| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Projektą Gimtasis kraštas:
|
||||||
|
Bendruomenėse Bendrumas daro nuostabius dalykus Bronius VERTELKA
Žemaitijoje, Žaiginio bažnytkaimyje, šventės švenčiamos bendrai. Išmonės nestokojama švenčiant Antanines (turi šv. Antano Paduviečio bažnyčią). Šiemet šv. Antano atlaidai sutapo su šienapjūtės pradžia, todėl kartu vyko Pirmosios pradalgės iškilmės. Baigiantis metams po šv. Mišių bažnyčioje kartu einama prie bendruomenės namų išsikerojusios šventiškai išpuoštos eglės. Praleisti šventes kartu padeda 2003-aisiais įkurta kaimo bendruomenė Bitupis. Noras daugiau nuveikti, sutelkti kaimynus bendravimui buvo pagrindinis tikslas, dėl kurio būrėmės į bendruomenę. Tvarkyti miestelio aplinką, įgyvendinti projektus įmanoma tik sutelktomis jėgomis. Bendraujant su mokykla, parapija, būnant visiems drauge gaunamas geresnis rezultatas, aiškino bendruomenės pirmininkas Albinas Kuvikas. Žaiginio bendruomenė ir parapija yra kaip vienas vienetas (maždaug pusė parapijos pastoracinės tarybos ir bendruomenės tarybos narių yra tie patys žmonės). Žaiginio parapiją aptarnauja Šiluvos vikaras kun. Ramutis Janšauskas. Jam vadovaujant išdažytas bažnyčios vidus ir išorė bei varpinė. Tai, kad šiandien turi puošniai atrodančią šventovę, presbiteriją, naują instaliaciją, apšvietimą, yra bendruomenės darbo vaisius. Kun. R. Janšauskas sugebėjo visiems įteigti, kad bažnyčia nėra kunigo nuosavybė, kad ji priklauso visai bendruomenei. Ir šiandien jis taip sako: kaip susitvarkysite, taip ir turėsite, aš galiu tik patarti. Medžiai buvo užgulę bažnyčią. Teko apsispręsti: palikti medžius ar supūdyti medinę šventovę. Bendruomenė balsavo už bažnyčios išlikimą ir medžių nukirtimą. Bendruomenė pati priėmė sprendimą: norint atnaujinti presbiteriją, Dievo stalo nereikia. Yra labai paprastas dalykas žmonėms reikia išaiškinti argumentuotai, kad suprastų. Ir tada patys nusprendžia, ką padaryti. Man atrodo, kad žmonėms pavyko išaiškinti, jie suprato, kad yra atsakingi už bažnyčią. O ji jų namai. Bažnyčia išskirtinė erdvė. Ir kokią tą erdvę pasidarys, tokią ir turės, kalbėjo Šiluvos vikaras kun. R. Janšauskas. Bet kokio remonto nepadarysi be pinigų. Vieną kartą jų prašyti ėjo pas žmones vien bažnyčios remontui, antrą kartą rinko aukas varpinei. Kai pamatė, kas padaryta, žmonės neatsisakė aukoti.. Atsirado reali galimybė atgimti buvusios klebonijos pastatui, kuriame pokario metais buvo kalinami partizanai. Netvarkomas namas sugriūtų. O sutvarkius jį, čia būtų galima įrengti patalpas parapijos ar bendruomenės nariams, galėtų vykti saviveiklos kolektyvų repeticijos, jaunimas turėtų kur pasišokti, atsirastų galimybė atkurti senuosius tradicinius amatus, pamokyti jų jaunimą. Bendruomenės tikslas ne tik sutvarkyti buvusios klebonijos pastatą, bet šalia jo užveisti gražų parkelį bei pastatyti kryžių. (2012 metais Žaiginys minės savo 350 metų sukaktį.) Bendruomenė kunigą jau atleidžia nuo ūkinių dalykų jis turi kitas pareigas. Vaikai verkė, o suaugusieji rašė arkivyskupui, kad kun. R. Janšausko neiškeltų į Raseinius. Po trejų metų sugrįžo vikarauti į Šiluvą. Žaiginys žemdirbių kraštas, čia nėra nedirbamų žemės plotų. Nedaug yra išvažiavusių į užsienį uždarbiauti. Panašaus amžiaus, panašių interesų visi bendruomenės nariai. Viską daro bendrai, nors sutraukti visų negalima. Žaiginyje susikūrė ansamblis, galvojama apie kaimo kapelą. Žaiginio bendruomenė gyvuos tol, kol bus tikinti. Mokyklos direktorė kiekvieną sekmadienį dalyvauja šv. Mišių aukoje. Ir tai ne smulkmena. Nuostabūs žmonės žaiginiečiai: nors jiems nelengva, bet jie turi viltį. Jeigu tu pabundi ir neturi vilties, verčiau nekilti iš lovos, sakė Šiluvos vikaras kun. R. Janšauskas, aptarnaujantis Žaiginio parapiją. Žaiginys, Raseinių rajonas
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |