Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nepriklausomybės
    dienos minėjimai
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Susikirto nuomonės dėl ūkio ministro

Ūkio ministras Dainius Kreivys Šarūno MažeikOS nuotrauka

Po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė aiškiai išsakė savo nuomonę, kad ūkio ministras Dainius Kreivys privalo atsistatydinti, premjeras Andrius Kubilius toliau tvirtina nesuprantąs, kuo kaltas ministras. Kita vertus, anot Vyriausybės vadovo, ministras nėra įsikibęs į kėdę ir dėl susidariusios situacijos bus tariamasi su partija ir koalicija kitą savaitę, nes dabar visiems pirmiausiai rūpi artėjantys savivaldos rinkimai. „Situacijos nedramatizuoju. Niekas čia Vyriausybėje nėra įsikibęs į kėdę. Ministras vakar aiškiai sakė, kad yra pasiruošęs dirbti, bet tikrai nėra įsikibęs į kėdę. Tai pasitarsime su partija, su koalicija kitą savaitę. Dabar rinkimai visiems rūpi“, – interviu Lietuvos radijui antradienį sakė ministras pirmininkas. Premjeras aiškiai pasakė: „Tikrai nelabai suprantu, kuo ministras yra kaltas. Jeigu kaltas, kad atėjo iš verslo, tai jau ne kartą esame sakę, kad išskaidrinti jo santykį su buvusiu verslu tikrai nesudėtinga. Jeigu ministras kaltas dėl kokių nors dabartinių darbų, tai aš tokių priekaištų negirdžiu. Kaip tik priešingai – girdžiu daug pagyrimo žodžių jo atliktiems darbams. Ginu šiuo atveju ne ministrą, o žmogų – jauną, idealistą, atėjusį iš verslo ir norintį savo žiniomis, savo patirtimi tarnauti Lietuvai“. Premjeras taip pat sakė nematąs kokių nors įtampų tarp prezidentės ir savęs: „Tikrai turime pakankamai gerų sutarimų, kartais nuomonės skiriasi, į tai irgi atsižvelgiam, vertinsim“.

Skandalas kilo, kai spauda paskelbė, kad D. Kreivio motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdoma bendrovė Specializuota komplektavimo valdyba (SKV) ir bendrovės „Dalsta“ bei „Bikusta“ gavo maždaug 6 mln. litų Europos Sąjungos (ES) lėšų. Teigiama, kad pernai rugsėjį ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtinta ES parama dviem projektams, kurių konkursus laimėjo minėtos bendrovės – Karoliniškių gimnazijos renovacijai skirta daugiau kaip 2,34 mln. litų, o „Ąžuolyno“ mokyklai – 3,64 mln. litų. D. Kreivys jau yra kreipęsis į teismą dėl savaitraščio „Ekonomika“ pranešimų, jog ministras turi 170 mln. litų vertės turto. Ieškinys dėl asmens garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo vasario pradžioje įteiktas Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui. Į teismą ūkio ministras ketina kreiptis ir dėl žiniasklaidos grupės „Diena Media News“ publikacijų, jei grupė jų nepaneigs. Grupė paskelbė apie D. Kreivio įsakymą skirti ES paramą dviem mokykloms bei apie dabartinio jo patarėjo Dariaus Indriūno vaidmenį Vilniaus savivaldybei renkant mokyklų renovavimo konkurso laimėtojus.

Apie nepasitikėjimą ministru D. Kreiviu prezidentė D. Grybauskaitė pareiškė praėjusią savaitę lankydamasi Kaune. Anot šalies vadovės, nėra gerai, kai ministras sėdi ant dviejų kėdžių. Taip ji įvertino faktą, jog prieš tapdamas ministru D. Kreivys savo įmonę perdavė motinos globai. Prezidentei išreiškus nepasitikėjimą ūkio ministru D. Kreiviu, ministras savo ateitį praėjusį pirmadienį aptarė su premjeru, tačiau po pokalbio nutarė nesitraukti, o tik patikino, kad nenusižengė nei įstatymui, nei etikai. Ministras D. Kreivys iš lapelio perskaitė savo pareiškimą: „Apgailestauju, kad klausimai dėl mano buvusių įmonių sukėlė tiek daug sąmyšio. Dar kartą noriu griežtai paneigti melagingus teiginius, esą Europos Sąjungos paramą yra gavusi įmonė, kurioje dalį akcijų turi mano mama. Tai yra melas ir šmeižtas. Man būnant ministru daugiau nei 11 tūkst. Lietuvos įmonių gavo paramą. Tačiau noriu pabrėžti, kad mano buvusios įmonės Ūkio ministerijos paramos niekada nėra gavusios. Esu ramus, nepadariau nieko prieš įstatymą ir savo sąžinę“. Ministras aiškino, kad prieš tapdamas ministru atskyrė verslą ir politiko darbą. Pasak D. Kreivio, įstatymas nereikalauja politikų perleisti savo turimų akcijų, tik reikalauja nusišalinti nuo įmonių valdymo. „Padariau daugiau negu reikalauja įstatymas. Dar kartą apgailestauju, kad visuomenei ir prezidentei dėl mano veiksmų galėjo kilti abejonių. Per pokalbį su premjeru patvirtinau: nesilaikau įsikibęs kėdės, tačiau esu pasiruošęs dirbti toliau. O mano buvusių akcijų valdymas bus sutvarkytas taip, kad niekam daugiau nekiltų abejonių“, – teigė D. Kreivys. Atsakyti į žurnalistų klausimus jis nepanoro.

Premjeras savo ruožtu pareiškė „dėkingumą“ Prezidentei, atkreipusiai dėmesį į nepakankamai išskaidrintus ūkio ministro buvusio verslo ir politikos interesus, bei pažadėjo inicijuoti teisės aktus, pagal kuriuos politikais tapusių verslininkų įmonių akcijos būtų patikimos valdyti „aklajam fondui“. Pasak premjero, šiuo atveju susidariusi situacija yra bendresnio pobūdžio – esą ji atspindi politinės kultūros ir politinio skaidrumo problemą. „D. Kreivys padarė daugiau nei reikalauja galiojantis interesų konflikto derinimo įstatymas. Iš tiesų ateidamas į politiką jis specialiai atsitraukė ir atsiribojo nuo buvusio savo verslo. Tačiau gali būti, kad toks atsiribojimas yra nepakankamas ir tokiu laikotarpiu, ypač prieš rinkimus, visuomenė galėjo suabejoti ministro nepriekaištingu elgesiu“, –  iš lapo skaitė A. Kubilius. Jis sakė, kad Lietuva stokoja tam tikrų taisyklių ir tradicijų, kai žmonės atėję iš verslo, kol būna politikoje, patiki savo verslą specialiems nepriklausomiems fondams, kurie ir valdo tokio asmens turtą. „Lietuvoje tokių taisyklių ir tradicijų dar nėra, bet dėl to negalime kaltinti ministro, kuris nuo savo verslo atsiribojo taip, kaip tik Lietuvoje galima tą padaryti. Todėl šią spragą, į kurią prezidentė atkreipė dėmesį, mes tikrai nedelsiant ištaisysime“, – skaitė premjeras. Jis pateikė pavyzdį, kad JAV arba Vakarų Europos valstybėse reikalaujama, jog politikai ir pareigūnai savo valdomas akcijas perduotų vadinamajam „aklajam fondui“, kuris būna valdomas pagal specialią sutartį – tokiu atveju politikas negali gauti informacijos apie kasdienes fondo operacijas su jo turėtomis akcijomis ar daryti įtakos jo sprendimams. „Tačiau pabaigęs politiko karjerą asmuo susigrąžina į savo dispoziciją iki šiol fondo valdytas akcijas“, – teigė A. Kubilius, pažadėjęs, jog Lietuvoje bus inicijuojami įstatymai, kurie numatytų politikų turėtų akcijų valdymą. Pasak premjero, akcijas tokiam „aklajam fondui“ bus priverstas patikėti ir D. Kreivys.

Tačiau prezidentė D. Grybauskaitė per savo spaudos atstovą dar aiškiau išreiškė savo nusistatymą atstatydinti ūkio ministrą. Šalies vadovės atstovas Linas Balsys sakė, kad prezidentė mananti, jog D. Kreivys turi priimti politinį sprendimą ir atsistatydinti. Jis esą yra politiškai susikompromitavęs ir politiškai kompromituoja visą Vyriausybę, taip pat ir premjerą. L. Balsio teigimu, D. Kreivys trukdo Vyriausybei sklandžiai dirbti, dėl jo eskaluojama įtampa tarp prezidentės ir premjero. Lyg atsakydamas į tokią prezidentės poziciją A. Kubilius interviu Lietuvos radijui sakė nežvelgiąs šešėlio ant visos Vyriausybės: „Aš tikrai negaliu vertinti priekaištų, kad ministras kompromituoja Vyriausybę, partiją ar premjerą, nes galbūt nelabai suprantu tokių priekaištų“.

Prezidentės raginimo trauktis iš pareigų sulaukęs ūkio ministras D. Kreivys kol kas laikosi pozicijos dirbti toliau. D. Kreivio patarėja Vytautė Šmaižytė antradienį sakė galinti tik pakartoti, ką ministras pasakė vakar: ministro pozicija nesikeičia.

Pagal kai kuriuos pranešimus, ministras D. Kreivys trauksis iš pareigų kitą savaitę, tuoj po savivaldybių tarybų rinkimų. Taip norima apsaugoti TS-LKD reitingus, kurie gali nukentėti dėl kilusio skandalo. Tai panašu į realybę, nes premjeras sakė, kad dėl susidariusios situacijos su partija ir koalicija bus tariamasi kitą savaitę.

Keisčiausia šioje istorijoje yra tai, kad ūkio ministras D. Kreivys yra katalikiškos organizacijos Opus Dei  narys. Ar šis puolimas prieš ministrą nėra išprovokuotas antikatalikiškų ir antikrikščioniškų jėgų, lieka paslaptimi. Be abejo, narystė tokioje garbingoje organizacijoje ministrą dar labiau įpareigoja. Atrodo, kad jis jų ir laikosi. Todėl ne visai pagrįsti atrodo kai kurie puolimai prieš ministrą, juo labiau kad jis savo turtą bent formaliai yra perleidęs motinai. Juk nereikia norėti, kad jis verslo keliu įgytą turtą išdalintų pavargėliams ar vaikų darželiams – tokio įstatyminio reikalavimo tikrai nėra. Aišku, ministras turėjo geriau paaiškinti kai kuriuos turto įsigijimo, perdavimo ar tolesnio disponavimo momentus.

Pasinaudodamos situacija kai kurios opozicinės partijos pradėjo aršų ministro ir premjero puolimą. Krikščionių partijos frakcija pradėjo rinkti parašus po interpeliacijos tekstu premjerui A. Kubiliui. Interpeliaciją inicijuojantis Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis kaltina premjerą, esą šis „savo neatsakingais veiksmais jau kelia pavojų visuomenės socialiniam saugumui ir daro žalą valstybei“. Frakcijos išplatintame pranešime V. Žiemelis teigia: „Naktine mokesčių reforma“ ir vidaus rinkos žlugdymu įstūmęs šalį į gilią ekonominę ir finansinę krizę, Vyriausybės vadovas vėliau visiškai nusišalino nuo savo tiesioginių vadovavimo šalies administracijai pareigų“. Interpeliacijoje premjerui metami kaltinimai dėl valstybės skolų, emigracijos, nedarbo ir kontrabandos srautų. Apie reikalavimą skelbti interpeliaciją ūkio ministrui ir premjerui skelbia V. Mazuronis ir A. Butkevičius.

Kovo 10 dieną prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje parlamentarų jau laukia parengtos interpeliacijos energetikos ministrui Arvydui Sekmokui ir aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui.

© 2011 „XXI amžius“