Atnaujintas 2001 m. gruodžio 12 d.
Nr.93
(1002)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsnis
Atmintis
Literatūra
Kryžkelės
Likimai
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Pasaulis
Paskutinis puslapis


PRIEDAI







ARCHYVAI

2001 metai


PASKUTINIS NUMERIS

Arkivyskupija kuria savo muziejų

Paminint Kauno arkivyskupijos 75 metų sukaktį, istoriniuose Vyskupų rūmuose steigiamas šios bažnyčios institucijos muziejus. Jubiliejinių renginių išvakarėse čia atidaryta Kauno arkivyskupijos 75 metų istoriją pasakojanti ekspozicija. Naujojo muziejaus įkūrimo pradžia laikoma kultūros ministrės Romos Dovydėnienės ir Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus ketvirtadienį pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Šiuo susitarimu Kultūros ministerija ir Kauno arkivyskupijos kurija bendromis pastangomis nusprendė kurti Arkivyskupijos muziejų.
Kultūros ministerija pasižada skirti finansinę paramą Arkivyskupijos muziejaus ekspozicijoms kurti, parodoms rengti, nacionaliniams ir tarptautiniams susitikimams organizuoti, leidybiniams projektams ir pan. O kurija įsteigs ir išlaikys viešąją įstaigą "Kauno arkivyskupijos muziejus".

Bendradarbiavimo sutartį pasirašo kultūros ministrė Roma Dovydėnienė ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius


Pėsčiomis per Atlantą - namo...

Dviejų bičiulių pasimatymas po 40 metų

... Čikaga. Jesuit Fathers Della Strada. Mane, Vilniaus liuteroną, čion atsikvietė gimnazijos laikų bičiulis ir poetas Algirdas Venckus (tai jis sutiko iš savo kišenės apmokėti susenusio Lietuvos pensininko į "šen" ir "ten" bilietą - kelionę per Atlantą)...
... Einu ilgu vienuolyno koridoriumi, tempdamas savo kuklią mantą, ir staiga matau liekną kaip jaunystėje, sportiško stoto vyriškį, įsistebeilijusį į mane įdėmiu žilgsniu. Aš irgi jam atsakau tuo pačiu...
- Ar ne Poviliukas čia kartais?
- Sveikas, Kaziuk! Sveikas...
Kaziukas, taip švelniai vadindavom lietuvių kalbos autoritetą Kazimierą Ambrasą redakcijoje. Tai buvo prieš daugelį daugelį metų. Tvyrojo įtarimas, kad jis ne vien kalbininkas, tik į panašius klausimus tais laikais nebūdavo atsakoma. Buvome ne tik tos pačios redakcijos bendradarbiai, bet dar ir buto kaimynai. Po kurio laiko išgirdau Kazimiero balsą per Vatikano radiją iš Romos. Iš ten, laisvojo pasaulio, jis kalbėjo Lietuvai apie tai, kas man gimtinėje dar buvo uždrausta. Jis kalbėjo apie dieviškąjį išganymą... Bėgo metai, bėgo dešimtmečiai - vienas apie kitą daugiau nieko negirdėjome. Ir štai - Dievo Apvaizda mudu vėl suvedė. Tai kaip čia nepasinaudosi proga vienas kitam klausimėlio nepažarstęs.
Kun. Kazimieras AMBRASAS, SJ, šit kaip atsakė į mano klausimus

Kun. Kazimieras Ambrasas, SJ, "Draugo" redaktorė Danutė Bindokienė ir Povilas Pukys


"Jutis" keliais

Nė viena tauta nenori gyventi prispausta kitos valstybės, jai lenkti nugarą ir vergauti. Lietuvių tautos patriotai nesilenkė sovietiniams okupantams, po karo ir vėlesniais metais siekė Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
Daug buvo publikuota apie pokaryje vykusį lietuvių ir lenkų partizanų bendradarbiavimą. Tačiau nedaug kam žinoma, kad lietuvių partizanai pokario metais aktyviai veikė prieš okupantus ir drauge su mūsų kaimynais - Latvijos partizanais, kurie, nepaisydami pavojų, smurto, negailėdami gyvybių, stojo į kovą už savo tautos laisvę. Latvijos miškuose buvo sudarytas bendras lietuvių ir latvių kovinis junginys “Jutis”, veikė stambūs latvių vadų Karlio Kraujos, Juozapo Fričo, lietuvio Juozo Streikaus būriai. Apie junginį “Jutis”, jo istorinių pėdsakų paiešką spalio 3 dienos 74-ame mūsų laikraščio numeryje spausdinome Janinos Semaškaitės publikaciją “Jutis” pėdsakais”. Rašinyje pasakojama apie Rokiškio muziejaus direktoriaus pavaduotojo Algio Kazulėno, jo bendraminčių lietuvių bei latvių entuziastų patriotines nesavanaudiškas pastangas kuo daugiau sužinoti apie lietuvių bei latvių tautų kovotojus prieš okupantus, susirėmimus su okupantų kariuomenės daliniais, MGB smogikais. Tas žinias reikėtų kuo plačiau paskleisti, kad Lietuvoje bei Latvijoje būtų žinoma apie abiejų tautų laisvės siekius.
Šiame laikraščio numeryje pradedame spausdinti pagal ekspedicijos surinktą medžiagą pasakojimą apie legendinį “Jutis” kovų kelią. Rengti rašinį autorei padėjo minėtas Rokiškio muziejaus direktoriaus pavaduotojas A.Kazulėnas, Obelių muziejaus įkūrėjas Andrius Dručkus, latvių istorikai Janis Vasilevskis ir Gunaras Bluzma, pateikę daug žinių iš vasarą vykusios ekspedicijos.
Tikimės, kad ši publikacija dar kartą paskatins atsigręžti į mūsų tautos nepriklausomybės kovų kelią, prisiminti, kad šioje kovoje Baltijos tautos ir tais sunkiais priespaudos metais viena kitai tiesė ranką.

Ekspedicijos lietuvių ir latvių kovotojų pėdsakais rengėjai Algis Kazulėnas, Janis Vasilevskis, Andrius Dručkus
ir Gunaras Bluzma


Siekęs moralinės didybės

Nuo Stasio Šalkauskio - iškilaus Lietuvos mokslininko, filosofo ir pedagogo, lietuvių tautinio ugdymo ideologo, Lietuvos universiteto koncepcijos bei Lietuvių katalikų mokslų akademijos kūrėjo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus ir rektoriaus, Lietuvos mokslų akademijos akademiko mirties gruodžio 4 dieną suėjo 60 metų.
Į Šiaulius - tėvų namus - S.Šalkauskis, kamuojamas ligos, 55-aisiais gyvenimo metais, lydimas žmonos ir dešimtmečio sūnaus, atvažiavo 1941 metų rudenį. Po infarkto nebekėlė. Palaidotas Senosiose (Talšos) kapinėse šalia 1933 metais mirusio tėvo, gydytojo Julijono. Nuo kapo iki buvusių Šalkauskių namų (sudegusių per bombardavimą 1944 m.) veda poros šimtų metrų gatvė, 1990 metais pavadinta S.Šalkauskio vardu. Pirmosios Nepriklausomybės metais ruoštasi gatvę pavadinti Šalkauskių vardu, bet nespėta. Ten tebestovi buvę prof.Kazio ir architekto Algirdo Šalkauskių namai, o ant jų žemės pastatyta mokykla pavadinta Stasio Šalkauskio vardu. Joje įrengtas muziejukas.
S.Šalkauskio mokslinė ir visuomeninė veikla daugiausia skirta Lietuvos jaunajai kartai. Jis buvo ne tik ateitininkų ideologas, bet daugelį metų ir jų vadas. Per ateitininkiją tikėjosi Lietuvoje įgyvendinti dvasingumą, moralumą. Mokslininkas sielojosi, kad jo idėjų vaisiai nėra tokie, kokių troško: "Man džiugu, kad kylama nurodyta linkme. Man skaudu, kad nenorima pasistiebti".
S.Šalkauskiui atrodė, kad tie, kurie nori kultūrą atskirti nuo religijos ir jas supriešinti, yra tokie patys griovėjai kaip ir tie, kurie kadaise trukdė priimti krikštą ir pratęsė Lietuvos atsilikimą. "Mūsų mažai tautai, kurios negali gelbėti materialinė galia, yra viena alternatyva: arba stiprinti krikščionybę ir drauge plėtoti dvasinę kultūrą, arba nukrikščionėti ir atsidurti civilizuotų barbarų gretose."


Patriarcho jubiliejui ruošiamasi iš anksto

Anykščių krašte gerbiamas garsių žmonių atminimas. Ateinančių metų balandį bus minimas literatūros klasiko Antano Žukausko-Vienuolio, kuris dar vadinamas ir "anykštėnų patriarchu", 120-osios gimimo metinės. Jau iš anksto pradėta tam ruoštis. Ketinama suburti į renginius kuo daugiau žmonių. Anykščių A.Baranausko ir A.Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus darbuotojai pakvietė į būsimus jubiliejinius renginius įsijungti ir rašytojo gimtųjų Ažuožerių bei Anykščių A.Vienuolio gatvės gyventojus, Šaulių, Skautų organizacijas, Katalikų Bažnyčios dvasininkus, "Sveikuolių" klubą, vaistines, laikraščių redakcijas, nes, "kur pažvelgsi, tenai išvysi Vienuolio veiklos pėdsakus"...
Pasak muziejaus direktoriaus Antano Verbicko, numatyta net kelios dešimtys įvairių renginių, kurie tęsis nuo rudens iki ateinančių metų balandžio, kai iškilmingai bus paminėtos rašytojo 120-osios gimimo metinės. Žinoma, daugiausia renginių vyks prieš pat jubiliejų, pavasarį, todėl tą periodą tikslinga pavadinti "Vienuolio pavasariu".

Neseniai į rajono savivaldybės posėdžių salę pasitarti susirinko muziejininkai, pedagogai, kultūros darbuotojai, visuomenės atstovai. Anykščių A.Baranausko ir A.Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus direktorius A.Verbickas pristatė muziejininkų pasiūlymus ir pakvietė pateikti savo pasiūlymus kitų sričių atstovams. Pasak muziejaus direktoriaus, į jubiliejinių renginių programos rengimą tikrai galėtų įsitraukti labai daug žmonių, nes A.Vienuolis buvo ne tiktai rašytojas. Jis - ir žurnalistas, ir mokytojas, ir vaistininkas, ir muziejininkas. Galima priskirti šį anykštėną ir prie to meto verslininkų, turizmo Anykščių krašte pradininkų. Jis globojo ir literatus, jaunesnius mokytojus, našlaičius. Gerai žinoma ir jo visuomeninė veikla. Neatsitiktinai rajono gyventojai, baigiantis XX amžiui, išrinko A.Žukauską-Vienuolį žymiausiu to amžiaus anykštėnu. Taip buvo išreikšta pagarba Anykščių patriarchu vadinamam žmogui. Visuomenės susidomėjimas A.Vienuolio asmenybe, jo kūryba neatslūgsta, todėl reikėtų prasmingų, įdomių, įsimintinų renginių ir reginių.

Taip paženklinta gimtinė Ažuožeriuose


Čirškiantys "plyno lauko" statybininkai

Sunku nepastebėti, kad lietuviai "buvusieji" Kremliaus pagalbininkai pasaulinio socializmo statyboje kartais nesusilaiko nepasididžiavę savo "statyba". Žiūrėk, ir Algirdas Brazauskas užsienio verslininkams pasigyrė komunistine statyba - net "ant plyno lauko".
Tai primena Amerikoje jau seniai žinomą Boriso Pasternako knygą "Daktaras Živago", kurią skaitant įstrigo aprašytas statybos "ant plyno lauko" vaizdas. Po karo, Raudonosios armijos majoras, karo metais iš gulago savanoriu įstojęs į "mirties batalioną", kad, jei liks gyvas, atgautų laisvę, pasakojo apie gulagą jaunam karininkui: "Mes išlipome iš traukinio bekraščiame sniegyne... Sargybiniai su į mus nukreiptais šautuvais ir vilkiniais šunimis... Mes buvome paskleisti ir sustatyti į daugiakampį, veidais į išorę... Tada mums buvo įsakyta suklaupti ir žiūrėti tiesiai į priekį, antraip - mirtis... Išgirdome pranešimą: "Tai yra jūsų stovykla. Susitvarkykite, kaip išmanote!"


Yra taip, kaip yra

Galima neperdedant pasakyti, jog prasidėjo totalus puolimas prieš amerikiečių kompaniją "Williams International". To ir buvo galima tikėtis, nes ne vienas vadinamųjų socialdemokratų lyderis dar prieš Seimo rinkimus įteiginėjo, jog kausis iki paskutinio kraujo lašo už "niekdarių amerikonų" išvarymą.
Ir štai Seimo Ekonomikos komitetas, kuriame susispietė daugiausia gazpromininkų ir lukoilininkų, priėmė "nepriklausančio" jokiai frakcijai J.Veselkos pateiktas įstatymo dėl "Mažeikių naftos" privatizavimo pataisas. Ekonomikos komitetas paragino Vyriausybę apsvarstyti galimybę nutraukti sutartį su "Mažeikių naftos" įmonę valdančia JAV bendrove "Williams International" bei galimus tokio žingsnio ekonominius bei teisinius padarinius. Čia Vyriausybė galėtų ir nesivarginti aiškindamasi tuos padarinius.


Nelygūs partneriai

Iš vaikystės laikų mename pasakėčią, kurioje varlė, pamačiusi bulių prie kūdros, sugalvojo susilyginti su juo savo dydžiu. Pūtėsi pūtėsi, kol pagaliau sprogo.
Štai į JAV atvyko Rusijos prezidentas V.Putinas susitikti su Amerikos prezidentu kaip lygus su lygiu.
Amerikos prezidentas D.V.Bušas mandagiai priėmė svečią. Leido jam kalbėti ir pasirodyti kaip lygios valstybės vadovui. Nežinau, ar Rusijos prezidentas suprato amerikietišką būdą, mandagumą bei vaišingumą. Manau, jog, visą profesinį gyvenimą praleidęs sovietinėje KGB struktūroje, V.Putinas turėtų suprasti, kad jis, kaip ta varlė prie kūdros, negali būti visai vienodo lygio su Amerikos prezidentu.
Kai tik Ameriką užpuolė teroristai, Putinas tuoj pat numatė gerą progą prisitaikyti prie prezidento Bušo, pažadėdamas kartu su civilizuotu pasauliu stoti į kovą prieš terorizmą. Kadangi Amerikai reikėjo sąjungininkų, D.Bušo administracija nekreipė dėmesio į didelį buvusių komunistų džiaugsmą dėl Amerikos tragedijos. Ne vienas komunistas tai išreiškė viešai (net ir Lietuvoje vienas komunistų filosofas parodė savo džiaugsmą). Amerikiečių politikų tikslas buvo suorganizuoti kuo platesnį tinklą kovai prieš teroristus.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija
Šiame numeryje:

Mažlietuvių Rūpintojėlis

Atsisveikindama paliko žiburį, šviečiantį mūsų dienoms ir viltims

Ryškintini lietuvininkų veikėjų portretai

Kankinių keliu

Lietuvos Vyčiai - Knights of Lithuania

Dėl Sovietų Sąjungos likvidavimo dešimtmečio

Integracijos stabdžiai

Niujorko lietuviai stengiasi, kad Lietuva būtų pakviesta į NATO

"XXI amžiaus" tūkstantasis numeris"