Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Įžvalgos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Memuarai
Nuomonės
Pasaulis
Pozicija
Proza
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

„Oranžinė“ koalicija kabo ant plauko

Petras KATINAS

Premjerė Julija Tymošenko sutinkama Donecke Reuters nuotrauka

Po Ukrainos parlamento rinkimų susiformavusi „oranžinė“ koalicinė vyriausybė vis dar negali pradėti darbo. Pirmiausia dėl to, kad Ukrainos administracinis teismas nežinia kada išnagrinės komunistų ir socialistų skundus dėl rinkimų rezultatų. Galima priminti, jog rinkimuose komunistai gavo 5,39 proc. balsų, Socialistų partija – 2,85 proc. Negana to, skundais Administracinį teismą užpylė Progresyvioji socialistų partija (1,32 proc.), Liaudies pasitikėjimo partija (0,02 proc.) Laisvųjų demokratų partija (0,21 proc.). Visos šios partijos teigia, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti. Šių marginalių partijėlių skundus inicijavo vienas iš Ukrainos komunistų lyderių Sergejus Gmyria, apkaltinęs Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad iš jos sudarytų sąrašų „kažkur dingo“ trys milijonai rinkėjų. Pasak S. Gmyrios, Rytų Ukrainoje, kurioje dauguma gyventojų remia V. Janukovičiaus Regionų partiją ir komunistus, neva ištisų miestų kandidatų rinkėjai nebuvo įtraukti į rinkimų sąrašus ir todėl negalėjo balsuoti.

Kol vyksta teisminiai ginčai ir užkulisiniai žaidimai, o rinkimų rezultatai oficialiai neįteisinti, pačių „oranžinių“ gretose prasidėjo trintis ir nesutarimai. Prezidento Viktoro Juščenkos artimas bendražygis Piotras Porošenko pripažino, kad „oranžinių“ stovykloje nėra vienybės. Kitas prezidento žmogus, buvęs premjeras Jurijus Jechanurovas pagrasino, kad jis pasitrauks iš prezidentinio „Mūsų Ukrainos ir nacionalinės savigynos“ bloko, jeigu iki oficialaus premjerės Julijos Tymošenkos vyriausybės patvirtinimo „oranžiniai“ nesusitars dėl principinių klausimų: žemės privatizacijos, buvusio SSRS Taupomojo banko („Sberbank“) santaupų grąžinimo bei įstatymo dėl vyriausybės galių atšaukimo. Kaip žinoma, regionininkai ir komunistai, premjero V. Janukovičiaus reikalavimu, gerokai apkarpė prezidento galias ir jas suteikė vyriausybei bei jos vadovui. Pasak buvusio premjero J. Jechanurovo, ypač svarbus yra punktas dėl prezidento galių apribojimo, priimtas V. Janukovičiaus iniciatyva. Priėmus šį įstatymą V. Janukovičius atėmė iš prezidento V. Juščenkos svarbiausius valdžios svertus. Visa bėda ta, kad V. Juščenkos paskirta ambicingoji premjerė Julija Tymošenko visai netrokšta apriboti savo galias.

Buvo daug problemų dėl naujosios sudėties Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmojo posėdžio sušaukimo. Tam, kad posėdis įvyktų, dabartinės Rados pirmininkas, išdavęs „oranžinius“ socialistas Aleksandras Morozas turėjo surengti konsultacijas su išrinktais parlamento frakcijų vadovais. Tačiau A. Morozas neskubėjo to daryti. Ką jau kalbėti apie senosios Rados pirmininko pavaduotoją komunistą Adamą Martyniuką, kuris kasdien reikalaudavo atšaukti rinkimų rezultatus.

Kol naujosios sudėties parlamentas negalėjo pradėti darbo, negalėjo pradėti dirbti ir J. Tymošenkos vyriausybė, nors naujojo kabineto ministrai jau kuris laikas buvo pasiskirstę pareigomis. Pačios J. Tymošenkos blokui teko 11-kos ministrų portfeliai, 12 – proprezidentinei „Mūsų Ukrainai“. Regionų ir komunistų partijų atstovai, kaip opozicija, turėtų gauti Turto fondo vadovų ir ministrų pavaduotojų postus.

Regionų partijos lyderiai ir jos vadovas Viktoras Janukovičius, praėjusiuose rinkimuose gavęs daugiausiai balsų, jau ėmė skelbti, kad „oranžinė“ koalicija netrukus subyrės. Ir tokiems teiginiams regionininkai turi pagrindo. Juk pakaktų, jei iš „oranžinių“ trapios parlamentinės daugumos pasitrauktų trys parlamentarai. Tą padaryti visiškai nesunku, nes V. Janukovičių remiantys oligarchai turi pakankamai pinigų, kad, anot vieno Kijevo laikraščio, „nupirktų bet ką“. Todėl V. Janukovičius giriasi, jog netrukus ne trys, o keliolika parlamento deputatų paliks „oranžinę“ koaliciją. Taigi gali pasikartoti 2006 m. precedentas. Pati Julija Tymošenko irgi neatmeta tokios įvykio eigos ir pareiškė esanti pasirengusi pereiti į opoziciją. Kol kas J. Tymošenko žada per trumpą laiką pastatyti dujotiekį iš Irano į Ukrainą, aplenkiant Rusiją, o iki kitų metų pradžios grąžinti visus sovietinio „Sberbanko“ pasisavintus indėlius.

Tuo tarpu opozicinė Ukrainos, o ypač Rusijos spauda, nepaliauja spausdinti didžiulių straipsnių apie tai, kaip J. Tymošenko prisigrobė milijonus ir net milijardus dolerių, kai būdama premjere vogė iš per Ukrainos teritoriją einančių dujų vamzdynų, priklausančių Rusijai, dujas ir net sugebėjo tas pavogtas dujas eksportuoti į Rytų Europos šalis. Esą už tai 1996-1997 m. ji į savo sąskaitas užsienio bankuose pervedė daugiau kaip milijardą dolerių. Nežinia, iš kur Ukrainos regioninių ir komunistų laikraščiai ištraukė faktą, kad J. Tymošenko „oranžinės“ revoliucijos dienomis susitikime su Vakarų Ukrainos gyventojais neva teatrališkai atsiklaupė prieš savo šalininkų minią ir pasakė: „Atleiskite man, kad vogiau dujas. Bet atminkite, kad tas dujas vogiau iš ukrainiečių priešų – maskolių“. Negana to, J. Tymošenkos priešininkai vėl pradėjo eskaluoti temą, kad ji neturi nė lašo ukrainietiško kraujo – jos tėvas buvo armėnas, o motina rusė. Tiktai ištekėjusi už ukrainiečio 1979 metais ji pasivadino ukrainiete.

Žodžiu, ir ši artėjanti žiema Ukrainos politiniame gyvenime bus karšta. Tuo labiau, kad protestuodama prieš planuojamą šalies narystę NATO, Ukrainos opozicija penktadienį sutrikdė parlamento posėdį. Apie dvi dešimtys deputatų blokavo parlamento pirmininko darbo vietą ir kėdėmis užtvėrė įėjimą į plenarinių posėdžių salę. Plakatai skelbė „NATO – ne“, „NATO – niekada“ ir „NATO – šalin nuo Juodosios jūros“. Šalia parlamento pastato NATO priešininkai ir šalininkai surengė garsias demonstracijas.

© 2008 „XXI amžius“