Jaunimas – didžiausias turtas

Popiežiaus Pranciškaus susitikimas su Meksikos jaunimu

Mindaugas Buika

Popiežių Pranciškų džiaugsmingai sveikino jaunieji meksikiečiai

Popiežius Pranciškus, vizito Meksikoje metu susitikęs su valstybės vadovais ir visuomenės veikėjais, sakė, kad didžiausias tautos turtas yra jauni žmonės. Toje Lotynų Amerikos šalyje dėl pakankamo gimstamumo iš 120 mln. gyventojų daugiau nei pusė yra jaunesni nei 24 metų. Tokia situacija įgalina su pasitikėjimu planuoti ir kontempliuoti valstybės ateitį, jos rytojų, atsinaujinimo bei pozityvių permainų viltį dabarties iššūkiuose. Šiuos savo apmąstymus Šventasis Tėvas pratęsė kreipdamasis į meksikiečių jaunimą vasario 16 dieną Morelijos miesto stadione vykusiame susitikime. Teko stebėti tiesioginę šio šventinio renginio transliaciją TV ekrane ir galiu patvirtinti puikų jaunųjų Meksikos gyventojų pasirodymą dainomis, šokiais ir liudijimais pagerbiant popiežių Pranciškų, dalinantis įvairiopa patirtimi.

Šventinis jaunavedžių susitikimas

Jaunavedžiai ir sutuoktiniai atnaujina santuokos priesaiką Eucharistijos šventimo metu po homilijos Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje Imanto Mieliulio nuotrauka

Vasario 13-osios vakarą Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilikoje vyko klebono mons. Vytauto Grigaravičiaus ir ses. Ramutės Budvytytės (parapijos šeimų sielovados vadovės) inicijuotas šventinis susitikimas su jaunavedžiais, 2014–2015 metais šioje Bazilikoje priėmusiais santuokos sakramentą. Mums ir dar keletui kitų parapijos jaunų šeimų bei sužadėtinių vadovų poroms, taip pat teko šiek tiek prisidėti ruošiantis šiai šventei. Didžiausias iššūkis buvo pati šventės idėja. Daug svarstėme, kalbėjomės su kitomis šeimomis, kas jauniems sutuoktiniams aktualu, ką norėtų išgirsti iš kitų, gilesnę santuokos patirtį turinčių porų. Sutarėme savo šeimose melstis už visus jaunavedžius.

Siunčiant pakvietimus jaunavedžiams vis kildavo abejonių, o jei neateis nė viena pora. Tiek pasiruošimo... Bet Dievo malonė veikia – į kvietimą atsiliepė nemažas būrys jaunavedžių ir tai visus nuoširdžiai pradžiugino.

Mokinių kūryba  – šventajam Kazimierui

Benjaminas ŽULYS

Grupė XIV akcijos „Šv. Kazimieras – lietuvių jaunimo globėjas“ organizatorių ir dalyvių

Pasiaukojo Dievui

Kovo 4-oji visoje Lietuvoje minima kaip Šv. Kazimiero šventė. Tą dieną, 1484 metais pas Amžinąjį Dievą iškeliavo uolus katalikas, Lietuvos kunigaikštis, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero sūnus Kazimieras. Jis kilęs iš galingos to meto valdovų šeimos. Jogaila jam – senelis, Algirdas – proprosenelis, Gediminas – prosenelis. Karalaitis augo ir brendo savo gimtajame mieste Krokuvoje, savo tėvo rūmuose, drauge su penkiais broliais ir septyniomis seserimis. Jo auklėjimui, pasaulėžiūrai daug įtakos turėjo religinga šeimos aplinka, ypač – pamaldi motina. Paaugęs Kazimieras padėjo tėvui tvarkyti svarbius valstybės reikalus, užėmė atsakingus postus. Ypač jis neužmiršo maldų, visiškai pasišventė vargšų, našlaičių, ligonių globai. Būdamas neeilinių gabumų, vėliau galėjo tapti Lenkijos ir Lietuvos valdovu, naudotis turtais, bet viso to atsisakė ir visiškai atsidavė Dievui ir gėrio kūrimui žemėje. Palaidotas Vilniuje, Arkikatedros koplyčioje. 1602 metais popiežius Klemensas VIII jį kanonizavo šventuoju, o 1636 metais jis paskelbtas Lietuvos globėju, 1948 metais popiežius Pijus XII – Ypatinguoju Lietuvos jaunimo globėju. Šv. Kazimieras yra Pasaulio lietuvių jaunimo globėjas. Minimas ne vienas stebuklas, kurį iš Aukštybių teikė Šventasis Lietuvos žmonėms.

Kunigas gyvas ir mokinių širdelėse

Grupė renginio dalyvių

Alytaus „Volungės“ pagrindinėje mokykloje vasarį buvo paminėtos kun. Prano Gavėno SDB (1918 10 11–1949 07 03–2000 02 07), miesto Garbės piliečio, šešioliktosios mirties metinės.

Giesme, atspindinčia kunigo gyvenimo prasmę, popietę pradėjo šeštokė Indrė Ivašauskaitė. Septintokė Austėja Staniulevičiūtė skaitė ištraukas iš P. Gavėno knygos „Didysis reisas“. Mokytoja metodininkė Rasa Dabrišienė, pasitelkusi virtualią erdvę, vaizdžiai nušvietė pagrindinius kunigo gyvenimo epizodus ir kiekvienam dalyviui įteikė jo priesakus, kurie tarsi dvasinis lobis suskambėjo jų širdelėse: „Puikybė yra menkystės ženklas“, „Nesiliaukime gera darę šalia esančiam“ ir kt.

Dvasinių, patriotinių renginių organizatorius Alfonsas Vitkauskas, pasitelkęs vaizdines priemones, supažindino jaunimą su įvairiaplane kunigo veikla: knygų leidyba (parašė jų 23), paminklų iškilioms asmenybėms statymo organizavimu (pastatydinta 12 paminklų), nuoširdžiu darbu su jaunimu. Nuoširdžiai padėkota už gražią iniciatyvą rengiant minėjimą, pasidžiaugta „Šviesos kelio stočių“ projektu prie Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, bažnyčios, moksleiviams linkėta, kad kiekviena šių Gailestingumo jubiliejaus metų diena dovanotų jiems gailestingumą ir įkvėptų jį dovanoti kitiems.

Šv. Mišių patarnautojai žaidė futbolą ir rodė žinias

Alvyra Grėbliūnienė

Vilniaus arkivyskupijos mininistrantų turnyro dalyviai iš Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos

Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras, paakintas tuometinio arkivyskupo kardinolo Audrio Juozo Bačkio, jau daugiau kaip 10 metų globoja Vilniaus arkivyskupijos ministrantus (šv. Mišių patarnautojus). Šioje veikloje dalyvauja ir patys ministrantai savanoriai. Jaunimo centrui talkina Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos auklėtiniai bei kitų aukštųjų mokyklų studentai. Visi jie dirba savanoriškai. Kartu vyksta įvairūs renginiai. Vasario 6 dieną Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyko Vilniaus arkivyskupijos mininistrantų turnyras. Jo pavadinimas – „Siekiu laimikio aukštybėse“ (Fil 3, 14). Šiais metais varžytuvės vyko ne vien sporte, bet ir tikrinant įvairias žinias. Buvo dvi rungtys: salės futbolas su trumpesniais kėliniais ir protmūšis. Turnyre dalyvavo ir Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos ministrantai: komandos vadovas Marius Dovidauskas, kapitonas Svajūnas Prasauskas, nariai – Ignas Jakimonis, Danielius Rudzis, Domantas Landa, Evaldas Metrikis. Juos lydėjo palaikymo komanda – dėl per jauno amžiaus negalėję dalyvauti varžybose Titas Petruškevičius ir Augustas Marcelis bei parapijos jaunimo chorelio vadovė Ieva Balkutė. Ji ir įamžino nuotraukose įdomias varžybų akimirkas. Futbolo rungtynėms teisėjavo parapijietė Gerda Masionytė. Druskininkiečiai buvo pasipuošę mėlynais marškinėliais su specialiai parapijos ministrantams sukurtu logotipu. Geriausio jo varianto ieškojo drauge – ministrantai, jų vadovas, jaunimas ir klebonas kun. Žydrius Kuzinas. Futbolo turnyre ir protmūšyje Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos ministrantai laimėjo garbingas prizines III vietas.

Kad tauta nebūtų prasigėrusi

Janina Lebskienė

Marijampolės „Saulės“ pradinės mokyklos mokiniai vaidina vysk. Motiejaus Valančiaus „Guvų Vencę“

Marijampolės Blaivystės sąjūdis (BS) turi gražią tradiciją kiekvienais metais paminėti vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtadienį. Šiais metais jam būtų sukakę 215 metų. Į Marijampolės BS organizuojamą šventę susirinko miestelėnai, suaugę valančininkai ir valančiukai. Kun. dr. Petrui Kanapkai laiminant, minėjimą pradėjome Blaivystės sąjūdžio malda.

Marijampolės BS pirmininkė Regina Jadeikaitė priminė, kad vyskupas M. Valančius buvo gailestingumo apaštalas. Vyskupą mylėjo ir vertino paprasti žmonės, kuriais jis rūpinosi, mokė tikėjimo tiesų ir šelpė, kuo galėjo.

Popietėje stebėdami dokumentinį filmą apie vyskupą ir jo gyvenamąją aplinką, turėjome įsidėmėti tam tikrus įvykius ir faktus. Vėliau suorganizuota viktorina iš filmuotos medžiagos. Paminėsiu keletą įdomesnių atsakymų. Smukles vyskupas M. Valančius vadino „velnio koplyčiomis“, jo rūpesčiu ženkliai sumažėjo girtavimas Žemaitijoje; o Lūksto ežere, netoli Varnių, dar ir dabar randama gintaro, jo testamente užrašyti tokie svarbūs žodžiai: „Norėčiau ir po mirties būti Jums naudingas“.

Kaip sukurti laimingą šeimą

Vasario 25 dieną Kaune, KTU „Santakos slėnio“ salėje, vyko vakaras šeimoms, kurį organizavo Šeimų universitetas, Kauno arkivyskupijos Šeimos centras ir www.kitolink.lt. Į vakarą susirinko daug jaunų šeimų su mažaisiais ant rankų. Jau ūgtelėjusiems vaikams vyko atskira programa, todėl tėveliai didesnį dėmesį galėjo skirti patarimams, kaip puoselėti savo tarpusavio santykius.

Vakare dalyvavo ir savo šeimos sėkmės istorija dalijosi sutuoktinių pora Linas ir Rima Sidriai, atvykę iš JAV KTU kapeliono kun. dr. Petro Picho kvietimu. Šio atvykimo į Lietuvą proga išleista ir Sidrių knyga „Santuokinis dvasingumas. Kaip sukurti laimingą šeimą“ (VšĮ Caritas leidykla „Artuma“, 2016). Vakaro metu dalyviai galėjo ne tik įsigyti unikalią katalikų poros parašytą knygą, bet ir gauti autorių autografus.

Apie misijas Afrikoje ir džiaugsmą

Vasario 11 dieną „Forto dvaro“ kavinėje, Kauno senamiestyje, surengtas antrasis šiais metais Miesto misijų vakaras iš ciklo „Kunigai kavinėse“. Jame apie savo studijas bei misijas Afrikoje, toleranciją bei gailestingumą su gausiai dalyvavusiais kauniečiais (tarp jų buvo daug jaunų žmonių) dalijosi t. Eugenijus Markovas SJ. Vakaro svečias nuotaikingai, netgi parodydamas autentiškų afrikietiškų daiktų, pasakojo, ką patyrė šiame žemyne, kuo patraukia jo gyventojai, jų spalvinga kultūra, religingumas, požiūris į gyvenimą.

Iš viso 11 metų jėzuitiškoms studijoms skyręs t. E. Markovas pasakojo į Keniją (vėliau lankėsi ir Ugandoje bei kitur) studijų vykęs savo noru, norėdamas pažinti šį žemyną iš arti ir dalyvauti misijose (lietuviai jėzuitai žinomi pasaulyje savo misionieriška veikla, pavyzdžiui, Andrius Rudamina buvo pirmasis lietuvis misionierius Kinijoje). Tuo noru grįsdamas savo prašymą Jėzaus Draugijos vyresnybei, brolis jėzuitas išvyko į tolimą ir šiek tiek stereotipiškai vertinamą kraštą. Tikroji Afrika, pasak jo, prasideda piečiau Sacharos dykumos. Šio žemyno istorijoje iš tikrųjų daug kraujo, žudynių, tačiau tai ir žmonės, gyvenantys skurdžiai, tačiau turintys didžiulį dvasinį potencialą, labai gyvai tikintys ir ekspresyviai reiškiantys savo meilę Dievui, kupini gyvenimo džiaugsmo. Vakaro svečias pabrėžė, kad Kenijoje ypač vertinamos žinios, išsilavinimas. Lankyti mokyklą ten yra prestižo dalykas. Nors vaikai klasėse turi tik labai kuklias mokymosi priemones ( pieštukus, bloknotėlius), tačiau kasdien eiti mokyklą, dėvėti uniformą ir avėti batus, kuriuos kasdien kruopščiai valo batų tepalu, jiems yra didžiausias džiaugsmas. Jie smalsūs, nori pažinti, moka žaisti, yra guvūs ir linksmi. Ir kiekviena šeima, turinti stogą virš galvos, bananų košės ir leidžianti vaikus į mokyklą, laiko save laiminga. Moterys ant galvų beveik tiesiogine prasme neša visą Afriką – rūpinasi gausiomis šeimomis.

Padovanokime vilties kepurėlę onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams

Pavasaris – metas, kai saulė sušildo žemę, o žmogaus gerumas gali sušildyti ligoniuko širdį. Jau septintą kartą Lietuvoje startuoja onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams skirta akcija „Spalvotas pavasaris“. Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka prisideda prie šios kilnios misijos ir kviečia panevėžiečius prisijungti parodant solidarumą su šia liga sergantiais mažaisiais ir jų šeimoms. O tai padaryti labai paprasta. Vėžiu sergantiems vaikams reikia padėti spręsti ne tik gydymo, reabilitacijos ar finansines problemas... Dažniausiai pamirštame paprastus buitinius dalykus, tokius, kaip galvos apdangalai mažoms, nuo chemoterapijos nuplikusioms vaikų galvelėms... Kiekvienas pilietis gali nesunkiai prisidėti prie vėžiu sergančių vaikų gerovės, mezgant, neriant, siuvant spalvingas ir jaukias kepuraites, skareles ar šalikėlius mažiesiems ligoniukams! Tad visus, mokančius megzti, nerti, siūti, velti vilną ar tapyti šilką, kviečiame padovanoti bent vieną spalvingą kepurytę (skarelę, šalikėlį ar kita) su onkologine liga kovojančiam vaikui. Būtų miela, jei prie kepurytės prisegtumėte draugišką pavasarinį linkėjimą vaikučiui ir jo šeimai.

Dailyraščio konkurso „Rašom! 2016“ nugalėtojai

Vasario 24 dieną šeštą kartą vyko nacionalinio Vinco Kudirkos dailyraščio konkurso „Rašom! 2016“ finalas. Kiekvienoje grupėje – 3–6 klasių ir 7–12 klasių moksleivių ir suaugusiųjų – varžėsi po 10 dalyvių. Išrinkti trys dailiausia ir vienas originaliausia rašysena išsiskiriantys Lietuvos gyventojai. Pirmajam konkurso turui savo darbus atsiuntė daugiau kaip 4339 dalyviai, o švietimo įstaigose rašė daugiau kaip 15 532 mokinių.

Jauniausiųjų grupėje dailiausiai rašančia pripažinta Viltė Gečytė, Molėtų pradinės mokyklos mokinė, antroje grupėje – Rugilė Užusėnaitė iš Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos, o suaugusiųjų – Ilona Banevičienė iš Kėdainių. I vietos diplomas už originaliausią darbą skirtas Vilniaus E. Pliaterytės progimnazijos raštinės vedėjai Rasai Lukšienei.