2010 m. balandžio 28 d.
Nr. 32
(1817)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Ištaisyti klaidą dar nevėlu

Šarūnas – gražus lietuviškas vardas, kuris asocijuojasi su legendine senovės laikų asmenybe. Saukos pavardė primena talentingų, darbščių ir taurių literatūros ir tautosakos mokslininkų, tautosakos leidėjų, propaguotojų šventą veiklą. Jų darbai švies šimtmečius Lietuvos ir pasaulio žmonėms. Taurins juos.

Tiesa, ir Šarūnas Sauka apdovanotas Nacionaline premija… Gaila, kad mūsų „šviesuoliai“ keiksmažodžiais pavertė tokius prasmingus žodžius kaip patriotizmas, dorovė, idealizmas, pagarba, tiesa, altruizmas... Kodėl dabar mums per prievartą kemšama visokia bjaurastis, šlykštynė, niekšybė, purvas… Argi jaunas žmogus, murdydamasis daniškų kiaulių srutose, gali galvoti apie tautos šviesią ateitį? Argi kasdienė bjaurastis gali sukelti mumyse idealizmo, grožio ilgesį?


Jie bijo, kad bijo…

Žmogaus sąmonė yra tarsi spinta su stalčiukais ir lentynėlėmis. Yra tuščių lentynėlių, kurios tarsi laukia, kad kas įstatytų ten tam tikrą legendą, nukreipiančią į kilnų tikslą, ar kvailą pasaką. Vardan šių legendų žmonės pakyla į kovą. Gerai, jeigu žmogaus „sąmonės spintoje“ yra vieta tiesos ir teisingumo, tėvynės meilei. Jeigu ne, ten atsiras vieta demagogų ir apgavikų paskleistiems paistalams. Kartais tose „lentynėlėse“ atsiranda parako, kurį sumanus minios valdytojas gali padegti, sprogimą apdairiai nukreipęs norima kryptimi.


Europos sala

Kovo 19 dieną europarlamentaras A. Saudargas susitiko su marijampoliečiais Marijampolės marijonų gimnazijoje, kurios pastatai remontuojami už Europos pinigus, ir P. Kriaučiūno bibliotekoje. Svečias papasakojo apie darbą Europos parlamente ir išdėstė savo požiūrį į politinę padėtį Lietuvoje.

Nors Europos Parlamentas iš pažiūros – gremėzdiškas darinys, bet jame priimami sprendimai įgauna eigą kur kas greičiau negu, pavyzdžiui, Lietuvos Seime. Čia, skirtingai nei Lietuvos Seime, parlamentarai laikosi frakcijos drausmės. Atskiros nuomonės apsvarstomos frakcijos susirinkime, o paskui bendram parlamento posėdyje visa frakcija vieningai balsuoja. O priimtų parlamentinių sprendimų vykdymo mechanizmas dirba neužstrigdamas. Bene svarbiausias lietuvių parlamentarų rūpestis ten – energetikos reikalai. Trys Baltijos šalys tuo atžvilgiu sudaro lyg Europos Sąjungos salą. Jos neturi energetinių saitų su Vakarais, priklausomos nuo vienintelės naftos ir dujų „bambagyslės“ iš Rytų. Tad lietuvių europarlamentarų užduotis – atkreipti kitų Europos šalių politikų ir verslininkų dėmesį į Lietuvos padėtį. Dabar gali prisidėti dar vienas rūpestis: pastačius atomines elektrines prie Neries ir Nemuno, tai gali turėti neigiamo poveikio ne tik žuvims, bet ir šių upių pakrantėse gyvenantiems žmonėms…


Politiniai bestuburiai – reikšmingas balastas

Jau chrestomatine tapo žvirblelio tragiška istorija, bylojanti, kaip jį sušalusį apdergė karvė, kaip atšilęs pradėjo čirškauti, ir kaip išgirdęs jo čirškavimą katinas jį iš šilto „medaunyko“ ištraukė ir suėdė.

Šią istoriją palyginimui kai kuriems susikompromitavusiems, tačiau vis tiek „čirškaujantiems“ politikams pritaikė publicistai. Tačiau yra politikų tylenių ar plevėsų, kurie nei veikla pasižymi, nečirškauja, tačiau valkatauja iš partijos į partiją ir tam tikrai partijai tarnauja balastu politiniam svoriui padidinti, o sau asmeninę naudą turėti. Tokie vadinami bestuburiais. Jie plaukioja ar šliaužioja vis naujoje terpėje ir jaučiasi taip patogiai, kaip tas žvirblelis karvės „medaunyke“. Einantiesiems į politiką bei esantiesiems joje įsimintinas kitas, politiniams valkatoms taikytinas tragiškas nutikimas.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija