2013 m. balandžio 5 d.    
Nr. 14
(2037)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva


ARCHYVAS

2013 metai


XXI Amžius


Kronika

Tyliai, ramiai, nesigirdama dirba kilnius darbus

Gautas apdovanojimas Šatrijos Raganos premijos laureatę įpareigoja tęsti savo veiklą

Rūta Končiutė,

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė

Mažeikių rajono meras Antanas
Tenys, Bronislava Viesulienė
bei Kultūros ir sporto skyriaus
vedėja Angelė Rupkutė

Kovo 8-ąją šešioliktą kartą įteikta Mažeikių rajono savivaldybės įsteigta rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija. Savivaldybės meras Antanas Tenys drauge su šios premijos sumanytoja Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angele Rupkute šiemet apdovanojimą įteikė Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos „Caritas“ reikalų vedėjai Bronislavai Viesulienei.


Kronika

Premija už prozos debiutą

Gitana Kudulienė

Augustino Griciaus premijos
laureatę Vaivą Grainytę (kairėje)
pasveikino Seimo narė Rima Baškienė

GRUZDŽIAI. Sausio 10 dieną kaunietei Vaivai Grainytei Kultūros centre iškilmingai įteikta 2003 metais įsteigta respublikinė Augustino Griciaus premija už geriausią prozos debiutą. Šiemet jos dydis – 1500 litų. Jaunąją rašytoją, teatrologę specialiai jai išausta tautine juosta apjuosė bei premiją įteikė Šiaulių rajono mero pavaduotojas Antanas Bezaras, gėlių puokšte pasveikino rajono kultūros centro direktorius Raimundas Sinkevičius.


Kronika

Pirmąkart skambėjo naujausias kūrinys

Rūta Černeckienė,

Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vargonininkė

Iš kairės: Gediminas Purlys,
klebonas kun. Julius Meškauskas,
Tomas Ambrozaitis, Rūta Černeckienė

PLUNGĖ. Kovo 17 dieną Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje penktojo Gavėnios sekmadienio Sumos šv. Mišiose vargonavo Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios didžiojo choro vadovas profesorius Gediminas Purlys, o choras giedojo naujausią jo kūrinį – „Mišios šv. Juozapui“.

Gediminas Purlys – didis muzikantas, menininkas, kompozitorius, pedagogas, veiklus visuomenininkas, daugybės muzikinių, chorinių bendrijų narys, chorų ir vokalinių ansamblių konkursų žiuri komisijų narys arba pirmininkas, Baltijos šalių chorų švenčių, Žemaitijos rajonų dainų švenčių, Pasaulio lietuvių dainų švenčių dirigentas, meno vadovas. Jis apdovanotas kultūros žymūno ženklu, jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės ženklas. Prof. G. Purlys yra dirbęs su žymiausiais Lietuvos chorinio ir vokalinio meno kolektyvais: Vilniuje –  su mišriu choru „Tauras“, moterų choru „Eglė“, Lietuvos aklųjų draugijos kameriniu choru, Klaipėdoje – su Universiteto choro dirigavimo katedros mišriu ir moterų chorais, St. Šimkaus konservatorijos merginų choru, Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų mišriu vokaliniu ansambliu, Klaipėdos mokytojų namų mišriu choru ir dar daugybe kitų. Visi jo vadovaujami kolektyvai pasiekė aukščiausių įvertinimų konkursuose, šventėse ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.


Kronika

Sugrįžo Steponas Batoras

Jano Mateikos paveikslo „Steponas
Batoras prie Pskovo“ kopija

RAUDONDVARIS. Po atgimstančio Raudondvario dvaro stogu sutilpo trys šventės: Kovo 11–osios ir Kauno rajono Sąjūdžio 25–mečio minėjimai bei Jano Mateikos paveikslo „Steponas Batoras prie Pskovo“ pristatymas.

Kovo 10-ąją į Raudondvario dvaro rūmus skubėjo pakaunės Sąjūdžio grupių kūrėjai, Kauno rajono savivaldybės vadovai, žurnalistai. Renginyje daugiausia buvo kalbama apie naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos įvykius – Sąjūdžio veiklą ir Nepriklausomybės paskelbimą.


Kronika

Knygnešio diena

ŠAUKOTAS. Kovo 15 dieną seniūnijos gyventojai minėjo Knygnešio dieną. Į kultūros namų mažąją salę sugužėję knygos ir gimtosios kalbos mylėtojai stebėjo Jono Trukano kostiuminę dramą „Knygnešys“. Po filmo demonstravimo renginio vedėjos Vilma Daujotaitė ir Arūnė Kanovaitė trumpai papasakojo apie knygnešystę, jos mastus, įtaką lietuvių kalbai bei kultūrai, skaitė eiles. Kultūros namų salės dekoracijos tapo informaciniu stendu, kuriame buvo surašyta šimtas labiausiai pasižymėjusių knygnešių bei knygų skleidimo organizatorių.


Kronika

Savivaldybės premijos – Šiaulių dramos teatro aktoriams

Šiaulių miesto savivaldybė Teatro dienos išvakarėse skyrė dvi premijas Šiaulių dramos teatro aktoriams. Šįmet premijuoti atlikėjai, suvaidinę pagrindinius vaidmenis N. Leskovo spektaklyje „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“, kurį režisavo R. Banionis. Ingai Norkutei-Žvinienei apdovanojimas atiteko už Katerinos Lvovnos Izmailovos vaidmenį, o Rolandui Dovydaičiui – už Sergėjaus. Šiaulių miesto tarybos sprendimu dvi 2 tūkstančių litų premijos skiriamos kasmet Šiaulių dramos teatro aktoriams, režisieriams, dailininkams, muzikos kūrėjams už reikšmingą meninę veiklą teatre praėjusį sezoną. Administracijos direktorius Vladas Damulevičius pasirašo įsakymą dėl premijų skyrimo, atsižvelgdamas į Šiaulių dramos teatro Meno tarybos teikiamas rekomendacijas. Apdovanojimai įteikti kovo 29-ąją Šiaulių dramos teatre.


Atmintis

Užgesę žiburiai

Jonas Rimkevičius,

buvęs žurnalo ,,Kardas“ rėmėjas, neetatinis korespondentas nuo 1990 metų,
savanoris, Lietuvos kariuomenės kūrėjas

Kovo 30 dieną sukanka 85 metai, kai gimė Antanas Martinionis, karininkų žurnalo „Kardas“ atkūrėjas ir leidėjas.

1989 m. lapkričio 18 d. Vilniuje įvyko Lietuvos atsargos karininkų sąjungos (LAKS) steigiamoji konferencija. Tai buvo visų kartų karininkų – tarpukario ir sovietines karo mokyklas baigusių, dimisijos ir atsargos – sueiga. Tuomet priimtas sprendimas atgaivinti tarpukario metais ėjusį karininkų žurnalą „Kardas“.


Atmintis

Kryptingas žvilgsnis į Lietuvos ateitį

Minint publicisto antikomunisto ir antiglobalisto Viliaus Bražėno 100-ąsias gimimo metines

Prof. Ona Voverienė

Vilius Bražėnas
Ričardo Šaknio nuotrauka

Vilius Bražėnas – visa XX amžiaus epocha: gimęs amžiaus pradžioje, gyvenęs po dvylika vėliavų, patyręs, ką tos vėliavos reiškia, ir saulėlydyje prigludęs prie lietuviškos Trispalvės. Tėvynė jį priglaudė prie savo širdies, buvo jam dosni, skatino jo darbingumą ir kūrybingumą, jo politikos apžvalgininko talento visapusišką atsiskleidimą, nutiesė jam kelią į Amžinybę Lietuvos istorijoje, kultūroje. Kol Lietuvoje bus nors vienas nenutautėjęs ir svetimiesiems neparsidavęs lietuvis, tol Viliaus Bražėno vardas bus minimas kaip mūsų epochos vieno žymiausių Lietuvos laisvės kovotojų, daug padariusio, vaduojant tautiečius iš pavergto proto vergijos.


Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12)

1989 metais, prie „Lietuvos“ viešbučio,
B.Brazdžionio išlydėjimas. Iš kairės:
Jonas Juškaitis, Henrikas Čigriejus,
Kęstutis Nastopka, Bernardas Brazdžionis,
Vidmantė Jasukaitytė (prisimenant
„Poezijos pilnaties“ išleidimą),
Martynas Vainilaitis, Jonas Strielkūnas
Algimanto Žižiūno nuotrauka

1990, kovo 6

Mielas Bičiuli,

atsakau į laiškelį spaudos klausimais. „Katalikų pasaulio“ numerius ir „Proskynos“ nr. 3 gavau. Labai ačiū. Sekame įvykius, nors ir iš tolo. Jeigu tik yra kas aštresnio, mūsų amerikietiškas dienraštis tuojau parašo, net pirman puslapin žinutę įdeda. Amerikiečiams reikia, kad kas susimuštų, kad garsiai šauktų-rėktų, kad būtų aukų (sužeistų, nužudytų...), kitaip jiems ne žinia arba niekam netikusi žinia. Rusijoje rinkimai, turbūt, praėjo be didelių muštynių, kad mažai terašė, pirmoj eilėj skelbdami savo kokiuos niekus...


Penktadienio pokalbiai

Senolė puoselėja tautos tradicijas

Kultūros ministerijos premijos
laureatė Janina Bikinienė

Kulbių kaimo gyventoja Janina BIKINIENĖ gavo Kultūros ministerijos premiją už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą. Pirmąkart tokia premija atkeliavo į Panevėžio rajoną. Su kovo 21-ąją 85 metų sukaktį minėjusia sodiete kalbasi žurnalistas Bronius VERTELKA.

 

Kada ir kaip susidomėjote tradicinės kultūros puoselėjimu ir skleidimu?


Laikas ir žmonės

Pasišventęs muziejininkystei

Bronius VERTELKA

Privataus muziejaus savininkas
Klemensas Sakalauskas

Devintuoju Panevėžio rajono garbės piliečiu tapo privataus etnografinio muziejaus Piniavoje įkūrėjas ir savininkas Klemensas Sakalauskas. Etnokultūros paveldo skleidėjui ir puoselėtojui šio titulo regalijos buvo įteiktos vasario 15-ąją Piniavos vaikų darželio-mokyklos salėje.

Iš daugelio pasaulio šalių į muziejų atvykstančius lankytojus stebina ne vien eksponatų įvairumas, bet ir tai, kaip be valstybės paramos vienas žmogus sugebėjo jį įkurti. Maždaug 40 arų sodyboje sutelkta daug nuostabių eksponatų! K. Sakalauskas už tokį darbą negauna atlyginimo, tačiau lieka dėkingas aukojantiems muziejaus priežiūrai ir viską daro taip, kad pačiam atrodytų gražu ir jaudintų širdį. Senovę menančius sukauptus daiktus ėmė tvarkyti, kai sūnūs jau buvo vedę, kai bankrutavo „Ekrano“ gamykla, kurioje dirbo daugelį metų, ir atsirado daugiau laisvo laiko.


Laikas ir žmonės

Šis žmogus – Dievo dovana visiems

Marija ATKOČIŪNAITĖ-VARENBERGIENĖ

Sveikinimai Donatui Čepukui. Iš dešinės:
Donatas Čepukas, dr. Aldona
Vasiliauskienė, Utenos rajono
savivaldybės administracijos Kultūros
skyriaus vyr. specialistė Zita
Mackevičienė ir Daugailių mokyklos
bičiulių pirmininkas, UAB „Vilava“
generalinis direktorius Antanas Vilūnas

Šiuos žodžius ištarė Dusetų parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, kalbėdamas apie žurnalistą, rašytoją, „Utenio“ laikraščio vyr. redaktorių, pirmąjį Dusetų Garbės pilietį Donatą Čepuką jubiliejiniame kūrybos vakare, įvykusiame kovo 9 dieną Dusetų kultūros centre.

Dar niekada šioje naujojoje Dusetų kultūros centro salėje vienu metu nebuvo tiek daug iškilių žmonių kaip šią popietę. Į jubiliejinį kūrybos vakarą, kuris tapo ir naujosios solidžios Donato Čepuko knygos „Vaivorykštės apsilankymas“ sutiktuvėmis, atvyko Lietuvos respublikos Seimo nariai Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas, Agnė Bilotaitė, buvę Seimo nariai Edmundas Pupinis ir Algimantas Dumbrava (dabar vėl išrinktas į Seimą) su žmona, profesorė, istorikė Aldona Vasiliauskienė, Zarasų rajono meras Arnoldas Abramavičius, vicemerė Stasė Goštautienė, administracijos direktorius Vytautas Sekonas su žmona, Zarasų miškų urėdas Rimantas Jurevičius, laikraščio „Utenos diena“ vyriausias redaktorius Vytautas Ridikas, Dusetų parapijos klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas, Antazavės klebonas kun. Stasys Tamulionis, Dusetų seniūnas Saulius Kėblys ir kt. Renginį juostoje įamžino Adolfas Sinkevičius. Tarp vakaro svečių buvo gausus būrys Donato Čepuko pažįstamų iš Utenos, Zarasų, Ignalinos, Ukmergės, Panevėžio ir kitur. Tačiau gausiausias buvo dusetiškių – Donato kūrybos gerbėjų, jaunystės dienų bendradarbių, pažįstamų – būrys.


Laikas ir žmonės

Dailininko gyvenimo instaliacijos

Romas BACEVIČIUS

Dailininkas
Juozas Bernardas Tumas

Įprasta, kad paveikslų parodos vyksta specialiose galerijose, tačiau ten jų pažiūrėti ateina dažniausiai tik daile besidomintys žmonės, o masės gražių darbų nepamato. Todėl sveikintina, kai ieškoma būdų dailininkų kūrybą pristatyti ir kitaip. Štai prieš kelis mėnesius Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų direktorė Viduta Bačkierienė, gatvėje sutikusi šiame krašte žinomą dailininką, pasiūlė jam parodyti savo darbus namų gyventojams. Dailininkas Juozas Bernardas Tumas mielai sutiko nelaikyti viską, ką sukūrė, namuose, ir savo tapybos darbais bent kuriam laikui papuošė namų atrojo aukšto fojė. Gyventojai atidžiai apžiūrėjo kiekvieną paveikslą, gėrėjosi, o vasario 22-ąją čia atvykęs autorius papasakojo ne tik apie jam ypač brangių paveikslų atsiradimo istoriją, bet ir sudėtingą savo gyvenimą.


Atmintis

Nežinomas ir žinomas menininkas

Benjaminas ŽULYS

Stasys Sčesnulevičius
Nuotrauka iš menotyrininkės
K. Endriukaitytės parengto
kūrinių reprodukcijų katalogo

Dailininkas Stasys Sčesnulevičius (1905–1979) – ypatingo likimo meno žmogus, nūnai – jau šviesios atminties. Nors jis nutapė gerokai per tūkstantį įvairių žanrų darbų, tačiau per visą savo gyvenimą nesurengė nė vienos autorinės parodos. Kiek žinoma, dalyvavo tik grupinėje parodoje apie 1975 metus Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Jis nė nebuvo Dailininkų sąjungos narys, nors juo tapti ragino bičiuliai žymūs dailininkai – Antanas Žmuidzinavičius, Rimtas Kalpokas, Stasys Ušinskas. Kaip dailininkas jis niekur oficialiai nefigūravo... Tiesa, 1939 metais jis ėmė mokytis Kauno meno mokykloje, bet prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas mokslus nutraukė. Vis dėlto Stasys Sčesnulevičius visą gyvenimą tapė. Jo kūryboje – portretai, figūrinės kompozicijos, ypač – daug peizažų.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija