2009 m. spalio 23 d.
Nr. 75
(1767)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Pasaulinei misijų dienai

Kad tautos vaikščiotų Dievo šviesoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
sveikinasi su afrikiete katalike
vizito į Kamerūną metu

Pagerbti žuvę misionieriai

Praėjusį sekmadienį Bažnyčioje minėta Pasaulinė misijų diena turi seną paveldą. Šią tradiciją į kasmetinių bažnytinių renginių kalendorių prieš daugiau kaip aštuonis dešimtmečius (1926 metais) įvedė dar popiežius Pijus XI, nurodydamas Pasaulinę misijų dieną švęsti spalio mėnesio trečiąjį sekmadienį. Taigi šiemet Misijų sekmadienis, prisimenant Bažnyčios didįjį evangelizacijos uždavinį, visos planetos diecezijose buvo celeberuojamas spalio 18-ąją.

Tą dieną susitikęs su piligrimais Šv. Petro aikštėje tradicinei vidurdienio „Viešpaties Angelo“ maldai popiežius Benediktas XVI aptarė šiemetinio Misijų sekmadienio jo pasirinktą temą pagal Apreiškimo Jonui knygos žodžius „Tautos vaikščios jo šviesoje“ (Apr 21, 24). Šventasis Tėvas pažymėjo, kad čia kalbama apie Dievo mokymo šviesą, kurią apreiškė Mesijas ir kuri spindi visoje Bažnyčios veikloje. „Tai Evangelijos šviesa, kuri rodo kelią tautomis ir veda jas į didžiosios šeimos tikrovę, kurioje viešpataus teisingumas ir taika vieno gailestingo ir gero Dievo tėvystėje“.

Bažnyčia ir yra tam, kad skelbtų šią vilties žinią visai žmonijai, kuri, kaip rašė savo enciklikoje „Redemptoris Missio“ popiežius Jonas Paulius II, nors šiandien „yra pasiekusi nuostabių laimėjimų, bet neretai, kaip atrodo, praranda savo pačios egzistavimo ir galutinio tikslo pajautą“. Todėl Bažnyčios misijos pašaukimas yra skelbti Dievo karalystę, kuri jau egzistuoja šiame pasaulyje, per meilės, laisvės, solidarumo, pagarbos kiekvieno žmogaus orumui viešpatavimą. Tai yra Kristaus valdžia, ir bažnytinė bendruomenė turi dirbti, kad ji būtų realizuota. Šiame projekte kiekvienas Bažnyčios narys turi bendradarbiauti pagal savo gyvenimo aplinkybes ir charizmas.

Minėtame susitikime su maldininkais aptaręs šią misijų veikimo sampratą, popiežius Benediktas XVI sakė, jog Pasaulinis misijų sekmadienis įpareigoja prisiminti tuos kunigus, vienuolijų narius ir pasauliečius, kurie visą savo gyvenimą paskyrė Evangelijai skleisti ir dėl to neretai patyrė didelių sunkumų, kentėjimų ar net dėl to mirė. Šventasis Tėvas paminėjo Brazilijoje neseniai nužudytą italų misionierių kunigą Rodžerą Ruvoletą, taip pat praėjusią savaitę Filipinuose pagrobtą airį vienuolį kunigą Maiklą Sinotą, už kurio išlaisvinimą nusikaltėliai reikalauja išpirkos. Kiek anksčiau, birželio mėnesį, Pietų Afrikos Respublikoje savo rezidencijoje buvo rastas plėšikų nužudytas austras misionierius kunigas Ernstas Pliochlas.

Kiekvienų metų pabaigoje misijų veiklą koordinuojanti Tautų evangelizacijos kongregacija skelbia per dvylika paskutinių mėnesių žuvusių misionierių sąrašus. Štai 2008 metais skelbdami Evangeliją savo gyvybes paaukojo daugiau kaip dvidešimt Bažnyčios narių, vyrų ir moterų, priklausančių įvairiems tikinčiųjų bendruomenės luomams. Paminėtas pernai teroristų nelaisvėje žuvęs Irako chaldėjų katalikų arkivyskupas Paulius Faradžas Rachas, Rusijos sostinėje Maskvoje nužudyti du jėzuitai, kunigai Otas Mesmeris ir Viktoras Betankuras. Paskutinis tame sąraše – Kongo katalikas pasaulietis, šešių vaikų tėvas Boduenas Ntamenija, dirbęs italų karitatyvinėje organizacijoje, teikiančioje paramą afrikiečių mokykloms ir ligoninėms. Kaip tik dėl to ir dėl dabar Romoje vykstančio Afrikos žemynui skirto Vyskupų Sinodo yra svarbūs popiežiaus Benedikto XVI žodžiai, skirti Afrikoje dirbančių misionierių nuopelnams.

Evangelizacija – prioritetinis uždavinys

Išsamiau Bažnyčios misijų veiklos prioritetus Šventasis Tėvas aptarė Pasaulinei misijų dienai skirtame kreipimesi, parašytame birželio 29 dieną, kai prisimenamas didžiųjų apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus organizacinis veikimas. Tame dokumente Benediktas XVI dar kartą pabrėžtinai nurodė, kad Bažnyčia darbuojasi ne dėl laikino viešpatavimo, ne dėl savo valdų išplėtimo, bet tam, kad vestų visas tautas prie Kristaus pasaulio išganymo. Kaip tik šis Evangelijos skelbimas greta gyvenantiems žmonėms ir skatina tarnystę visiems, ypač kenčiantiems ir atstumtiesiems. Bažnyčia tvirtai tiki tiesa, kad „visa žmonija turi radikalų pašaukimą sugrįžti prie savo ištakų, sugrįžti prie Dievo, kuriame viename gali rasti savo išsipildymą“. Ši naujoji pradžia buvo paženklinta ant Kryžiaus išlietu krauju, Kristaus prisikėlimu ir išaukštinimu ir dabar viltingai spindi pasauliui, nepaisant istorinių prieštaravimų bei kentėjimų. Bažnyčios misija ir yra „užkrečiamai“ skleisti šią viltį tarp visų tautų, kad jos taptų viena Dievo tauta, aiškino kreipimesi popiežius Benediktas XVI. Ši visuotinė misija turi tapti fundamentalia Bažnyčios gyvenimo konstanta, pirmutine ir neatmetama pareiga. Su neįprastu tvirtumu priminęs šį uždavinį, Šventasis Tėvas taip pat pabrėžė, kad evangelizacinėje veikloje Bažnyčia „nežino nei ribų, nei sienų“. Taigi, ji nedalija pasaulio į atskirų religijų įtakos zonas, nes atsivertimo ir išganymo tikslas yra visuotinis.

Šios Bažnyčios misijos siekis negali būti, pavyzdžiui, vien tik materialinė ar net ir dvasinė pagalba pasaulio vargšams, kadangi išganymo uždavinys iš esmės yra antgamtinis. Kita vertus, Dievo karalystė kuriama jau šiame pasaulyje ir todėl Bažnyčia žemiškojoje istorijoje veikia kaip teisingumą, taiką, tikrą laisvę ir pagarbą kiekvieno asmens orumui skleidžianti jėga. „Bažnyčia nori perkeisti pasaulį per meilės Evangelijos skelbimą“, – aiškino Popiežius, kviesdamas visus Bažnyčios narius ir institucijas dalyvauti ir šioje pasaulietinėje tarnystėje. Juk ir pati Evangelija yra „laisvės ir pažangos, broliškumo, vienybės ir taikos raugas“, nurodoma kreipimesi Pasaulinei misijų dienai.

Kaip minėta, ir šiais laikais evangelizacinė veikla negali būti atsieta nuo kankinystės, todėl Benediktas XVI  su pagarba ir padėka nurodo tuos, kurie dėl šio švento reikalo atiduoda viską, netgi savo gyvybę. Tai liečia tiek misijų kraštų vietinių Bažnyčių narius, tiek iš svetur atvykusius misionierius, kurie, skleisdami Dievo karalystę, patiria diskriminaciją – net iki nelaisvės, kankinimų ir prievartinės mirties. Šventasis Tėvas priminė, kad jo pirmtakas Jonas Paulius II celebruodamas 2000 metų didįjį jubiliejų ypatingu būdu iškėlė naujųjų kankinių liudijimą, kada jie gebėjo išgyventi ir skelbti Evangeliją brutalaus priešiškumo ir persekiojimų (pavyzdžiui, ateistinio komunizmo) aplinkybėmis.

Baigdamas pareiškimą ir dėkodamas visoms misijų draugijoms už jų neįkainojamus nuopelnus jaunųjų misionierių formacijoje, popiežius Benediktas XVI priminė, kad „misijų uolumas visuomet buvo mūsų Bažnyčios gyvybingumo ženklas“. Tačiau evangelizacija, kaip ir kita krikščioniška veikla, pirmiausia yra Dvasios darbas, todėl katalikai turi melsti Šventosios Dvasios pagalbos prioritetiniam „Missio ad gentes“ uždaviniui. Taip pat svarbi ir finansinė parama, ypač šiais visą žmoniją ištikusios krizės laikais, kad jaunos Bažnyčios misijų kraštuose galėtų efektyviai liudyti meilės Evangeliją.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija