Europos vyskupų dėmesys viltingam jaunimo ugdymui

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus skatina jaunimą entuziastingai skleisti Evangelijos džiaugsmą

Apmąstyti sielovadinio palydėjimo iššūkius

Vykstant intensyviems pasirengimams popiežiaus Pranciškaus sušauktai 2018 metų Vyskupų Sinodo asamblėjai „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimas“, Europos vyskupų konferencijų taryba (CCEE) kartu su Ispanijos vyskupų konferencija organizavo atitinkamą, jaunų žmonių sielovadai skirtą tarptautinį simpoziumą. Kovo 28–31 dienomis Barselonoje vykusiame renginyje kartu su žymiais hierarchais dalyvavo daugiau kaip 270 delegatų iš 35 mūsų kontinento šalių, taip pat ir iš Lietuvos. Jie apmąstė šiuolaikinio jaunimo katechizavimo ir ganytojiško palydėjimo problematiką. Akcentuotas šio sielovadinio palydėjimo reikalingumas laisvai atpažįstant ir atsiliepiant į Kristaus pašaukimą, dalyvaujant Bažnyčios ir visuomenės gyvenime, pasiremiant evangeliniu Jėzaus palydėtų Emauso mokinių pavyzdžiu (plg Lk 24, 15). Tam savo sveikinime Barselonos susitikimui pritarė ir popiežius Pranciškus. Jis per Vatikano valstybės sekretorių kardinolą Pietrą Paroliną (Pietro Parolin) pasiųstame laiške irgi pabrėžė, kad „reikia išsamiai apmąstyti jaunimo evangelizavimo ir palydėjimo iššūkius. Kad (...) jauni žmonės, kaip veiklūs Kristaus šeimos nariai, būtų entuziastingi Evangelijos džiaugsmo skleidėjai bet kurioje aplinkoje“.

Moksleivių lelija šv. Kazimierui

Šventės dalyvius sveikina Šv. Kazimiero bažnyčios klebonas kun. teol. lic. Rolandas Karpavičius

Šią gegužę Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčia ir parapija švenčia 25 metų jubiliejų. Todėl Klaipėdos dekanato tikybos mokytojai jau antrąją, tradicine tampančią šventę miesto 1–5 klasių mokiniams ir jų tėveliams (globėjams) balandžio 30 dieną dedikavo šv. karalaičiui Kazimierui – Lietuvos ir jaunimo globėjui, kurio dorybės turėtų tapti puikiu pavyzdžiu ir šiandien, nes jis suvokdamas žemiškojo gyvenimo trapumą ir amžinųjų vertybių svarbą, atsisakė karališkojo gyvenimo blizgesio, kiekviename žmoguje, ypač vargšo veide, matė kenčiantį Kristų. Europoje pramintas Lietuvos angelu karalaitis ne tik matė, bet ir padėjo kiekvienam sutiktam kenčiančiam žmogui. Taip pristatydami savo ugdytiniams vienintelį Lietuvos paskelbtąjį šventąjį tikybos mokytojai vykdė projektą – miesto 1–12 klasių mokinių kūrybinių darbų parodą „Lelija šv. Kazimierui“, kuri dar prieš šventę eksponuota mokyklose, miesto parapijų bažnyčiose, Pedagogų švietimo ir kultūros centre, o šventės metu papuošė Šv. Kazimiero bažnyčios erdves. Džiugino mokinių darbų kūrybingumas, išradingumas, ne tik vaizdų, bet ir simbolių kalba, tėvelių bei senelių rūpestingumas, nes ir jie kūrybiniame procese galėjo talkinti patiems mažiausiems.

Konkursas apie Lietuvos kariuomenę moksleiviams – pilietiškumo įrodymas

Konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finalo dalyviai viktorinos „Tūkstantmečio vaikai“ studijoje

Balandžio 20 dieną 30 vyresniųjų klasių mokinių ir jų mokytojų iš visos Lietuvos susirinko į konkurso „Ką žinai apie Lietuvos kariuomenę“ finalą, kurio atrankinis turas vyko Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje Vilniuje. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, dėl teisės patekti į šį finalą nuotoliniu būdu spręsdami sudėtingą testą varžėsi beveik 200 mokinių. Prieš tai jie įveikė atranką savo mokyklose.

Po atkaklios kovos paaiškėjo geriausiųjų šešetukas. Tai – Martynas Juzukonis iš Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos, Tautvydas Pekarskas iš Alytaus „Jotvingių“ gimnazijos, Dovydas Puidokas iš Šiaulių Lieporių gimnazijos, Saulius Rimutis iš Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos, Aivara Šitkauskaitė iš Kalvarijos gimnazijos, Irmantas Vasiljevas iš Visagino „Verdenės“ gimnazijos. Penki iš jų šiame konkurse dalyvauja ne pirmą kartą.

„Senamiesčio jūrmylė“

Pirmosios 1933 metų skautų stovyklavietės paminklinis akmuo, ant kurio yra prezidento A. Smetonos ir skautų vado R. Badeno-Pauelo (1857–1941) inicialai

Balandžio 22-ąją, šeštadienį, į Klaipėdą suplūdo net 1700 skautų iš visos Lietuvos. Čia visą dieną vyko didžiausias metinis skautų renginys – 19-oji pavasario šventė, skirta skautų globėjo šv. Jurgio dienai paminėti.

Panevėžio krašto skautai, dalyvaujantys neformaliojo vaikų šveitimo (NVŠ) Lietuvos skautijos vaikų ir jaunimo programoje, balandžio 22–23 dienomis domėjosi Lietuvos istorija ir kultūra. Panevėžio rajono ir Panevėžio miesto skautų „Gabijos“, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, „Geležinio vilko“, A. Gustaičio, „Žemynos“, „Birutės“, Tumo Vaižganto, „Austėjos“, „Partizano vyčio“, „Aušrinės“, „Bakutės“ draugovės, simboliškai paskelbė naujo sezono atidarymą Klaipėdoje, „Senamiesčio jūrmylėje“. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčioje, vėliau nuo bažnyčios iki Teatro aikštės driekėsi eisena. Susirinkusiuosius pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas: „Linkiu, kad jūs pajaustumėte, koks nuostabus šis kraštas, ir iš Klaipėdos išvažiuotumėte sustiprėję. Skautai yra Lietuvos ateitis!“

Gimnazistės poezijos knyga

Bronius VERTELKA

Jaunąją knygos autorę Inesą Skapaitę (kairėje) savo eilėmis sveikina Raguvos poetė Janina Baltušnikienė (dešinėje)

Balandžio 28-ąją Panevėžio rajono Savivaldybės viešosios bibliotekos Raguvos filiale vyko Raguvos gimnazijos aštuntos klasės moksleivės Inesos Skapaitės poezijos knygos „Vakarai tau“ sutiktuvės. Joje tilpo 59 eilėraščiai, viršelį piešė Olia Grinko, iliustravo Austėja Urnižaitė. Rajono jaunimo žinoma I. Skapaitė ne tik sugeba džiaugtis duotu gyvenimu, bet ir nestokoja idėjų. Poezijos knyga debiutavusią moksleivę sveikindamas Raguvoje daug metų mokytojavęs Antanas Slučka pastebėjo, jog ji gali palengvinti vieną ilgai trunkantį skausmą, gali nuimti depresijos naštą nuo pečių, padėti atsikelti žmogui nuo žemės, surasti kelią į laimę. Knyga prasminga, išnešiota, iškentėta, joje daug skausmo, jausmo, meilės ir kilnios minties.

Dviejų poezijos knygų ir Raguvos miestelio himno autorė Janina Baltušnikienė linkėjo niekada neprarasti vilties: jeigu šiandien yra gerai, rytoj bus dar geriau. Ji perskaitė savo eilėraštį „Viltis“. Buvo ir kitų nuoširdžių sveikinimų bei palinkėjimų jaunajai poetei.

Atiduok Tėvynei tai, ką privalai

Justas Arasimavičius

Dažnai nepastebimi žmonės gali didelius darbus nudirbti. Mantas Kondratavičius ir Tomas Kudirka Santa Barbaros mieste, JAV

Kai mūsų akis ir protus nudžiugino prof. Liudo Mažylio atrastas 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas, ši žinia vėl paskatino susimąstyti ir prisiminti žmones, kurie kūrė mūsų valstybę, jai dirbo, už ją kovojo. Žaviuosi tarpukario Lietuva. Juk kiek yra tekę skaityti Antano Smetonos Lietuvoje gyvenusių žmonių atsiminimų, vis juose žėri ryžtas dirbti dėl geresnio ir gražesnio Tėvynės rytojaus. Juk tie patys prieškario Lietuvos moksleiviai ir studentai, mokytojai ir inteligentai vėliau turėjo eiti kryžiaus kelius partizanų žeminėse, iškentėti golgotos kančias Sibiro šalčiuose, kol atvedė mūsų Tėvynę į Kovo 11-ąją.

Vis kirba klausimas: ar šiomis nuolatinio skubėjimo, nesibaigiančių darbų ir niurnėjimo dienomis yra tokių žmonių, kurie turėtų tikslą dirbti dėl visų mūsų gerovės? Atsakyčiau, tikrai taip! Kaip pavyzdį norėčiau pristatyti jauną ir kūrybingą asmenybę – Mantą Kondratavičių. Jį visai atsitiktinai sutikau Jungtinėse Amerikos Valstijose, Los Andžele, kur jis tuo metu (2015–2016 metais), įveikęs didžiulę atranką ir laimėjęs įspūdingą konkursą, beveik metus dirbo strategu geroje Los Andželo kūrybos agentūroje, įsikūrusioje menininkų ir kūrėjų pamėgtame bei savo muziejais garsėjančiame Los Andželo kvartale. Nuolatinio vartojimo kultūroje gera išgirsti, kad asmenine karjera galintis pasigirti žmogus svajoja būti naudingas Tėvynei, ištesėti tautos patriarchų ir laisvės kovotojų idealą – tarnauti kuriant Lietuvą ir vesti ją į šviesesnį rytojų.

Z kartos atstovai mokytojais būti neketina

Šiaulių universiteto magistrė Ingrida Saunorienė

Sulig besikeičiančia švietimo sistema, ekonominėmis sąlygomis bei darbo rinka kinta ir skirtingų kartų mokinių lūkesčiai, vertybės, požiūris į pedagogo profesiją. Neseniai Šiaulių universitete atlikto tyrimo duomenys rodo, jog vyresniosios X kartos atstovai pedagogo profesiją laikė prestižine – apie ją galvojo dar vaikystėje ir imitavo žaisdami. Y kartos pedagogai apie mokytojo kelią pradėjo galvoti tik paskutinėse klasėse ar baigę mokyklą. Išmaniųjų technologijų – Z kartos – mokiniai, po kelerių metų tapsiantys pagrindiniais darbo rinkos atstovais, pirmenybę skiria ne pedagogo profesijai, o karjerai perspektyvesnėse srityse.

Kokie gi veiksniai lemia X, Y ir Z kartų pedagogo profesijos pasirinkimą ir koks ateities scenarijus žadamas mokytojo profesijai, atlikto tyrimo duomenimis dalijasi gilias pedagogikos tradicijas puoselėjančio Šiaulių universiteto magistrė, pedagogė Ingrida Saunorienė.

Atminties gaudytojas

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Tapytojas Petras Lincevičius parodos atidarymo metu

Taip buvo pavadintas jaunas menininkas Petras Lincevičius atidarant jo tapybos darbų parodą „Žemė“ Vilniuje, Vinco Mykolaičio-Putino memorialiniame bute-muziejuje. Taip jį pernai pavadino ir menotyrininkė Eglė Juocevičiūtė.

Kodėl „Žemė“? Paroda tokiu pavadinimu sukurta specialiai šiam muziejui, nes pirmą kartą jame apsilankęs Petras atkreipė dėmesį, kad nėra paveikslų, kuriuose įamžinta rašytojo V. Mykolaičio-Putino gimtinė, jo gimtieji namai. P. Lincevičius sakė: „Kiekvieną kartą lankydamasis kieno nors namuose, virtusiuose muziejumi, ir apžiūrinėdamas ekspoziciją, pirmiausia dėmesį atkreipiu į ten esančius paveikslus. Taip buvo ir pirmą kartą apsilankius V. Mykolaičio-Putino memorialiniame bute. Apsilankęs šiame muziejuje pasigedau paveikslų, kuriuose būtų nutapyta jo gimtinė. Iš V. Mykolaičio-Putino kūrybos žinant, kokia svarbi jam buvo gimtinė ir jos aplinka, nusprendžiau bent kuriam laikui šią tuštumą užpildyti. Kad mano tapomi paveikslai būtų arčiau tiesos, laikinai apsigyvenau V. Mykolaičio-Putino gimtojoje sodyboje. Tapiau taip, kad paveikslai įsilietų į V. Mykolaičio-Putino memorialiniame bute esančią paveikslų visumą. Sodyboje ieškojau to, kas išlikę iš laikotarpio, kai čia gyveno pats rašytojas, bei kaip laikui bėgant ši sodyba kito. V. Mykolaičio-Putino gimtąją sodybą-muziejų ir memorialinį butą-muziejų būtų galima traktuoti kaip susijusius ir atskirus, daugialypius tekstus. Memorialiniame bute-muziejuje eksponuojami tapybos darbai, piešiniai ir užrašai – vieno iš tekstų atskirų sakinių parafrazės, kurios sumažina abiejų tekstų atskirtį“.

100 reikšmingiausių knygų vaikams:

sąrašo viršuje – S. Nėris, S. Geda ir Maironis

Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“. Šios trys ir dar 97 lietuviškos knygos pateko į Lietuvos šimtmečiui skirtą sąrašą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.

Praėjusių metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas vaikams, paaugliams ir jaunimui skirtų 500 knygų, išleistų nuo XIX amžiaus vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių – 40 proc. sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai.