Svetainė
įkurta 2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS |
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE | Reklamos
kaina - tik 1,00 Lt + PVM Pageidaujančius
prašome kreiptis į Redakciją |
|
Neprarasti Šventosios Dvasios dovanojamos laisvės
Popiežiaus Pranciškaus paskatos katalikų charizminio atsinaujinimo
sąjūdžiui Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Pranciškus džiugiai sutinkamas Romos
Olimpiniame stadione | Susitikimas Romos
Olimpiniame stadione Popiežius Pranciškus, panašiai kaip
ir jo pirmtakai šventasis Jonas Paulius II ir popiežius emeritas Benediktas XVI,
pabrėždamas savo bičiulystę įvairiems katalikų bažnytiniams sąjūdžiams, dalyvavo
tarptautinėje charizminio atsinaujinimo šventėje Romoje, išsakė ganytojiškas pastabas
ir palinkėjimus dalyviams. Praėjusį sekmadienį, birželio 1 dieną, laukiant didžiosios
Sekminių iškilmės, Olimpiniame stadione Italijos nacionalinis Atsinaujinimo Šventojoje
Dvasioje sąjūdis (Rinno vamento nello Spirite) bendradarbiaudamas su tarptautinėmis
katalikų charizminio atsinaujinimo asociacijomis, surengė jau 37-ąjį didžiulį
susitikimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 50 tūkstančių įvairaus amžiaus, bet daugiausia
jaunų žmonių. Į šį maldos, šlovinimo giesmių budėjimą ir dialogo renginį, pratęstą
ir kitą dieną, birželio 2-ąją, buvo atvykę net pusantro tūkstančio charizmatikų
grupių iš 55 pasaulio šalių, įskaitant per tūkstantį kunigų, šeimas su mažamečiais
vaikais. Programoje numatyta tema Apgailėk! Įtikėk! Priimk Šventąją Dvasiąkalbėjo
daug žymių pamokslininkų, įskaitant Romos šv. Petro bazilikos arkikunigą kardinolą
Andželą Komastrį (Angelo Comastri) ir Popiežiaus namų teologą tėvą Ranierą Kantalamesą
OFM Cap (Raniero Cantalamessa). Eucharistijos šventimams vadovavo Popiežiškosios
pasauliečių tarybos pirmininkas kardinolas Stanislavas Rilkas (Stanislaw Rylko)
ir Romos vyskupijos generalinis vikaras kardinolas Agostinas Valinis (Agostino
Vallini). |
| Meilės
Dieve, Dvasia, ateik! Kun. Vytenis Vaškelis Visai
netikėtas Jėzaus pasirodymas mokiniams buvo viena didžiausių staigmenų jų gyvenime.
Jėzaus mirties fakto akivaizdumas apaštalus taip pribloškė, kad jie išgyveno vienišumo
liūdesio skausmą, ir žmogiškoji prigimtis kiekvienam iš jų šnibždėjo: Dabar tu
esi našlaitis, palaidojęs savo motiną ir tėvą. Reikėjo ypatingos malonės, kad
Jo mokiniai būtų išlaisvinti iš baimės, kuri paralyžiuoja bet kokį dieviško tikėjimo
judesį. Nėra žmogui didesnės pagalbos už patį Dievą. Tėvas siuntė savąjį Sūnų,
kad mus išgelbėtų, o per Sekmines Jėzus mums siunčia Dvasią Globėją (žr. Jn 20,
22), kad radikaliai pakeistų mūsų vidų. |
|
Sostinėje eitynės Šeima gyvybės lopšys
| Eitynių
dalyviai | Sekmadienį lietaus neišsigando
daugiau negu 2000 šventės Šeima gyvybės lopšys dalyvių. Vilniaus Gedimino
prospektu, Pilies gatve eitynes už šeimą vedė orkestras Santara ir Karinių oro
pajėgų orkestras. Šeimos su vaikais, bendruomenių, organizacijų nariai susirinko
švęsti drauge Vaikų gynimo dieną bei Tėvo dieną ir taip liudyti pasauliui, kad
šeima yra gyvybės lopšys. Šventę organizavo Stačiatikių, Katalikų, Evangelikų
Liuteronių ir Evangelikų Reformatų Bažnyčios. |
|
Ažušilės vaiko kelias Vilniaus
dekano Šv. Mikalojaus parapijos klebono kun. Medardo Čeponio 60-mečiui
Dr. Aldona Vasiliauskienė
|
Kun. Medardas Čeponis kelionėje, Hinterstoder,
2005 08 30 | Vilniaus Palaimintojo
Jurgio Matulaičio parapijos kūrėjas, bažnyčios statytojas, Vilniaus dekanato dekanas,
Šv. Mikalojaus parapijos klebonas Medardas Čeponis gegužės 27 dieną minėjo kunigystės
30-metį, o birželio 8-ąją švęs 60-metį. Liepos 26-ąją bus 10 metų, kai kunigas
eina klebono pareigas Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Nuo
vaikystės iki kunigystės Ažušilės kaime, Vidiškių parapijoje,
Povilo Čeponio (1907 10 152001 05 10) ir Elenos Čeponytės (1913 10 202006 03 12)
šeimoje 1954 m. birželio 8 d. gimęs jauniausias sūnus buvo pakrikštytas Medardu.
Šeimoje augo 7 vaikai: trys sūnūs (Zenonas (1941 09 062011 08 15), Aldas Antanas,
Medardas) ir keturios dukros (Birutė, Teresė, Zita, Marijona). Tėvas Povilas Čeponis
pokario metais dirbo Ažušilės kolūkyje buhalteriu, vėliau Maksimonių plytinėje
darbininku, lentpjūvėje operatoriumi (Maksimonys gretimas kaimas; vietoj plytinės
vėliau padaryta lentpjūvė). Motina daugiausia šeimininkavo namuose rūpinosi
gausia šeima, padirbėdavo Ignalinos miškų ūkyje darbininke.
| |
Istorija ir dabartis Paminėti
kryžių naikinimo įvykiai Kan. teol. lic. Andriejus
Sabaliauskas
|
Renginio dalyviai | PARAGAUDIS.
Šiemet sukanka 50 metų nuo tos siaubingos 1964 metų nakties iš gegužės
28-osios į 29-ąją, kai šiame kaime buvo sunaikinta kelios dešimtys pakelėse stovėjusių
medinių kryžių. Tuometinė sovietinė valdžia taip siekė atitolinti žmones nuo Bažnyčios
ir pagerinti kraštovaizdį. Valdžios įsakymu iš Kvėdarnos ir Pajūralio regiono
pakelių su tam parengta technika buvo raunami žmonių pastatyti mediniai kryžiai,
vežami į nuošalią Paragaudžio kaimo vietovę ant Jūros upės kranto ir deginami,
o paryčiais likučiai buvo sumesti į upę. Žmonės išsaugojo šią kryžių naikinimo
vietą ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę čia buvo šiems skaudiems įvykiams atminti
pastatytas medinis kryžius, vietovė aptverta medine tvorele. Jau daugiau kaip
20 metų artinantis tų skaudžių įvykių laikui, tikintieji susirenka į šią skausmo
ir kančios vietą ir meldžiasi giedodami Gegužines pamaldas. Kiekvienais metais
prieš tai ši vieta sutvarkoma, šiais metais aptverta nauja tvorelė, perdažyti
abu čia pasatyti kryžiai, pasodinta gėlių. Šiais metais Paragaudžio kaime esančioje
kryžių naikinimo vietoje Gegužinės pamaldos vyko gegužės 24 dienos vakarą. Pamaldose
dalyvavo Kvėdarnos parapijos klebonas kun. Juozas Rudys, kaimyninės Pajūralio
parapijos klebonas kun. Kazimieras Žąsytis, iš Telšių atvykęs ir Telšių vyskupo
Jono Borutos SJ įgaliotas jo vardu pasveikinti susirinkusiuosius Telšių Vyskupo
Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas,
Šilalės miesto ir rajono meras Jonas Gudauskas, Kvėdarnos seniūnas ir gausus būrys
šio kaimo ir apylinkių gyventojų. Pradžioje visus pasveikino Kvėdarnos parapijos
klebonas kun. J. Rudys, pakvietė bendrai maldai už visus tuos žmones, kurie naikino
tada kryžius, prašant jiems Dievo gailestingumo, ir pakvietė melstis už visus,
kurie rūpinasi, kad ši, skaudžius įvykius menanti vieta būtų išsaugota ir puoselėjama.
Gegužinėms pamaldoms vadovavo, o po jų visus Telšių vyskupo J. Borutos SJ vardu
pasveikino kan. A. Sabaliauskas ir kvietė sulaukus laisvės dienų atstatyti kryžius,
koplytėles, koplytstulpius sodybose bei pakelėse, ypač šiuo, žemaičiams svarbiu
metu, kai visa Žemaitija tebešvenčia Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų ir kartu
rengiasi Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejui. Susirikusieji buvo raginami
ugdyti šias senas, kilnias tradicijas, jaunimui rodyti pavyzdį, kad daugiau nebepasikartotų
tie prieš 50 metų įvykę kraupūs įvykiai. |
|
Griaudėjo vargonų muzika Bronius
VERTELKA
|
Koncertuoja vargonininkė Aušra Giedrienė ir Kėdainių
Šv. Jurgio parapijos vaikų choras | Panevėžys.
Gegužės 25-ąją Švč. Trejybės bažnyčioje vyko V Jono Žuko vargonininkų konkurso
atrankos turas. Šiemet pirmąsyk konkursas yra orientuotas ne į vargonininko solisto,
bet į plačią vargonininko profesijos specifiką, apimančią skirtingas vargonų meno
sritis. Vargonininkai konkurse dalyvauja su savo vadovaujamais bažnyčių chorais
ir ansambliais. Panevėžio šventovėje pasirodė trys vargonininkai:
Aušra Giedrienė su Kėdainių Šv. Jurgio parapijos vaikų choru, Rimvydas Mitkus
su Pasvalio choru Cancitum novumir Virginija Skupienė su Panevėžio vokaliniu
ansambliu Šaltinėlis. Skambėjo J. S. Bacho, J. G. Valtherio, C. Franko, K. S. Soleckio,
J. Naujalio kūriniai vargonams solo, L. Abariaus, M. Vaitkevičiaus, V. J. Lyguto
mišios chorui ir vargonams, giesmės, improvizacijos. Vertino komisija, susidedanti
iš pirmininko, Vilniaus Arkikatedros bazilikos vargonininko Bernardo Vasiliausko,
narių: Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios vargonininkės, vaikų
choro vadovės, muzikos magistrės Dovilės Navickaitės ir Panevėžio vyskupijos Šv.
Cecilijos draugijos pirmininko, Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros vargonininko
Antano Šauklio. |
| Koplytstulpis
Lietuvos partizanams
| Kariuomenės
kapelionas kun. Tomas Karklys ir partizanai prie paminklo |
Gegužės 21 dieną Kaune, Panemunėje, prie paminklo,
pastatyto Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanų atminimui, buvo atidengtas
ir pašventintas skulptoriaus Eugenijaus Banio sukurtas koplytstulpis Pieta (Motinos
skausmas). Jį atidengė Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas
Balsys, kariuomenės kapelionas kun. Tomas Karklys ir skulptorius Eugenijus Banys.
Pašventino kun. T. Karklys. Renginyje dalyvavo Seimo nariai
Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius, Rytas Kupčinskas, Kazimieras Kuzminskas,
Kauno miesto mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos,
Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Lietuvos Sąjūdžio,
savivaldybės tarybos nariai, administracijos atstovai, Panemunės bendruomenės
atstovai, Vyturio, A. Smetonos gimnazijų mokiniai, mokytojai, daug kauniečių,
kurie neabejingi Lietuvos laisvės kovų istorijai. Už Lietuvos laisvės kovotojus
Aukštosios Panemunės Šv. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje šv. Mišias aukojo klebonas
kan. Deimantas Brogys ir kariuomenės kapelionas kun. T. Karklys.
| |
Kronika Eiliuotus
posmus keitė dainos Bronius VERTELKA
| Ukmergės
literatų draugijos pirmininkė Leonora Jankeliūnienė (dešinėje) su kėdainiškiais
poetais Nijole Dranseikiene ir Vaclovu Volkumi priešais centrinius
dvaro rūmus | UŽUGIRIS. Priešpaskutinę
pavasario dieną į restauruotus centrinius Prezidento A. Smetonos dvaro rūmus rinkosi
poezijos ir muzikos gerbėjai. Nuostabiai šiltą šventę organizavo Ukmergės rajono
savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka ir rajono literatų draugija. Čia
pleveno liepsnelės žvakių, kurias uždegė kraštietis, Kaune gyvenantis poetas Alfas
Pakėnas. Šventę pradėjusi viešosios bibliotekos direktorės
pavaduotoja Virginija Tylienė sakė, jog šie metai ypatingi minime lietuvių literatūros
pradininko Kristijono Donelaičio gimimo 300 metų sukaktį. Poeto gimtinėje Lazdynėliuose
jo atminimui sodinamame ąžuolyne neseniai buvo pasodintas 300-asis ąžuoliukas.
Rugpjūtį bus minima pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos 140 metų gimimo
sukaktis. Jam nebuvo svetima grožinė literatūra, poezija, kalba. V. Tylienė sakė,
kad ši šventė vienas iš prasidėjusios Ukmergės miesto šventės renginių, ir pristatė
jos svečius: poetus Vainių Baką, Alfą Pakėną, kaunietę rašytoją ir poetę Oną Miliukaitę-Delonienę,
Jonavos ir Kėdainių rajonų literatų draugijų atstovus.
| |
Ukrainos Maidanas ir Prezidento rinkimai
Loreta Jastramskienė Ukrainos
prezidento rinkimų dieną, gegužės 25-ąją, tarp įvairių šalių stebėtojų buvo ir
Lietuvos parlamento atstovai. Seimo narys, istorijos mokslų daktaras Arvydas Anušauskas
į Kijevą vyko, neabejodamas ukrainiečių pasirinkimu. Apie tai, ko tikėjosi parlamentaras
ir ką patyrė, kalbėjomės jau paaiškėjus rinkimų rezultatams, Ukrainos prezidentu
tapus provakarietiškų pažiūrų milijardieriui Piotrui Porošenkai. |
|
Ištikimybė partijai ar valstybei?
Algimantas Zolubas Politika yra valstybės
institucijų, politinių ir visuomeninių organizacijų bei atskirų piliečių siekiai
ir veiksmai, nukreipti į valstybės reikalų tvarkymą. Trumpai tariant, politika
yra valstybės reikalų tvarkymas, kurį vykdo ne vien valstybinės institucijos ir
politinės organizacijos, bet ir visuomeninės organizacijos ir atskiri asmenys.
Jei demokratinę valstybę palyginsime su dideliu ūkiu, tai politiką turėsime lyginti
su ūkininkavimu, ūkio šeimininką su pilietine visuomene (ne valdžios institucijomis!),
valdžias pilietinės visuomenės samdomais tarnais. Kas gi yra pilietinė visuomenė? |
| |