| RUBRIKOS |
| ARCHYVAI |
| 2001
metai |
| Vilkaviškio vyskupijoje Šakių dekanate Paminėjo buvusio klebono 100-metį
SUDARGAS. Vasario 23-iąją, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje buvo paminėtos 19711992 metais čia klebonavusio kun. Petro Sitkos (1914 01 011940 09 152002 11 30) 100-osios gimimo metinės. Šv. Mišias už buvusį kleboną kun. P. Sitką aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo vyskupo generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius ir Slavikų bei Sudargo parapijų klebonas kun. Vitalijus Golinas. Giedojo Vilkaviškio vyskupijos Marijampolės krikščioniško kultūros centro Česlovo Sasnausko choras (vadovas Mindaugas Radzevičius). Šv. Mišių homilijoje vysk. R. Norvila pasidalijo dvasinėmis įžvalgomis apie kunigystę, kunigo tarnystę ir jo paskirtį šių dienų visuomenėje. Vyskupas priminė ir apie pašaukimus į kunigystę, kurie labai priklauso nuo šeimos. Nors vyskupui kun. P. Sitką teko susitikti tik du kartus, tačiau iš kitų kunigų apie jį yra girdėjęs kaip apie labai ramų žmogų. Sudargiečiai jį atsimena ne kategoriškai mokantį, o tik savo gerumu vedantį paskui save tuo keliu, kuris turi jėgą kiekvieną pakylėti į aukštesnių idealų ieškojimus. Kun. P. Sitka pasižymėjo ypatinga aura, buvo švelnus, geras ir išskirtinai tolerantiškas. Gražius prisiminimus apie kun. P. Sitką raštu išsakė Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis, Aleksoto dekanas, Aukštosios Panemunės klebonas kan. Deimantas Brogys (beje, kilęs iš tos pačios Sangrūdos parapijos). Į kun. P. Sitkos minėjimą atvyko ir sudargiečių žinių spragas apie mylimą kunigą užpildė jo giminių pulkelis iš gimtojo krašto. Apie dėdės (mamos brolio) kunigo gyvenimą liudijančių nuotraukų iš Kalvarijos atsivežė jo seserėčia mokytoja metodininkė Julija Vasiliauskienė. Ji jaudindamasi pasakojo apie dėdės gyvenimą tai, kas Sudargo krašte visai arba beveik visai nebuvo žinoma. Bažnyčioje veikė fotografijų ir rašytinės medžiagos ekspozicijos kampelis, iliustruojantis kunigo veiklą. Buvo skaitomos atsiminimų ištraukos apie kunigo gyvenimą ir dvasinę tarnystę. Paskui minėjimas persikėlė į Bendruomenės centrą, kurio pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė apibendrino Sudargo parapijiečių mintis apie kun. P. Sitką, sakydama, kad jis labai rūpinosi žmonėmis, todėl paliko gilų pėdsaką šioje vietoje. Prisiminta, kaip jis čia minėjo savo kunigystės 50-metį, kai jo pasveikinti atvyko tuometinis Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis MIC. Tada buvo pašventintas Laisvės kryžius, kuris bendru klebono, kolūkio vadovo Egidijaus Dragūnaičio ir parapijiečių sutarimu, prisimenant žuvusius už laisvę, iškilo miestelio aikštėje. Prisimename ir tai, kad kun. P. Sitka gyveno kuklioje, senoje, 1890 metais statytoje klebonijoje, todėl labai rūpinosi, kad po jo į parapiją atėjęs dirbti naujas klebonas turėtų parapijos namus buvęs vaikų darželis 1992 metais buvo išpirktas katalikų parapijiečių (daugiau apie tai buvo rašyta XXI amžiuje 2011 m. sausio 28 d., nr. 8). Tai pavyko padaryti ne tik klebono, bet ir kolūkio pirmininko pastangomis. Kun. P. Sitka gimė 1914 m. sausio 1 d. Naujųjų Alksnėnų kaime, kuris tuomet priklausė Punsko, o dabar Sangrūdos parapijai. Iš jos XX amžiuje į kunigus išėjo net septyni jauni vyrai. Gimtajame kaime baigęs pradinę mokyklą, 1930 metais P. Sitka įstojo į Žiburio gimnaziją Lazdijuose. 1936 metais pradėjo studijuoti Vilkaviškio kunigų seminarijoje ir ją baigė 1941-aisiais. 1940 m. rugsėjo 15 d. Kaune arkiv. Juozapo Skvirecko įšventintas kunigu. Nuo 1941 metų vikaravo Kapčiamiestyje, o nuo 1944 metų Šventežeryje. 1946 metais paskirtas klebonu į Akmenynų parapiją. 1948 metais iškeltas į Šlavantus, o dar po dvejų metų tapo Lukšių ir Sutkų parapijų klebonu. Nuo 1955 metų klebono pareigas ėjo Balbieriškyje, nuo 1961-ųjų dešimt metų klebonavo Zapyškyje, o 19711992 metais Sudarge. Iš Sudargo jis, silpstant sveikatai, išsikėlė, būdamas 78 metų, ir dar šešerius metus buvo Būdviečio klebonu. 1998-aisiais paskirtas altaristu į Kalvariją. Ten 2002 m. lapkričio 30 d. mirė. Palaidotas Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios šventoriuje. Taigi klebonavimo Sudarge laikotarpis pati ilgiausia jo šviesaus gyvenimo ir tarnavimo Dievui bei žmonėms atkarpa. Pokario metais jis negalėjo išlikti kaip pasyvus visų žiaurių ir neteisingų to laikotarpio įvykių stebėtojas ir buvo su tais, kuriems rūpėjo prislėgtos tautos likimas. Vienas iš prisiminimų apie kun. P. Sitką autorių atsimena tokį paties kunigo papasakotą jo biografijos epizodą, kai tarybiniais laikais už drąsą viešai pašventinti kryžių jam teko per 24 valandas susikrauti savo negausią mantą ir persikelti į kitą parapiją. Būta ir daug pavojingesnių veiklų, ir tik Dievo Apvaizda ir paties sumanumas padėjo išvengti tada valdžios vykdytų žiaurių represijų. Kaip teigė A. N. Dragūnaitienė, kun. P. Sitkos tarnystė Sudarge pasižymėjo nepaprastai šiltu jo bendravimu su parapijiečiais. Atrodydavo, kad į kiekvieną žmogų jis žiūrėdavo kaip į gėrio įsikūnijimą. Plačiame jo meilės diapazone buvo lygūs visi, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties, pažiūrų. Ypač daug meilės skyrė vaikams ir pagyvenusiems žmonėms. Kunigo pareigas atlikdavo su didžiausiu pasišventimu ir nuolankumu. Apie tai išliko daug fotografinės medžiagos, užrašyta ir archyvuojama nemažai parapijiečių atsiminimų, kurie bus saugomi Sudargo bendruomenės centro archyvų kampelyje ir prieinami kiekvienam, norinčiam susipažinti. Kun. P. Sitkos minėjimas seniai buvo sudargiečių laukiamas. Čia visi, patyrę iš gerojo kunigo daug dvasinių malonių, jaučiasi tarsi jam skolingi likę. Šio minėjimo malda buvo sielų atsivėrimas, kad į jas įsiveržtų, kad prie jų prisiliestų gerumo šiluma, pasilikusi tarp žmonių kartu su kun. P. Sitkos atminimu. Dabartinis Sudargo klebonas kun. V. Golinas pakvietė visus į Bendruomenės centro seklyčią. Ten vyko agapė, buvo galima susipažinti su nuotraukų iš parapijos gyvenimo paroda. Vaišintasi tradiciniu šio krašto bulvių plokštainiu ir kun. P. Sitkos giminių atsivežtu medumi. Renginiui pasibaigus svečiai apsilankė ant Sudargo piliakalnių, nuo kurių matosi už 10 km ties Jurbarku per Nemuną nutiestas tiltas. Stasė JASAITIENĖ, Albertos Natalijos DRAGŪNAITIENĖS ir Mildos PRŪSAITYTĖS nuotraukos
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |