Tebevykstanti kova, arba
Kaip suprasti tironus

“Horizontuose” (Nr. 12) yra rašinys „Kas laukia pasaulio“, ir jame Petras Katinas aprašė kai kurių laukėjų prognozes. Laukėjai – amerikiečių konsultacinė kompanija “Global Business Network”, oficialiai aptarnaujanti JAV Kongresą.
Technikos, elektronikos laimėjimai, gamtos pokyčiai ne jų vienų prognozojami, bet štai matome jų pranašaujamus žmonių dvasios pakitimus. Kažkodėl teigiama: „Savižudybės taps socialiai priimtinos, o ilgas gyvenimas bus vertinamas kaip egoizmo apraiška“. Vien tokį sakinį paskaičius galima spręsti juos manant, kad tais jų prognozuojamais laikais nebus Dievo tikėjimo. Jie nekalba, – ar tik trumpame rašinyje neperduota jų nuomonė, – ar bus religija. Gal bus, bet netikra, nukenksminta, ir tą jau patys prognozuojame matydami, kas dabar vyksta ir kaip pamažu kuriama religija be Dievo. Nureliginimas nedaromas atvirai, kaip per Prancūzų revoliuciją, kada vadinamieji revoliucionieriai sakė, kad garbinsią Išmintį vietoje Dievo. Nesielgiama ir kaip per bolševikų revoliuciją, kai buvo sakoma, kad nieko negarbins, o ėmė garbinti savo vadus. Abi formos nepavyko, ir dabar elgiamasi slaptai, ne visiems pastebimai. Imamos tos pačios išorinės religijos apraiškos ir pamažu daroma, kad jose neliktų Dievo. Į Dievo vietą grūdamas žmogus ir mokinamas pats save garbinti, ir jam kurį laiką net malonu tą daryti, todėl sulauktas nemažas pasisekimas. Tai vyksta, taip kovojama, ir tai yra naujausia ateizmo rūšis.

Neišspręsta Karaliaučiaus krašto problema

V.Churchillis, H.Trumanas ir Stalinas

Baltijos valstybėms tampant Šiaurės Atlanto sąjungos (NATO) ir Europos Sąjungos (ES) narėmis, neišspręsta Karaliaučiaus krašto problema tampa itin aktuali tarptautinėje plotmėje.
Įsidėmėtina, jog dabartinis Karaliaučiaus teritorijos statusas nėra visiškai nustatytas tarptautinėje struktūroje. Kyla daug klausimų dėl Rusijos buvimo šiame krašte teisėtumo. Iš tiesų galime drąsiai teigti, kad Sovietų Sąjunga šį kraštą po Antrojo pasaulinio karo pasigrobė neteisėtai.
1945 m. liepos 22 d. sovietai pateikė Potsdamo konferencijai juodraštį, reikalaudami patvirtinti vakarines Sovietų Sąjungos sienas, įjungiant Karaliaučiaus kraštą į Sovietų Sąjungos sudėtį.
Iš Didžiosios Britanijos vyriausybės Potsdamo konferencijos protokolo ir delegacijos pasirengimo deryboms medžiagos, randamos V.Churchill archyvų centre, Kembridžo universitete bei Nacionaliniame archyve Londone, matoma, kad jei žymūs britų kariškiai darė išvadas, jog jokiu būdu negalima leisti įsigalėti Rusijai Baltijos pajūryje ir jokiu būdu taip pat negalima leisti rusams įsteigti karinių bazių, tai tuo tarpu Britanijos užsienio reikalų ministerija žodžiu buvo pripažinusi Baltijos valstybių inkorporavimą į Sovietų Sąjungą Anglų ir sovietų 1942 metų sutartyje.

Hagos tribunolas siekia nubausti karo buvusioje Jugoslavijoje kaltininkus

Gegužės pabaigoje paminėta Hagos tribunolo, kuriame teisiami karo buvusios Jugoslavijos teritorijoje nusikaltėliai, dešimties metų sukaktis. Toks tribunolas nėra pirmasis Europoje.
Teigiama, kad mokesčių mokėtojams Hagos tribunolas kainuoja maždaug vieną milijardą dolerių per metus. Tribunolo darbas neretai vadinamas neefektyviu, šios organizacijos struktūra – biurokratinė. Vyriausiojo Hagos tribunolo prokuroro pavaduotojas australas Gremas Bliuitas pripažįsta tam tikrą politikų įtaką sprendimams. Tiesa, juridinės procedūros čia laikomos beveik nepriekaištingomis. Teisine prasme Hagos tribunolas perėmė analogiškų Niurnbergo bei Tokijo tribunolų vaidmenį, tačiau jis pirmtakus gerokai aplenkė. Niurnberge ir Tokijuje karo nugalėtojai teisė pralaimėjusiuosius pagal savo pačių sukurtus įstatymus. Tiesa, nei Niurnberge, nei Tokijuje į teisiamųjų suolą taip ir neatsisėdo žmonės, priėmę sprendimus dėl Hirosimos ar Drezdeno bombardavimo.

Dž.Orvelo kūriniai įspėja apie totalitarizmo pavojų

Birželio 25–ąją britų rašytojas Erikas Bleras, geriau žinomas Džordžo Orvelo slapyvardžiu, būtų šventęs 100 metų jubiliejų. Jo knygos išverstos į 70 kalbų, o garsiausių jo kūrinių ištraukas, aforizmus nuolat cituoja politikai ir paprasti piliečiai. Net ir didžiulio populiarumo sulaukęs realybės šou „Didysis brolis“ pavadinimą pasiskolino iš šio rašytojo. Dž.Orvelas savo knygose skaitytojams parodo tai, ko jie niekada nesitiki išvysti, atskleidžia slaptus žmogaus sielos užkaborius, būtent jis pirmasis suprato, kad totalitarinis instinktas, noras paklusti kažkam stipresniam, slypi pačiame žmoguje.
1949-aisiais Dž.Orvelas išleido bene labiausiai jį išgarsinusį kūrinį, kurį literatūros kritikai linkę vadinti antitotalitarine utopija arba totalitarine antiutopija – romaną „1984–ieji“. Laimei, kad tai, kas aprašyta šioje knygoje, netapo realybe. Nei A.Hitleris, nei J.Stalinas, nei joks kitas diktatorius netapo tuo baisiuoju knygoje aprašytu Didžiuoju Broliu.

Keisti žaidimai

Rusijos laikraščiai sumirgėjo didžiulėmis antraštėmis: „Nijazovas paskelbė karą“, „Rusai parduoti už dujas“, „Turkmėnbaši paskelbė rusus už įstatymo ribų“ ir pan. Taip reaguojama į Turkmėnijos prezidento S.Nijazovo – Turkmėnbaši (visų turkmėnų tėvo) pastarojo meto dekretus dvigubos Turkmėnijos ir Rusijos pilietybės klausimu. Mat 1993 metais S.Nijazovas ir Rusijos prezidentas B.Jelcinas pasirašė susitarimą, pagal kurį Turkmėnijoje gyvenantys rusakalbiai galėjo turėti dvigubą pilietybę. Tuomet buvo skelbiama, jog dviguba pilietybė palengvins Turkmėnijoje gyvenančių rusų kontaktus su giminaičiais „istorinėje tėvynėje“. Balandžio 10 dieną Rusijos prezidentas V.Putinas ir S.Nijazovas pasirašė protokolą, kuriuo anuliuojamas 1993 metų susitarimas apie dvigubą pilietybę. Tuo pat metu buvo pasirašyta ir kita sutartis apie Turkmėnijos dujų transportavimą per Rusijos teritoriją.

Europos Konventas savo misiją baigė

Europos Konventas, turėdamas tikslą apsvarstyti Europos Sąjungos ateitį ir parengti tolesnių jos reformų siūlymus, savo darbą Briuselyje pradėjo 2002 m. vasario 28 d. Šį bendrą ES valstybių ir šalių kandidačių atstovų susirinkimą, kuriam pirmininkavo buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard d’Estaign (Valeri Žiskaras d’Estenas), sudarė 105 nariai. Taigi Konvente lygiomis teisėmis su dabartinių penkiolikos ES valstybių vyriausybių ir parlamentų atstovais dalyvavo ir dešimties šį pavasarį stojimo sutartis pasirašiusių valstybių atstovai. Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, Konvente atstovavo trys Seimo ir Vyriausybės deleguoti nariai: Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, liberalas Alvydas Medalinskas ir Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Rytis Martikonis. Praėjusią savaitę, oficialiai sutarus dėl daugybę kartų taisyto kompromisinio ES Konstitucinės sutarties projekto varianto, Konventas baigė šešiolika mėnesių trukusį darbą.

Lietuvos valstybės diena oficialiai minėta įvairiose pasaulio šalyse

Lietuvos ambasada Čekijoje Valstybės dienos proga Prahos Rudolfino rūmuose pakvietė į renginį “Lietuva kelyje į Europą”. Ambasadorius Romualdas Kozyrovičius pristatė svečiams Lietuvai reikšmingą istorinę datą ir supažindino su Lietuvos užsienio politikos aktualijomis. Ta proga surengtame dainininkų Eduardo Kaniavos, Juditos Leitaitės ir pianistės Audronės Juozauskaitės-Visockienės koncerte dalyvavo Čekijos vyriausybės, Prahoje reziduojančio diplomatinio korpuso atstovai, verslininkai bei menininkai.