Atnaujintas 2003 m. liepos 4 d.
Nr.52
(1156)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Ora et labora
Žvilgsnis
Visuomenė
Istorijos vingiai
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Prisimintas Pauliaus VI išmintingas vadovavimas Bažnyčiai

Popiežius Paulius VI
(Džiovanis Batista Montinis)

Prisimindamas popiežiaus Pauliaus VI (1897-1978) išrinkimo į šv. Petro sostą 40-ąsias metines, popiežius Jonas Paulius II savo pirmtaką, kurio pontifikatas tęsėsi 15 metų (1963-1978), pavadino „tvirtu ir kartu nuolankiu apaštalu“, kuris „mylėjo Bažnyčią ir darbavosi dėl jos vienybės bei misijinės veiklos stiprinimo“. Jis drąsiai ir išmintingai vedė dialogą su pasauliu, tačiau nenuolaidžiavo sekuliaristiniam mentalitetui, kuris kartais sukeldavo kontroversijas ir pačios Bažnyčios viduje.
Kalbėdamas kelioms dešimtims tūkstančių maldininkų birželio 25 dieną susirinkusiems į tradicinę trečiadienio bendrąją audienciją, popiežius Jonas Paulius II sakė, kad Pauliaus VI pontifikatą pirmiausia ženklino Vatikano II Susirinkimas (1962-1965) su jame iškeltu „didesnio atvirumo šiuolaikinei epochai poreikiu“. Paulius VI atkakliai palaikė dar Jono XXIII pradėtą vedamąją „aggiornamento“ programą, siekdamas „Bažnyčios atsinaujinimo, sutinkamai su naujosios evangelizacijos reikmėmis“. Tačiau Šventasis Tėvas pabrėžė savo pirmtako Pauliaus VI išmintingumą ir nuoseklumą, kai jis „norėjo bažnytinės bendruomenės atsivėrimo pasauliui, kartu nepasiduodant pasaulio dvasiai“.
Popiežius Paulius VI ryžtingai priešinosi tam tikroms vilionėms „prisitaikyti“ prie modernizmo persiėmusio mentaliteto. Dėl to jis turėjo patirti nemažai nesisupratimų, „kartais netgi priešiškumą“, bet tai darė, semdamasis stiprybės iš Evangelijos. Vadinamuoju posusirinkiminiu laikotarpiu Katalikų Bažnyčioje buvo išsivystęs liberalusis sąjūdis, įtraukęs netgi dalį Bažnyčios hierarchų, ypač Olandijoje, kai buvo reikalaujama panaikinti dvasininkų celibatą, kunigystės šventimus teikti moterims, keisti požiūrį į šeimą, skyrybas ir pan. Popiežius Paulius VI 1971 ir 1974 metais pasitarti su pasaulio vyskupais buvo sušaukęs Vyskupų Sinodus, kurie palaikė tradicinį Bažnyčios mokymą. Tam pasitarnavo Pauliaus VI vidinė ramybė, pusiausvyra tais kritiškais momentais, kur „nepaliovė skleidęs Dievo Žodžio šviesą Jo žmonėms“, kalbėjo popiežius Jonas Paulius II birželio 25-osios audiencijoje.
„Permainingais laikais jis valdė Bažnyčią išmintingai ir su meile, pranašiškai gindamas Evangelijos tiesą, žmogaus gyvybės orumą ir tautų pažangos autentiškumą“, - kalbėjo popiežius Jonas Paulius II. Jis ypač paminėjo 1968 metais paskelbtą Pauliaus VI encikliką „Humanae Vitae“, kuri patvirtino Bažnyčios mokymą apie dirbtinės kontracepcijos nemoralumą, taip pat socialinę encikliką „Populorum Progressio“, skelbusią visų žmonių ir tautų teisę į pareigą kurti teisingą bei solidarią visuomenę.
Šventasis Tėvas pastebėjo, kad jam, kaip tuomečiam Krokuvos arkivyskupui, irgi teko dalyvauti Vatikano II Susirinkime, tuo pačiu betarpiškai įvertinant Pauliaus VI darbus. Jis sakė, kad dabartiniame savo pontifikate iš esmės tęsia Pauliaus VI pradėtą pastoracinės veiklos programą, „semdamasis iš jo, kaip iš tėvo ir mokytojo, įkvėpimo. Šia prasme yra svarbi popiežiaus Pauliaus VI atnaujinta apaštalinių kelionių į užsienį era. 1964 metais jis atliko piligrimystę į Šventąją Žemę - tai buvo pirmas kartas po daugiau kaip 150 metų, kai Popiežius išvyko už Italijos ribų. Po šios istorinės kelionės buvo kitos - į Indiją (1964), JAV (1965), kur Niujorke, Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje, pasakyta kalba, į Afriką (1969), Pietryčių Aziją (1970).
Iš viso popiežius Paulius VI per savo pontifikatą atliko devynias apaštalines keliones į užsienį. Tai, žinoma, nedaug, palyginti su Jono Pauliaus II rekordiniu 101 vizitu į 129 pasaulio šalis. Tačiau Šventasis Tėvas pabrėžė, kad būtent jo pirmtako naujoji piligrimysčių iniciatyva, jog „apaštalinės kelionės šiandien yra tapusios šv.Petro tarnystės integralia dalimi“.
Jis priminė Pauliaus VI mėgstamą šv.Augustino posakį, kad „Viešpaties kaimenės globa yra meilės tarnystė“, ir sakė, jog tiek šv. Petro, tiek ir visų jo įpėdinių misijos slėpinys yra meilė. „Meilė yra slėpinys taip pat tų, kurie yra pakviesti Gerojo Ganytojo pavyzdžiu vesti Dievo tautą“. Kunigas, vėliau vyskupas, kardinolas ir popiežius Paulius VI visą gyvenimą uoliai vykdė šitą meilės įsakymą.
* * *
Popiežius Paulius VI (Džiovanis Batista Montinis) gimė 1897 metais Cončesijo miestelyje netoli Brečės, šiaurinėje Italijoje, laikraščio redaktoriaus šeimoje. 1920 metais gavo kunigystės šventimus ir po tolesnių studijų Romoje, nuo 1922-ųjų dirbo Vatikano valstybės sekretoriate. Per šią savo 32 metų tarnystę buvo įgijęs didelį popiežių Pijaus XI ir Pijaus XII pasitikėjimą. Nuo 1954 iki 1963 metų buvo Milano, didžiausios Italijos diecezijos arkivyskupu. 1958 metais pakeltas kardinolu. Jo vyskupiškas motto buvo „In nomine Domini“ („Vardan Viešpaties“), kuris liko ir išrinkus popiežiumi Paulių VI.
Konklavoje, prasidėjusioje 1963 m. birželio 19 d., praėjus porai savaičių nuo popiežiaus Jono XXIII mirties, dalyvavo 80 kardinolų, daugiau nei bet kurioje ankstesnėje Popiežiaus rinkimų ceremonijoje. Paulius VI buvo išrinktas birželio 21-ąją, trečiąją konklavos dieną, o oficialiai Katalikų Bažnyčios ganytojo pareigas pradėjo eiti birželio 29-ąją. Jo mirties 25-osios metinės bus minimos rugpjūčio 6 dieną.
Minėdamas savo pirmtako Pauliaus VI pontifikato pradžios 40-metį, popiežius Jonas Paulius II birželio 24 dieną Vatikano didžiuosiuose audiencijų rūmuose pašventino ką tik pastatytą Pauliaus VI paminklą. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo Romos Kurijos nariai, skulptorius Florianas Bodinis, Pauliaus VI sekretorius arkivyskupas Paskualė Makis, Popiežiaus artimiausi giminaičiai. Audiencijų salė, kurios vestibiulyje stovės marmurinis Pauliaus VI biustas, jo rūpesčiu baigta statyti 1971 metais ir talpina dešimt tūkstančių žmonių. Salė, kuri, Pauliaus VI sumanymu, turi būti „vieta Popiežiaus katechezei“, dabar taip pat turi jo vardą. „Melskimės, kad mes taip pat, kaip ir jis, galėtume be paliovos skelbti Dievo Karalystę, - sakė šventindamas paminklą popiežius Jonas Paulius II.

Mindaugas BUIKA

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija