Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
|
RUBRIKOS
|
|
|
|
PRIEDAI
|
|
|
|
ARCHYVAI
|
|
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
| Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją |
|
Mindaugas BUIKA
Vertybių paveldas būtinas ateičiai kurti Popiežiui Benediktui XVI nuolat pabrėžiant religijos poreikį viešajam gyvenimui bei kad Dievas ir žmogus turi kartu žengti istorijoje, susitikimai su politikos veikėjais bei diplomatais tampa gera proga priminti Bažnyčios socialinio mokymo nuostatas. Paprastai šiuo atžvilgiu didžiausią tarptautinės žiniasklaidos dėmesį patraukia Šventojo Tėvo audiencijos valstybių vadovams, tačiau tradicinėse naujų užsienio šalių ambasadorių Vatikane skiriamųjų raštų priėmimo ceremonijose jis taip pat išsako svarbias mintis tiek dėl Bažnyčios ir valstybės santykių, tiek dėl globalinio solidarumo sprendžiant skurdo ir taikos problemas. Šiuose pokalbiuose Popiežius ne tik kalba apie specifinius atskirai tautai klausimus, bet ir kiekvienu atveju jis pabrėžia vyriausybių ir visų geros valios žmonių uždavinį ginti žmogaus gyvybę ir orumą, kurti teisingą ir taikų pasaulį. |
||
|
|
||
Naujamiestis ir Berčiūnai nedideli miesteliai netoli Panevėžio. Tačiau jie jau yra tapę traukos centru tiems Lietuvos žmonėms, kuriems krikščioniškosios vertybės yra patikimiausios gyvenimo gairės. Naujamiesčio ir Berčiūnų dvasinę aplinką kuria klebonas kun. Algirdas DAUKNYS. Jis yra poliglotas, mokantis anglų, prancūzų, rusų, lenkų, italų, ispanų, lotynų, graikų, hebrajų kalbas, intensyviai studijuojantis arabų kalbą. Be Kauno kunigų seminarijos, yra baigęs Briuselio teologijos institutą, ten įgijęs teologijos licenciato laipsnį. Gyvai besidomintis įvairiomis meno šakomis, filosofija, naujausiais gamtos mokslų atradimais. Puikus pašnekovas, sugebantis visiškai pasinerti į pokalbį, spontaniškai reaguoti į pašnekovo išsakytas mintis, žavėti intelektualiniais ekskursais, cituoti F. Dostojevskį ar R.M.Rilkę originalo kalba |
||
|
|
||
|
Gintautas GENYS
Juodos, juodos akys... Amžinybės Rytas - Kęstutis Genys Kai 1996 m. gruodžio 15 d. mirė mano tėvas Kęstutis Genys, vos ne tą pačią minutę mane suėmė nenumaldomas sąžinės graužimas, kuris tęsiasi iki šiol ir, bent taip aš galvoju, nesibaigs niekada. Širdį maudžia dėl to, kad per mažai su tėvu bendravome, ne visada buvome vienas kitam pakantūs, ne viską vienas kitam pasakėme, ką galėjome pasakyti, o gal net ir privalėjome. Gailėtis jau per vėlu, ir viskas, ką dabar galiu padaryti, retsykiais pasidalyti savo prisiminimais su tais žmonėmis, kurie jį dar pamena ir myli iki šiol. Nežinau, kiek tokių sielos brolių dar yra, nes daugelis jau išskubėjo Amžinybės švieson, bet žinau, kad jų dar yra. Gal kada nors iš šių atminties trupinėlių pavyks sulipdyti ir daugiau ar mažiau išbaigtą paveikslą, o dabar yra tai, kas yra keli neryškūs brūkštelėjimai ant popieriaus lapo, lyg prisiminimo šešėlis kalendoriaus lapelyje. |
||
|
|
||
Stebint Lietuvos Vyriausybės krizę, netikėtai iškilusią pastaruoju metu dėl, atrodytų, visiškai su jos darbu nesusijusios Draugystės viešbučio privatizavimo istorijos, iškyla labai daug klausimų, iš kurių pats svarbiausias ir įdomiausias yra šis: ko taip labai pabūgo premjeras Algirdas Brazauskas, kad atsisakė bendrauti su būsimąja Seimo komisija ir pagrasino atsistatydinsiąs, o visa koalicija iširs, jeigu toji komisija bus sukurta? |
||
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |