Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Disidentai savo skaudulius išsakė prie A. Mickevičiaus paminklo

Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, kun. Robertas Grigas, Nijolė Sadūnaitė ir Antanas Terleckas

Rugpjūčio 23 dieną, pirmadienį Vilniaus senamiestyje,  prie paminklo Adomui Mickevičiui, paminėtos Ribentropo-Molotovo pakto 61-osios metinės. Minėjime dalyvavo Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, Seimo narys Rytas Kupčinskas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, sovietinių laikų disidentai Nijolė Sadūnaitė, Antanas Terleckas ir kiti.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis vaikiškais pavadino praeitą savaitę Rusijos ambasadoriaus išsakytus teiginius, kad Rusija nėra atsakinga už anais laikais buvusius priimtus SSRS sprendimus.

Naujasis Rygos arkivyskupas apie pastoracijos uždavinius

Mindaugas BUIKA

Arkivyskupo Zbignevo Stankevičiaus konsekracijoje dalyvavo Latvijos valstybės vadovai

Iškilmingas ingresas Latvijos sostinėje

Po rugpjūčio 21 dieną vykusių ingreso (įvedimo) į Šv. Jokūbo katedrą apeigų naujasis Rygos arkivyskupas metropolitas Zbignevas Stankevičius pradėjo savo ganytojišką tarnystę. Pirmąsias iškilmingas šv. Mišias kartu su juo koncelebravo arkivyskupas emeritas kardinolas Janis Pujatas, Rytų Europos regiono katalikų bendruomenių pagrindinis rėmėjas, Vokietijos didžiausios Kelno diecezijos arkivyskupas kardinolas Joachimas Meisneris, apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Luidžis Bonacis bei kiti vyskupai iš Latvijos ir užsienio šalių. Pamaldose dalyvavo Latvijos valstybės vadovai ir diplomatinio korpuso nariai.

Žolinė Latvijoje

Mindaugas BUIKA

Latvijos kardinolas Janis Pujatas

Visuomenės moralinės problemos  

Po sekmadienį įvykusio iškilmingo ingreso Latvijos sostinė Ryga turi naują katalikų arkivyskupą metropolitą Zbignevą Stankevičių. Todėl praėjusi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė šalies didžiausioje Agluonos Dievo Motinos šventovėje buvo paskutinė didesnė liturginė šventė, kurios celebravimui vadovavo dar ankstesnis Rygos ordinaras (dabar jau emeritas) kardinolas Janis Pujatas. Rugpjūčio 15 dieną sakytoje šv. Mišių homilijoje, dalyvaujant beveik 100 tūkstančių maldininkų miniai, 79 metų ganytojas atvirai palietė šiuolaikinei visuomenei aktualius moralinius klausimus. Jis patvirtino, kad moraliniu atžvilgiu XX amžiaus antroje pusėje – XXI amžiaus pradžioje pažangos nebuvo, jos neatnešė (nors labai tikėtasi) ir valstybinės nepriklausomybės atgavimas.

Sezonas – naujas, bėdos – senos

LRT žurnalistas Virginijus Savukynas

Tikriausiai dažnai  žiūrime lietuviškas televizijos laidas – tiek visuomeninį transliuotoją, tiek komercines televizijas. Ir kiekvienas iš mūsų, be abejo, turime susidarę nuomonę apie televiziją. Vieni pasigenda pramoginių laidų, kiti – probleminių. Vieni įsitikinę, jog laidai vadovaujantis žurnalistas gali turėti savo nuomonę, kiti mano, jog žurnalistas privalo būti neutralus. Tačiau ar visuomet čia kaltos televizijos ir jose dirbantys žmonės? Juk daug kas priklauso ir nuo to, koks yra laidos biudžetas, kiek laiko pasiruošti laidai turi jos vedėjas, galų gale kokybė priklauso ir nuo į laidą pakviestų pašnekovų išminties ir drąsos.

Bendruomenėse

Meldėsi Marijai, dėkojo už laisvę

Bronius VERTELKA

Stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas Autoriaus nuotraukos

Rugpjūčio 15-ąją, prasidėjus Žolinės atlaidams, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo pažymima Didžioji Krekenavos atlaidų diena, padėkos už Lietuvos laisvę diena.

Gerokai anksčiau nei buvo laukta į Krekenavą atvyko Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Jis noriai bendravo su atvykusiais pasimelsti, mielai su jais mezgė pažintis. Dvyliktą valandą, skambant varpams, ganytojas, lydimas kunigų, nuo klebonijos pasuko į bažnyčią. Šventovė visų tikinčiųjų sutalpinti  negalėjo, todėl nemaža dalis Mišių klausėsi šventoriuje per garsiakalbį.

Bendruomenėse

Išbandymas Pivašiūnams

Romas BACEVIČIUS

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis priima atnašą – duonos kepalą Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotraukos

Kasmet visą savaitę Pivašiūnuose vyksta Žolinės atlaidai. Parapijiečiai jiems stropiai ruošiasi ir tvarko miestelį, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir jos šventorių, kad iš įvairių Lietuvos vietų gausiai suvažiavę maldininkai čia gerai jaustųsi, kad viskas atrodytų šventiškai ir pakiliai. Šių metų atlaidų išvakarėse pivašiūniečiai irgi rengėsi kasmetinei šventei, tačiau jos išvakarėse, likus savaitei iki Žolinės, negailestinga vėtra nepraėjo pro šalį ir parodė savo galią. Ant kalne stovinčios Pivašiūnų bažnyčios užvirto keli medžiai (laimei, nepadarė jai daug žalos, o tik truputį įlenkė stogą ir sulankstė paauksuotą kryžių), tačiau vėtros išrauti medžiai sužalojo kapinėse esančius paminklus, nukentėjo kelių namų stogai ir netoliese esantis pušynėlis. Atsitikus tokiai nelaimei pivašiūniečiai susitelkė ir per savaitę beveik likvidavo vėtros padarinius – sutvarkė ir išvalė kapines, išvežė nulaužtus medžius. Atvykusieji į atlaidus kapinėse išvydo baltuojant storų medžių kamienus, vieną kitą išvirtusį kelmą. Jei ne pjuvenų likučiai ir aplaužyti kapinių paminklai bei tvora, kad čia buvo vėtra ir nepastebėtum. Organizuojant darbus daug padarė Pivašiūnų seniūnė Rima Čelkonienė ir klebonas mons. Vincas Baublys, rajono savivaldybės vadovai. Pasidomėti, kaip sekasi, buvo atvykusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Istorija ir dabartis

Per Onines minėta bažnyčios sukaktis

Bronius VERTELKA

Paįstrio Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčia

Liepos 25-ąją, švenčiant šv. Onos atlaidus, Paįstryje buvo minima Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčios pastatymo 100 metų sukaktis. Iškilmėje dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Panevėžio ir Biržų dekanai – kan. Petras Baniulis bei Povilas Miškinis, nemažai kunigų (tarp jų buvo Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas kun. Virginijus Veilentas).

Bažnyčią 1908 metų pabaigoje statė Paįstryje apsigyvenęs Pumpėnų parapijos vikaras, poetas Jurgis Tilvytis-Žalvarnis (1880–1931), šiai vietovei skyręs du savo eilėraščių rinkinius („Paįstriečiai“, 1910 ir „Palaimintas triūsas“, 1912). Pastatyta klebonija, 1910 m. – dabartinė medinė bažnyčia. Skulptorius Juozas Zikaras sukūrė Kryžiaus kelio stotis, tris šventųjų skulptūras. 1924 metais įsteigta parapija. Pirmojo klebono Stanislovo Dailidonio rūpesčiu bažnyčia 1930 metais išdažyta.

Pagerbė įžymų XIX amžiaus švietėją

Lauryno Roko Ivinsko 200-osioms gimimo metinėms

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Laurynas Rokas Ivinskis (1810 – 1881)

Įžymus XIX amžiaus Žemaičių sąjūdžio švietėjas, pirmasis lietuviškų kalendorių sudarytojas ir leidėjas, mokytojas, lietuvių tautos žadintojas Laurynas Rokas Ivinskis gimė 1810 metais Šilalės rajone bežemių bajorų – nuomininkų šeimoje. Pakrikštytas buvusioje senojoje Šilalės bažnyčioje. L. Ivinskio tėvai dažnai keldavosi iš vienos vietos į kitą, nuomojo žemes, todėl ir Laurynui teko visur pabuvoti. 1831 metais L. Ivinskis baigė unitų bazilijonų vidurinę mokyklą Kolainiuose, buvusiame Užvenčio valsčiuje.  Mokydamasis savarankiškai Šiaulių gimnazijoje 1841 metais išlaikė namų mokytojo, o paskui Kauno gimnazijoje – miesto mokytojo egzaminus. Visą gyvenimą L. Ivinskis mokytojavo: dvaruose mokė dvarininkų vaikus, net penkiolika metų (1845–1860) vadovavo pirmajai Lietuvoje žemės ūkio mokyklai Rietave, kurioje mokėsi valstiečiai. Mokymas vyko lietuvių kalba. Mokytojaudamas Rietave L. Ivinskis aktyviai prisidėjo prie kunigaikščio Oginskio vykdomos kultūrinės ir švietėjiškos veiklos, organizuojant žemės ūkio parodas.

„Ad Fontes“  studijų savaitėje –  grigališkojo choralo meistrai

Emilija Janulytė

Grupė studijų savaitės „Ad Fontes“ rengėjų ir dalyvių prie Kražių bažnyčios. Centre – Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis

Liepos 30 – rugpjūčio 8 dienomis Kražiuose vyko IX tarptautinė Europos kultūros, grigališkojo choralo ir Bažnyčios tradicijos studijų savaitė „Ad Fontes“. Šiais metais į istorinį Žemaitijos miestelį išgyventi tūkstantmečius gyvuojančią lotyniškos Katalikų bažnyčios liturgiją, pagilinti teologijos bei filosofijos žinias rinkosi dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos bei Baltarusijos. „Linkiu jums ir visiems dalyvaujantiems studijų savaitėje vaisingo teologinio formavimo ir labai gražios Romos liturgijos patirties“, –  rašė sveikindamas „Ad Fontes“ studijų savaitės rengėjus ir dalyvius  Apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Luigi Bonazzi.

Gyvojo Rožinio kongresas

Kun. Remigijus Kavaliauskas,

Panevėžio vyskupijos Gyvojo Rožinio dvasios vadas

Gyvojo Rožinio draugijos kongreso dalyvių eisena Kupiškyje į Kupos slėnį

Atsikūrus Gyvojo Rožinio (GR) draugijai Panevėžio vyskupijoje, jau šeštus metus iš eilės renkamės į kongresą – suvažiavimą. Šiemet mus maloniai priėmė Kupiškio parapija. Kongresas „Esate pašaukti laisvei“ buvo skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui.

GR draugijos narių yra daugelyje Lietuvos parapijų. Tam, kad draugija būtų gyvybinga, atliktų jai skirtą misiją, reikia iš naujo peržiūrėti įstatus, aptarti tikinčiam žmogui iškylančius klausimus, paskirti tinkamus žmones. Tą Panevėžio vykupijoje padarėme prieš šešerius metus. Kasmet rinkdamiesi į GR kongresą vis kitame dekanato centre pasitikriname, kiek mūsų yra, liudijame savo maldos gyvenimą garsia giesme, karšta malda, aktyviu sakramentiniu gyvenimu. Turime 7200 GR narių (vien Panevėžyje 1700) ir siekiame, kad nė viena parapija neliktų be GR draugijos būrelio. Svarbiausia, turime šaunią, nepailstamą ir pilną idėjų GR vadovę Nijolę Gylienę.

Palendrių vienuolyne – pirmasis lietuvis kunigas

Laima Zimkienė

Svarbia vienuolyno švente džiaugiasi (iš kairės) pašventintas kunigas Kazimieras Aivaras Milaševičius, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Solesmes vienuolyno abatas Dom Philippe Dupont, Palendrių vienuolyno prioras Herve de Broc

Liepos 11-ąją, minint šventąjį Benediktą, Kelmės rajone, Palendrių Šv. Benedikto vienuolyno bažnyčioje, buvo įšventintas į kunigus brolis Kazimieras Aivaras Milaševičius. Tai pirmasis lietuvis benediktinas, tapęs kunigu.

„Kukliame vienuolio gyvenime nėra asmeninių  norų, – „XXI amžiui“ sakė brolis Kazimieras  Milaševičius. –  Mane šiai tarnystei pakvietė Solesmes vienuolyno abatas Dom Philippe Dupont – patarnauti Bažnyčios ir bendruomenės poreikiams. Džiugia širdimi sutikau, nes buvo parodytas didelis pasitikėjimas manimi... Buvo suteikta ir didelė malonė baigti filosofijos bei  teologijos studijas.“

Žmogus planuoja, Dievas rikiuoja…

Vyskupas Juozas Tunaitis Autoriaus nuotrauka

Su Vilniaus arkivyskupijos vyskupu emeritu Juozu TUNAIČIU Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje kalbėjosi „XXI amžiaus“ korespondentas Stasys POVILAITIS.

Vyskupas emeritas, arba vyskupas pensininkas, sunkmečiu. Kokie jūsų misijos džiaugsmai, vargai, problemos?

Esu laisvas, galiu darbuotis nesiblaškydamas per kelis darbus… Ačiū Dievui, turiu sveikatos. Jaunystėje buvau didelis ligonis, o dabar ir pats stebiuosi, kad esu beveik sveikas.

Telšių vyskupijoje

Palangos dekanate

Padėka už gražius darbus

Palanga. Rugpjūčio 15-ąją, per Žolinės atlaidus, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas ir dekanas kan. dr. Algis Genutis atsisveikino su parapijiečiais. Po septynerių darbo metų jis perkeltas dirbti į Šilalės parapiją. Į Palangos parapiją iš Telšių atvyko kunigas Marius Venskus. Į Šilalę buvo išlydėtas ir vikaras kun. Vytautas Tamašauskas.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Per Snieginės atlaidus pašventinta Bijotų seniūnijos vėliava

Upynos parapijos jaunimo choras su vadove Renata Beišyte ir Girdiškės klebonu kun. Eduardu Steponavičiumi

GIRDIŠKĖ. Maždaug pusiaukelėje tarp Bijotų ir Upynos (Šilalės r. Bijotų sen.) yra nedidelė  Girdiškės gyvenvietė. Čia stovi didžiulė raudonų plytų bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti apie 1896-uosius, o baigta apie 1914-uosius metus. 1928 metais įrengti originalūs šoniniai nužievinto ąžuolo altoriai. Įdomiausia, kad plytos šiai bažnyčiai statyti buvo gaminamos greta įkurtoje plytinėje. Jos buvo tokios kokybiškos, kad bažnyčia iki šiol puikiai išsilaikė. 1928 metais šventovę konsekravo tuometinis Telšių vyskupijos vyskupas Justinas Staugaitis, suteikdamas jai Švč. Mergelės Marijos Snieginės titulą. O Sniegine ji pavadinta pagal legendą, kuri byloja, kad IV a. rugpjūčio 5 dieną, per pačius vasaros karščius, Romoje esantį Ekskvilino kalnelį staiga padengęs sniegas. Tai buvęs tuometiniam bevaikiui senatoriui  Jonui Švč. Mergelės Marijos duotas ženklas, kad toje vietoje būtų pastatyta bažnyčia. Dievo Motinos prašymas buvo įvykdytas: bažnyčia ant Ekskvilino kalnelio buvo pastatyta. 435 m. popiežius šv. Sikstas III ją konsekravo Mergelės Marijos vardu (it. S. Maria Maggiore). Pagaliau ši šventovė pradėta vadinti Švč. Mergelės Marijos Snieginės Bazilika. Dabar šioje bazilikoje sidabrinėje dėžėje laikomos Betliejaus tvartelio ėdžios, kuriose gulėjo užgimęs Jėzus.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Škaplierinės atlaidai ir miestelio šventė

Bažnyčioje – Laukuvos jaunimas

LAUKUVA. Liepos 18-ąją, sekmadienį, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje vyko Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai ir Laukuvos miestelio šventė, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui. Neseniai čia klebonu dirbantis rūpestingas ir aktyvus kun. Virgilijus Pocius, pasitelkęs parapijiečius, rėmėjus, pasistengė šiems atlaidams išdažyti bažnyčios grindis, sutvarkyti presbiteriją, nudažyti suolus. Labiausiai atlaidų dalyvius pradžiugino puikus bažnyčios įgarsinimas bei kiti kun. V. Pociaus nuveikti ir toliau atliekami darbai Laukuvos parapijos labui. Laukuviškiai apie kun. V. Pocių taip atsiliepia: „Nuoširdus, veiklus, mokantis bendrauti su parapijiečiais, todėl tikintiesiems malonu ateiti į bažnyčią ir  padėti klebonui įgyvendinti jo sumanymus gražinant bažnyčią, aktyvinant parapijos, o ypač jaunimo, veiklą“.

Nobelio premiją – Lietuvos ir JAV piliečiui lietuviui

Vilius Bražėnas Stasio POVILAIČIO nuotrauka

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto Lazdynų klubas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir visuomeninių pilietinių organizacijų vadovus su prašymu siūlyti apdovanoti Nobelio taikos premija dvigubą pilietybę turintį lietuvį. Klubo laiške rašoma: „Geopolitinių konsultacijų centro Tarptautinio saugumo departamentas ir Mažosios Lietuvos taryba kreipėsi į Nepaprastąjį ir įgaliotąjį Norvegijos Karalystės ambasadorių Steinar Gill Lietuvos Respublikoje (K. Kalinausko g. 24, LT-03107, Vilnius, Lietuva) su prašymu siūlyti Nobelio premijų komitetui apdovanoti Lietuvos ir JAV pilietį Vilių Bražėną Taikos premija.