2011 m. sausio 21 d.
Nr. 6
(1886)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Padėjo Lurdo Dievo Motina...

Buvo šaltas ir vėjuotas gruodžio mėnesio rytas. Smarkiai snigo ir pustė. Mudu su vyru ir dukra užpustytu keliu automobiliu yrėmės iš Vainuto (Šilutės r.) į Klaipėdą. Važiuoti pro Šilutę pabūgome, nutarėme važiuoti pro Pajūrio miestelį (Šilalės r.), kad greičiau pasiektume autostrados kelią. Štai ir Pajūris. Tik įvažiavus į centrą sugedo automobilis. Vyras ryžosi taisyti pats. Niekuo negalėjau vyrui padėti, todėl mudvi su dukra nuėjome į šalia Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčios pastatytą Lurdo Švč. Mergelei Marijai Stebuklingajai Dievo Motinai skirtą grotą. Grotoje išvydome Lurdo Stebuklingosios Dievo Motinėlės skulptūrą su rožiniu rankose, priešais ją – suklupusios šv. Bernadetos skulptūrą, kuri kadaise Lurde išvydo Dievo Motiną. Grotoje degė žvakės. Tos išraiškingos statulos, kurios irgi atrodė lyg gyvos, privertė mudvi su dukra susikaupti maldai ir Lurdo Dievo Motinėlei sukalbėti dvylikos žvaigždžių vainikėlį. Įpusėjus maldai, pajutome kažkokią vidinę ir išorinę šilumą, tarsi ji sklistų nuo Dievo Motinos ir šv. Bernadetos statulų... Nors ties grotos anga stipriai pustė, tačiau nė vienas sniego gūsis į pačią grotą nepateko – čia buvo jauku ir gera!.. Bekalbant dvyliktąją „Sveika, Marija“ prie Lurdo Dievo Motinos grotos atėjo ir vyras, džiaugdamasis, kad pavyko sutaisyti mašiną. Jis irgi pasimeldė Lurdo Stebuklingajai Dievo Motinėlei. Pasigrožėję Švč. Trejybės parapijos namais, užsukome į bažnyčią. Tuo metu kun. Mykolas Petrauskas aukojo šv. Mišias už Pajūrio parapijos mirusiuosius. Nors užsukome šiek tiek pavėlavę, tačiau spėjome išgirsti klebono homiliją apie žmogaus gyvenimą šiame pasaulyje ir jo išėjimą į amžinybę. Pagerbėme kunigo rankose iškeltą Ostiją, paprašydami pagalbos mirusiesiems, už kuriuos buvo aukojamos šv. Mišios, o sau – tolimesnės laimingos kelionės. Tuo pačiu pasigrožėjome šios bažnyčios vidumi, joje esančia idealia tvarka.

Išeidami iš bažnyčios, užkalbinome keletą pajūriškių. Jie savo klebonui kun. M. Petrauskui negailėjo gerų žodžių: „Mūsų klebonas pats yra drausmingas, pareigingas, darbštus ir pamaldus, todėl šito reikalauja ir iš mūsų, parapijiečių. Jis išgražino ne tik Pajūrio, bet ir jam priklausančias Tenenių ir Didkiemio parapijų bažnyčias. Jis niekad nepailsta ir turi visokiausių sumanymų!.. Kai Pajūryje buvo mūrijama Lurdo Dievo Motinos grota, klebonas kun. M. Petrauskas pats darbavosi su parapijiečiais statant šį statinį“.

Džiaugiamės ir mes, kad dalį kun. M. Petrausko nuveiktų darbų išvydome savo akimis. Tai – didinga Dievo Motinos grota, Pajūrio Švč. Trejybės parapijos namai ir ideali tvarka bažnyčioje. Neabejojame, jog būtent Pajūryje esanti Lurdo Stebuklingoji Dievo Motinėlė ir padėjo mums tą dieną laimingai pasiekti Klaipėdą. Tegul kun. M. Petrauską ir jo aptarnaujamas parapijas lydi Visagalio Dievo ir Švč. Mergelės Marijos Palaima!

Kristina ir Alfonsas BERENIAI

Klaipėda

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija