitaip į Bezdonių bažnyčią gausiai susirinkusiems miestelio gyventojams bei svečiams kalbėjo buvusi ilgametė lietuvių kalbos mokytoja Aušrelė Šatienė. Šiuos žodžius ji ištarė vasario 15-ąją, kada visi Bezdonys iškilmingai minėjo Lietuvos nepriklausomybės dieną – Vasario 16-ąją.

Paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo jubiliejus

Vytautas Bagdonas

Renginių dalyviai, pagerbę Vasario 16-osios nepriklausomybės akto signataro prof. Stepono Kairio atminimą jo gimtajame Užunevėžių kaime, įsiamžino bendroje nuotraukoje

Vasario 15 ir 16 dienomis Anykščių krašte vyko daug gražių ir prasmingų renginių, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo 90-mečiui ir kraštiečiui, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui prof. Steponui Kairiui atminti.

Vasario 15 dieną Anykščių sporto ir pramogų komplekso „Keturi kalnai“ konferencijų salėje įvyko iškilmingas rajono Tarybos posėdis, į kurį susirinko visų kadencijų nuo Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo deputatai ir Tarybos nariai. Susirinkusius pasveikino Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius ir mero patarėjas, Anykščių muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas Balys Meldaikis. Skambiais muzikos akordais posėdžio dalyvius sveikino muzikos mokyklos moksleiviai bei pedagogai.

Kosovas paskelbė nepriklausomybę

Paminklas didžiajam karvedžiui Skandarbegui Prištinoje

Vasario 17 dieną Kosovo parlamento neeiliniame posėdyje premjeras Hašimas Tačis pareiškė: ,,Nuo šio momento Kosovas skelbiamas nepriklausoma valstybe“. Tūkstančiai žmonių, susirinkę Kosovo sostinės Prištinos gatvėse, sveikino nepriklausomybės paskelbimą, dainavo, šoko, nešė nacionalines vėliavas.

Apie nepriklausomybės paskelbimą Kosove jau buvo aktyviai svarstoma nuo 2007 metų vasaros. Apie tai, kad nepriklausomybė bus skelbiama vasario 17 dieną, buvo pranešta vasario pradžioje.

Vyriausybės krizė Italijoje

Italijos prezidentas Džordžijas Napolitanas pavedė Senato pirmininkui sudaryti laikinąjį ministrų kabinetą, kuris parengtų naują rinkimų sistemą ir vadovautų šaliai iki rinkimų AFP nuotrauka

Italijoje įsisiūbavo vyriausybinė krizė. Nepavykstant sudaryti naujos vyriausybės, skelbiama, kad balandžio mėnesį įvyks priešlaikiniai rinkimai. Sausio 24 dieną atsistatydino Romano Prodžio vyriausybė. Vyriausybės krizė buvo dėsninga, nes tarp valdančiųjų partijų politikų atsirado daug nesutarimų. Neišvengta ir korupcijos skandalų – sausio 16 dieną teko atsistatydinti teisingumo ministrui C. Mastelai. Sausio 30 dieną prezidentas D. Napolitanas pavedė Senato pirmininkui Frankui Mariniui sudaryti laikinąjį ministrų kabinetą, kuris parengtų naują rinkimų sistemą ir vadovautų šaliai iki rinkimų.

Moldovoje pabuvojus

Dr. Gražina Kačerauskienė

Kaprijani vienuolyno Dievo Motinos Švenčiausiosios Mergelės cerkvė

Ekskursas į krašto istoriją. Šių dienų Moldovos teritorijoje pirmykščių žmonių gyventa prieš 300 tūkst. metų. Viduramžiais Moldovos pavadinimu gyvavo kunigaikštystė, kuri buvo įsikūrusi dabartinės rytinės Rumunijos ir Moldovos plotuose. Moldavų protėviai buvo Karpatų ir Balkanų romaniškieji gyventojai, persikėlę į Dnestro-Karpatų žemes ir ilgą laiką palaikę ryšius su čia atsikėlusiais rytų slavais. 1359 metai laikomi Moldovos valstybės susikūrimo data. Valstybė ypač sustiprėjo valdant kunigaikščiui Štefanui Didžiajam, kuriam sostinės Chišinau centre stovi įspūdingas paminklas. Tačiau normalų šalies gyvenimą labai trikdė turkų Osmanų imperijos puldinėjimai ir siekimas užvaldyti teritoriją. Dėl šios priežasties Moldovos valdovai užmezgė santykius su Rusija ir kartu priešinosi turkams.

Klaipėdoje paminėta Pasaulinė ligonių diena

Kun. Saulius STUMBRA

Vyskupas Jonas Boruta, SJ, šventina naująją ligoninės koplyčią. Iš kairės: ligoninės vyr. gydytojas Jonas Sąlyga, vyskupas Jonas Boruta ir kunigas Saulius Stumbra

Jau šešioliktą kartą visas krikščioniškas pasaulis kreipia žvilgsnį į sergančiuosius Pasaulinės ligonių dienos proga. Vasario 11 dieną Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje lankėsi Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, lydimas generalvikaro prel. dr. Juozo Šiurio. Ganytojas bendravo su medicinos personalu, lankėsi kardiologijos ir neurologijos skyriuose, sergantiems linkėjo vilties ir pasitikėjimo Dievu. Ligoniai buvo maloniai nustebinti bei sujaudinti ganytojo vizitu. Kiekvienam atminčiai vyskupas paliko Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslėlį ir palaimino.

Krikščionybė ir mediko darbas

Džiuljeta Kulvietienė

Vilniaus psichikos sveikatos centro klinikinis psichologas Julius Kvedarauskas Autorės nuotrauka

Vilniaus psichikos sveikatos centro klinikinis psichologas Julius Kvedarauskas Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) perskaitė paskaitą „Krikščioniškas tikėjimas mediko darbe“. J. Kvedarauskas išskyrė keturis tikėjimo lygmenis: materialųjį, socialinį, psichologinį ir dvasinį.

Religinis tapatumas

Su pacientu kalbant apie tikėjimą, labai svarbu išsiaiškinti, kokia yra jo konfesija, ar jis tik šiaip save vadina tikinčiuoju, nors nepriklauso jokiai bažnytinei bendruomenei, ar jis yra Romos katalikas, ar išpažįsta kurį kitą tikėjimą. Psichologas kalbėjo apie tai, ką kiekvienam žmogui reiškia jo tikėjimas, ir pateikė pavyzdžių, kodėl medikui svarbu tą žinoti bendraujant su pacientu, kad vėliau būtų išvengta nesusipratimų.

Maldos Lurdo Švč. Mergelei Marijai

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Vyskupo Jono Borutos, SJ, žodis prie Pajūrio Lurdo koplyčios. Kairėje – klebonas kunigas Mykolas Petrauskas

Šie metai katalikams ypatingi: sukako 150 metų nuo Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo Lurde. Lietuviai, o ypač žemaičiai, yra Dievo Motinos garbintojai – vien Telšių vyskupijoje yra net 27 koplyčios, skirtos Lurdo Švč. Mergelei Marijai. Prie jų šventadieniais suklumpa ne tik pagyvenę tikintieji, bet ir jaunimas. Varnių parapijos klebonas kunigas kanauninkas Jonas Petrauskis dažnai primena tikintiesiems, kad šie nepamirštų pasimelsti prie šventoriuje esančios Lurdo Švč. Mergelės Marijos koplyčios.

Šv. Valentino šventės vakaras kitaip

Svetlana Adler

Renginyje mintimis pasidalijo VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytoja dr. Lina Šulcienė ir dekanas dr. Benas Ulevičius

Antrą kartą Kauno arkivyskupijos jaunimo centro komanda pakvietė Šv. Valentino dieną švęsti kitaip. Priešingai, nei siūlo prekybos centrų „kultūra“ – krikščioniška dvasia, apmąstant apaštalo Pauliaus himną meilei ir šlovinant Dievą. Tokios Šv. Valentino dienos iniciatorė ir koordinatorė Lina Žadvydaitė sakė, kad atradus asmeninį santykį su Dievu ateina supratimas, kad meilė yra gilus ir ilgalaikis santykis. Vartotojiška šių dienų kultūra stengiasi jaunam žmogui įpiršti, kad meilė yra trumpalaikė emocija, visa jos išraiškų „įvairovė“ (širdelė, atvirukas, seksas) siūloma Valentino dienos proga. Atsikovoti vertybes ir jų tikrąją prasmę šiandien – tai siūlyti krikščionišką alternatyvą tada, kada tik įmanoma. Šv. Valentino diena kitaip – vienas tokių pavyzdžių.

Pradedu užmiršti. Gal man Alzheimeris?

Genovaitė BALIUKONYTĖ

Kauno Šilainių psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė Vaida Pažėraitė Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Deja, atsiradus užmaršumui, tokį klausimą sau užduoda ne kiekvienas garbingo amžiaus sulaukęs žmogus, mat užmaršumo problemą dažnas nurašo senatvei. „Nustatyti Alzheimerio ligos į gydymo įstaigas dažniau kreipiasi ne sergantysis ar jo partneris, bet jų vaikai, – teigia Kauno Šilainių psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė Vaida Pažėraitė. – Kadangi apie ligą jau yra nemažai informacijos, tai labiau išsilavinę vaikai greičiau pastebi, kad jų tėvai pasikeitė, tapo ne tokie imlūs, aktyvūs, ir pradeda ieškoti to priežasčių.“ Kadangi Alzheimerio liga sparčiai progresuoja, todėl paprašėme gydytojos papasakoti „XXI amžiaus“ skaitytojams apie šią ligą, patarti, kaip ją atpažinti ir kuo nuo jos gintis.

Šventės ir atgaila

Linas Šalna

Mnėjome ir šventėme didelę šventę – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto 90-metį. Atrodo, tikrai istorinis įvykis, kurį labai pagarbiai ir iškilmingai turėjo paminėti mūsų valstybininkai, politikai, visuomenė. Tačiau to, regis, nebuvo, jeigu neminėsime trijų kaimyninių valstybių prezidentų apsilankymo. Tik šių prezidentų dalyvavimas didžiausiame mūsų valstybės įvykio paminėjime ir suteikė šiai šventei iškilmingumo ir didingumo. Deja, ir tuos svarbius šventės momentus, kuriuose dalyvavo svečiai prezidentai kartu su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi, dauguma mūsų politikų ignoravo – labai mažai politikų galima buvo sutikti. Atrodo, kad daugybei Lietuvos Seimo ir Vyriausybės narių, ministerijų darbuotojų Vasario 16-osios 90-metis visiškai nesvarbu – svarbiau yra užimti postą, užimti kėdę.