2011 m. vasario 25 d.
Nr. 15
(1895)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kruvinas Muamaro Kadafio režimas žlunga

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Muamaras Kadafis Libiją valdo 40 metų

Libijoje toliau vyksta aršios kovos. Muamaro Kadafio režimą remianti kariuomenė ir užsienio samdinių būriai bando įbauginti sukilusius piliečius, vyksta žiaurios žudynės. Vasario 21–22 dienomis M. Kadafiui ištikimi kariuomenės daliniai ir negrų samdiniai pradėjo masines skerdynes šalies sostineje Tripolyje – į prieš režimą sukilusius piliečius šaudoma iš automatų ir kulkosvaidžių, yra daug žuvusių ir sužeistų. Vasario 21-osios vakare iš lėktuvų bombarduota demonstracija Tripolio centre, o vasario 22 dienos ryte lėktuvai bombardavo gyvenamuosius rajonus Tripolio rytinėje dalyje. Teigiama, kad žuvo daugiau kaip 500 žmonių, keli tūkstančiai sužeista. Smogikai įsiveržė net į kelias Tripolio ligonines, sušaudė keliolika gydytojų, o vieną ligoninę padegė. Sukilėliai ir toliau kontroliuoja dalį Tripolio rajonų, valdo antrąjį pagal dydį miestą Bengazį, Srito bei Tobruko miestus. Šiuose miestuose sukilėliai užėmė policijos nuovadas ir pagrindines valdžios įstaigos, užvaldė ir kelis ginklų sandėlius. Nors M. Kadafiui pavaldūs kariškiai dar bando numalšinti sukilimą –  iš lėktuvų buvo bombarduojamas ir Musarato miestas, o į kai kuriuos regionus buvo nusiųsti desantinkų būriai, desperatiški bandymai apginti režimą jau neduoda didesnių rezultatų. Tiesa, kai kuriuos šalies miestus puola ir netoli sostinės Tripolio esančiuose kaimuose siautėja tūkstančiai samdinių – daugiausia iš Čado ir Nigerijos atvykę smogikai. Šiuos smogikų būrius pasamdė M. Kadafio režimas. Bet piliečių sukurti sukarinti būriai  jau duoda atkirtį užsienio smogikų gaujoms, į sukilėlių pusę pereina ir dalis Libijos kariuomenės. Taigi M. Kadafio režimas jau praranda įtaką. Per kelias dienas žuvo labai daug žmonių – oficialiai teigiama, kad žuvo per 900 žmonių, tačiau tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis.

Vasario 22 dieną radikalus islamo dvasininkas, islamo pasaulyje gerbiamas Egipto šeichas J. Al-Kardajis pareiškė: „Kadafis tapo savo tautos budeliu. Kreipiuosi į Libijos kariškius ir kviečiu neklausyti įsakymų, nežudyti savo tautiečių. Kviečiu eiti priešingu keliu – sunaikinti M. Kadafį kaip budelį ir išdaviką.“

Vasario 16 dieną Libijos valdžia apkaltino televizijos stoties „Al Jazeera“ žurnalistus ir kitus užsienio žiniasklaidos atstovus sąmoningu kurstymu nuversti Libijos valdžią. Nuo vasario 20 dienos užsienio žurnalistų darbas Libijoje paskelbtas neteisėtu, pareikalauta, kad jie išvyktų iš šalies. Tačiau nemažai žurnalistų liko Libijoje ir dirba pogrindžio sąlygomis.

Kad suvoktume dabartinę situaciją, reikia pažvelgti į Libijos istoriją. Nuo XVII amžiaus vidurio Libiją valdė Osmanų imperija, 1911 metais šalį okupavo Italija. 1942 metais į Libiją padėti italų daliniams atvyko viena vokiečių kariuomenės divizija. 1945 metais šalis išsilaisvino nuo okupantų jungo, o 1951 metais Libija paskelbta karalyste, jai vadovauti pradėjo karalius Idrisas I. 1969 metais šalyje įvyko revoliucija, kuriai vadovavo grupė karininkų su M. Kadafiu priešakyje. Nuo to laiko šalyje nevyko demokratiniai rinkimai – šalį valdo korumpuotų veikėjų klika. Muamaras Kadafis planavo valdžią perduoti savo sūnui Saifui Kadafiui, tačiau jau dabar aišku, kad tiems planams nelemta išsipildyti.

Ir kituose arabų kraštuose  padėtis nerami – ypač Maroke ir Bachreine. Maroke per demonstrantų ir policijos susirėmimus, vykusius vasario 20–22 dienomis, žuvo aštuoni  žmonės. Didžiulės demonstracijos vyksta ir Bachreine – čia prieš valdžios pasitraukimo reikalaujančius žmones buvo panaudoti tankai bei specialieji daliniai, žuvo 37 žmonės, per 200 sužeista.

Taigi arabų kraštuose vyksta didžiulės permainos – sėkmingos revoliucijos įvyko Egipte ir Tunise, jau žlunga M. Kadafio režimas Libijoje, daugelyje kitų arabų kraštų vyksta didžiulės demonstracijos – laukiama radikalių permainų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija