Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Spausdintas žodis nenusileidžia internetui

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė

Ne vieneri metai esu Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojas. Rinkausi ją todėl, jog čia nebūna grūsties, niekas tavęs neskubina, yra didokas periodinės spaudos ir naujų knygų pasirinkimas. Patinka pačių darbuotojų profesionalumas. Išradingai panaudotas kiekvienas patalpų metras. Rasta vietos ir menui, kur eksponuojamos įvairios parodos. Tačiau šį kartą su bibliotekos direktore Rūta BAGDONIENE kalbėjausi apie spaudą ir jos prenumeratą.

Tarp nemažo kiekio laikraščių ir žurnalų - „XXI amžius“, „Kregždutė“, „Žemaičių saulutė“. Tai ne itin dažnas dalykas bibliotekose. Iš kur tokia pagarba katalikiškas mintis skleidžiantiems laikraščiams?

Imkime „XXI amžių“. Jis dar nėra nusisukęs nuo skaitytojo, nuo krašto pažinimo, nuo dvasinių dalykų. Jo skaitytojai dažniau yra vyresniojo amžiaus inteligentija. Pasitaiko „XXI amžiumi“ besidominančio ir jaunimo. Jame nedaug straipsnių, kurie būtų priverstinai ištęsti ar sunkiai skaitomi. Netrūksta įvykių informacijos. Smagu matyti, jei rašo apie mūsų rajono bibliotekininkus bei jų darbą. Tai sudomina tiek laikraščio skaitytojus, tiek ir pačius bibliotekininkus. Nė vienas mūsų bibliotekininkas nėra priešiškai nusiteikęs prieš katalikišką spaudą.

Įdomu būtų žinoti, kas „XXI amžių“ prenumeruoja.

Šis laikraštis lanko mūsų viešąją biblioteką ir jos Vadoklių filialą, kur gyvena daugiausia katalikiškai nusiteikusių žmonių. Šiaip „XXI amžiaus“ prenumeratą stabdo lėšų stygius, tačiau šis laikraštis yra žinomas ir filialuose. Ten dirbantys bibliotekininkai, radę straipsnių, kuriuose rašoma apie jų kraštą, juos atsišvietę vežasi į namus.

Viešoji biblioteka turi vieną Ramygalos miesto ir 34 filialus kaimo vietovėse. Tai gana daug kultūrą skleidžiančių įstaigų rajone. Kaip joms yra užsakoma spauda?

Ji prenumeruojama pagal skaitytojų skaičių. Didžiaisiais viešosios bibliotekos filialais laikomi tie, kurių gyvenamojoje vietovėje yra nuo 800 ir iki kelių tūkstančių žmonių. Tokių yra penkiolika. Šitokiai vienai bibliotekai galima užsakyti 5-7 leidinius. Tačiau visi mūsų bibliotekos filialai būtinai gauna po vieną respublikinį ir kurį nors iš vietinių laikraščių. Dažniausiai užsakomas „Lietuvos rytas“, nes jo prenumerata akcijos metu kainuoja nedaug. Šis laikraštis patrauklesnis dar ir tuo, kad jis turi nemažai įvairių priedų. Be to, nedaug primokant galima gauti ir „Panevėžio rytą“.

Kas atsako už prenumeratą?

Tuo užsiima viešosios bibliotekos Komplektavimo skyriaus darbuotoja drauge su mūsų filialų bibliotekininkais. Jie kartu aptaria, ko labiausiai pageidauja skaitytojai. Į prenumeratos reikalus nei rajono meras ar seniūnai nesikiša. Norėdami patenkinti ūkininkų lūkesčius, dažnai darome taip: pusei metų užprenumeruojame „ Ūkininko patarėją“, kitam pusmečiui – „Valstiečių laikraštį“. Nepamirštame moterų poreikių. Stengiamės, kad neliktų nuskriausta nė viena skaitytojų grupė.

Koks prenumeratos lėšų šaltinis?

Finansų ministerija nustato procentus, kiek jų iš rajono biudžeto turi būti skirta kultūrai. Iš viešajai bibliotekai skirtų lėšų prenumeratai galime atidėti apie 40 tūkst. litų metams. Norint patenkinti skaitytojų poreikius, šį skaičių reikėtų bent dvigubai padidinti

Gal matote galimybių, kaip palengvinti tokią naštą?

Maždaug prieš penkerius metus, kai neturėjome interneto, apmokant ryšių paslaugas, per metus išleisdavome iki 6-7 tūkst. litų. Dabar, kai yra internetas ir veikia apie 60 kompiuterių bei brangsta telefono pokalbiai, jau priversti mokėti apie 40 tūkstančių litų per metus. Sumažinus šių paslaugų kainas, atsirastų galimybė daugiau lėšų skirti laikraščių ir žurnalų prenumeratai.

Yra ir gera naujiena. „Valstybės žinių“ prenumeratai privalėdavome skirti daug lėšų. Susipažinti su įstatymais dabar jau galima per „LITLEX“ duomenų bazę. Todėl nuo kitų metų tikriausiai atsisakysime „Valstybės žinių“ prenumeratos ir šias lėšas skirsime kitiems leidiniams.

Koks skaitytojų poreikis literatūros ir meno leidiniams?

Mūsų rajone nėra literatūrinių leidinių masinio skaitytojo. Populiaresni yra tik „Metai“. Paprastiems kaimo žmonėms skaityti „Literatūrą ir meną“ „7 meno dienas“ yra per sunku. „Krantai“ irgi jų buvo sunkokai įkertami. Pasirodęs laikraštis „Nemunas“ kol kas yra atitrūkęs nuo žurnalo „Nemunas“ skaitytojo.

Ko šiandien skaitytojai pageidauja?

Moterys norėtų pavartyti lengvo turinio žurnalų, ūkininkai – „Ūkininko patarėją“ ar „Valstiečių laikraštį“. Taip nebūna, kad nepatenkintume kokio skaitytojo norų. Aišku, dėl vieno skaitytojo neprenumeruotume atskiro leidinio. Yra nemažai norinčiųjų skaityti „Akistatą“, tačiau jos neprenumeruojame nei viešajai bibliotekai, nei jos filialams. Smurtą propaguojančių leidinių stengiamės išvis neužsakinėti. Tačiau su „Lietuvos rytu“ šiuo metu kartu ateina bulvarinės „Ekstra žinios“. Gaila žmonių, kuriuos domina vien kriminalai. Mūsų atlikta analizė rodo, jog yra žmonių grupė, kuri užsisakytų vien „Lietuvos ryto“ 5-ąjį puslapį. Tai tapo jų gyvenimo būdu. Merginos mėgsta pasklaidyti leidinius, kuriuose aptinka gyvenimo tikrovės neatspindinčių temų, jos yra dirbtinai padailintos ir išgražintos. Užtat norėtųsi, kad skaitytojai pamėgtų leidinius, rašančius apie dvasinius dalykus.

Gal tokių turtingų laikraščių, kaip „Lietuvos ryto“ ar „Respublikos“, leidėjai, kurie remia įvairiausius tuštybės renginius, savo leidinius siunčia kaip labdarą?

Jie yra verslininkai ir taip elgtis nėra suinteresuoti. Darydami labdarą, jie prarastų dalį savo pelno. Aš puikiai suprantu, jog siųsti veltui nelabai ir nori, nes biblioteka yra masinio skaitymo vieta.

Ką darote, kad žmogų dominantis laikraštis ar žurnalas jį pasiektų?

Senesnius laikraščius ar jų komplektus į vietą pristato filialų darbuotojai. Juos parsivežti padeda ir seniūnai. Dažnas mūsų svečias - Vadoklių seniūnas A. Pocius. Smilgių ir Perekšlių bibliotekininkai į miestą vyksta iš anksto aptarę savo reikalus. Ne vienas bibliotekininkas kartu yra ir kaimo bendruomenės pirmininkas, todėl jis suinteresuotas daryti viską, kas tik įmanoma, kad į nuošaliausias provincijos vietoves atkeliautų kultūra.

Penkiolikoje Panevėžio rajono bibliotekų veikia internetas. Ar galima teigti, kad per jį dažniausiai ir susipažįstama ir su laikraščiais?

Veltui buvo baimintasi, jog, atsiradus internetui, sumažės periodinės spaudos paklausa. Taip neatsitiko. Spausdinto žodžio išliekamoji vertė yra didesnė nei interneto. Popieriuje atspaustais tekstais domimasi ir po kelerių metų. Be to, skaityti laikraštį laikant jį rankose kur kas patogiau nei su jo turiniu susipažinti ekrane.

Kalbėjosi Bronius VERTELKA

Panevėžys Autoriaus nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"