2014 m. sausio 17 d.    
Nr. 3
(2074)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Per Sausio 13-osios
minėjimus – Lenkų
frakcijos protestas

Seimo minėjime
pagerbtas Laisvės
gynėjų atminimas

Turto ir mirties
ideologijos
akivaizdoje

Slaptas
socialdemokratų
ir konservatorių
vadovų susitikimas

Kreipimasis dėl
azartinių lošimų
įstatymo redakcijos

Karaliaučiuje
ir  Juodkrantėje
paminėjo
Liudviką Rėzą

Kosmose skrieja
du lietuviški
palydovai

Kristijono Donelaičio
paveldo puoselėtojai
paminėjo poeto
300-ąjį jubiliejų
Tolminkiemyje

Aukštojo mokslo
finansavimo
klystkeliai

Iš tamsos į šviesą

Sušildė dėmesiu

Prieš Šv. Kalėdų
koncertą įteiktos
kultūros premijos

Šviesos savaitė

„Aukso vainiko“
laureatai

Apie žemaitį
visa širdimi

Prasminga vakaronė

Trys Karaliai –
ateitininkai

Kaimo bendruomenių
atstovai susitiko su
vyskupu ir meru

Sėkmingos
tėvystės beieškant

Tavo vardas Meilė

Kūčių vakarienė
mokykloje

Gimtadieniai per
Trijų Karalių iškilmę

Ugdymo įstaigų
vadovų popietė

Krikšto malonės dovana

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus krikštijo
naujagimius Apaštališkųjų
rūmų Siksto koplyčioje

Sakramentinis Kristaus atstovavimas

Savo pirmojoje 2014 metų bendrojoje audiencijoje pradėdamas naują katechezių ciklą, skirtą sakramentams (Katalikų Bažnyčia, kaip ir artimiausių brolių Stačiatikių Bažnyčia, praktikuoja septynis sakramentus), popiežius Pranciškus pabrėžė, kad pati sakramento priėmimo samprata yra „mūsų krikščioniškojo tikėjimo širdyje“, tai suvokiant, kaip malonės įvykį, kuriuo Dievas dalyvauja ir veikia mūsų gyvenime.

Kalbėdamas sausio 8 dieną į Šv. Petro aikštę gausiai susirinkusiems maldininkams, Šventasis Tėvas priminė Vatikano II Susirinkimo mokymą apie sakramentinę Bažnyčios prigimtį (pastoracinė konstitucija „Lumen Gentium, Nr. 1), kuri yra bendrystės su Dievu bei visų tikinčiųjų vienybės ženklas ir įrankis. Kristaus išganomasis veikimas ir nuolatinis krikščionių bendruomenės atnaujinimas ir auginimas vyksta per Evangelijos skelbimą ir malonę nešančių sakramentų praktikavimą Šventosios Dvasios galia.

Natūralu, kad mokymas apie sakramentus pradedamas nuo Krikšto. Tai popiežius Pranciškus darė minėtoje audiencijoje, primindamas, kad jis kartu su Eucharistija ir Sutvirtinimu yra vadinami įkrikščioninimo sakramentais, nes įveda į Kristaus Bažnyčios narystę. Šventasis Tėvas sakė, kad per tuos sakramentus mes tampame panašūs į Viešpatį ir visa savo būtimi realiai atstovaujame Jo buvimui ir Jo meilės veikimui savo aplinkoje. Kristus pats, nors kaip Dievo Sūnus buvo be prigimtinės nuodėmės, prašėsi pakrikštijamas Jordano upėje, solidarizuodamasis ir priimdamas likimą nuodėmingos žmonijos, kartu ją išgelbėdamas amžinybei savąja Kryžiaus auka ir prisikėlimu. Liturginis Jėzaus krikšto minėjimas vyko kitą sekmadienį po minėtos audiencijos ir jį švęsdamas popiežius Pranciškus pakrikštijo 32 įvairių Vatikano institucijų pasauliečių darbuotojų naujagimius. Kadangi sekuliarizuotoje visuomenėje vis daugiau nuo tikėjimo nutolusių tėvų, laikančių bažnytinę krikšto apeigą nieko nereiškiančiu „ritualu“ vardo suteikime, todėl jos iš viso atsisakančių, Šventasis Tėvas katechezėje įtaigiai stengėsi paaiškinti Evangelijos ir teologijos mokymą apie Krikšto sakramento nepakeičiamą reikšmę išganymui.


Tiesa veda šeimą į laisvę

Kun. Vytenis Vaškelis

„Kas myli tėvą ar motiną labiau negu mane, nevertas manęs. Kas myli sūnų ar dukterį labiau negu mane, nevertas manęs“ (Mt 10, 37), – moko Kristus, ir šių Jo žodžių niekam neduota teisė vynioti į iškreipto prisitaikėliškumo vatą. Kiekvieno žmogaus egzistencijos pamatas – Dievas. Be Jo mūsų gyvybės siūlas nutrūktų tą pačią akimirką. Kad mes būtume gyvi per amžius, Viešpats tarsi išplėšė savo Širdį iš krūtinės ir garsiai tarė: „Štai didžiausia mano auka – į nepažįstančios gailestingumo mirties nasrus atiduodu savo Sūnų, kuris išgelbės žmoniją ir mažiausią jos narį... Mano Sūnus mirtimi ir prisikėlimu įvykdytas svarbiausias dieviškojo išganymo planas. Dabar viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus geros valios apsisprendimo. Kas kasdien renkasi tiesą ir gėrį, tas nebetoli nuo Dievo Karalystės“ (žr. Mk 12, 34).


Kauno arkivyskupui Seime įteikta Laisvės premija

Rimas Rudaitis

Seimo pirmininkė Loreta
Graužinienė, Laisvės premijos
laureatas arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius ir Laisvės premijų
komisijos pirmininkas
Seimo narys Petras Auštrevičius

Sausio 13-ąją Seime iškilmingai minint Laisvės gynėjų dieną įteikta trečioji Laisvės premija, skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Laivės premijos statulėlę ir diplomą įteikė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Laisvės premijų komisijos pirmininkas, Seimo narys Petras Auštrevičius. Skelbdamas laureatą Laisvės premijų komisijos pirmininkas P. Auštrevičius pabrėžė, kad Sausio 13-osios nakties įvykiai negrįžtamai pakeitė Lietuvos žmones ir valstybę. „Nuo įsimintinų įvykių jau prabėgo dvidešimt trys sausiai, tačiau tebeesame kartu su tais, kurie išauklėjo mus laisvės lūkesčiu ir subrandino pasiaukojimo pavyzdžiu“, – sakė Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje P. Auštrevičius. „Tą šaltą 1991 metų sausio keturioliktosios vidurdienį, aukodamas šv. Mišias prie atviro Aukščiausiosios Tarybos lango, Sigitas Tamkevičius buvo liudininkas, kaip aplink augo barikados, kurios daugiau rėmėsi laisvės gynėjų vidiniu tikėjimu nei fizine jėga. Netrukus prievarta žlugo neįveikto tikėjimo laisve akivaizdoje. Savo atsiminimuose Sigitas Tamkevičius rašo: „Šviesa ateina į tamsų kampą, jeigu dėl to kovojama. Laisvė pasiekiama, kada jos siekiama“. „Tačiau Laisvės šviesą atneša kovotojai, tikintys, veikiantys, nepasiduodantys ir neišduodantys idealų“, – kalbėjo Laisvės premijų komisijos pirmininkas.


Prezidentė su gimnazijos moksleiviais uždegė žvakutes Laisvės gynėjams pagerbti

Lietuvos prezidentė Dalia
Grybauskaitė Vilniaus „Ryto“
progimnazijoje su grupe jos
mokinių ir D. Gerbutavičiaus mama

Laisvės gynėjų dienos proga Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Vilniaus „Ryto“ progimnazijoje, kur kartu su moksleiviais dalyvavo pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“ ir uždegė žvakutes Sausio 13-ajai atminti. Šioje gimnazijoje mokėsi Lietuvos Laisvės gynėjas Darius Gerbutavičius.

   „Sausio 13-osios rytą visoje Lietuvoje uždegamų žvakių šviesa pažadina atmintį ir sutelkia mus. Kol atmintis bus gyva, mes būsime nepriklausomi ir turėsime savo valstybę. Tegul Laisvės gynėjų drąsa suteikia mums kuo daugiau stiprybės ir tikėjimo. Mylėkime Lietuvą ir patys kurkime jos ateitį. Tai – įpareigojimas kiekvienai kartai“, – sakė prezidentė D. Grybauskaitė. Ji padėkojo mokytojams ir moksleiviams, taip pat pilietinės akcijos organizatoriams, padedantiems išsaugoti mūsų Laisvės gynėjų atminimą.


Išnašos

Kas saugojo Lietuvą istorijos verpetuose?

Daiva Červokienė

Seimo narys, Kovo 11-osios akto
signataras, kultūrologas
Algirdas Vaclovas Patackas

Tai bene pagrindinis klausimas, kurį nagrinėja Seimo narys, Kovo 11-osios akto signataras, kultūrologas Algirdas Vaclovas Patackas naujausioje savo knygoje „Litua“. Joje publikuojami svarbiausi A.Patacko  tekstai – nuo pirmųjų, spausdintų dar XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio pogrindžio neoficialioje spaudoje, iki pastarojo meto publicistikos, eilėraščių. Daugeliui kaip politikas pastebimas A.Patackas besidomintiesiems etnine kultūra gerai žinomas ir kaip originalių etnologinių studijų autorius, kartu su bičiuliu ir bendražygiu kultūrologu  Aleksandru Žarskumi išleidęs reikšmingų knygų (bene svarbiausia – „Virsmų knyga“, 2002). Knygoje „Litua“ tautos savimonės, pasaulėžiūros, gyvasties studijos grindžiamos kalbos, istorijos ir etnologijos duomenimis.


Ministras susitiko su apaštaliniu nuncijumi

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sausio 8 dieną Vilniuje susitiko su kadenciją baigiančiu Šventojo Sosto apaštaliniu nuncijumi Lietuvoje, diplomatinio korpuso dekanu arkivyskupu Luigi Bonazzi. Ministras padėkojo arkiv. L. Bonazzi už aktyvų darbą einant apaštalinio nuncijaus pareigas, taip pat už jo indėlį Lietuvai ir Šventajam Sostui pasirašant dvišalį susitarimą dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo. Susitikimo metu pasidžiaugta gerais dvišaliais santykiais, sutarta stiprinti dialogą sprendžiant aktualius tarptautinės politikos klausimus tiek dvišaliame lygmenyje, tiek tarptautinėse organizacijose. Sausio 14–17 dienomis numatytas L. Linkevičiaus vizitas į Italiją ir Vatikaną. Šventasis Sostas niekada nepripažino Lietuvos okupacijos ir aneksijos, Lietuvos diplomatinė atstovybė prie Šventojo Sosto veikė ir okupacijos metais. Diplomatinių santykių atnaujinimo ambasadorių lygiu deklaracija pasirašyta 1991 m. rugsėjo 30 d. Arkiv. L. Bonazzi Lietuvoje dirbo nuo 2009 metų.


Atminties Angelas

Renginio dalyviai prie Angelo
skulptūros Kėdainių miesto
Dotnuvos gatvės kapinėse

Kėdainiai. Kasmet vis atrandamos, prisimenamos vietos, kur guli už Lietuvos laisvę kovojusiųjų palaikai. Vienos jų pažymimos kryžiais, kitos paminkliniais akmenimis su ant jų išraižytomis datomis ir kovotojų vardais. Tai – šventos, atmintinos vietos, tarsi atskiri laisvės kovotojų Panteonai.

Baigiantis seniesiems metams Kėdainių miesto Dotnuvos gatvės kapinėse, kur eilutėmis susirikiavę kryželiai virš kapeliuose miegančių nežinomų kovotojų, kritusių už Lietuvos laisvę, iškilo keturių metrų medinis Angelas su užrašu: ,,Nežinomiems kovotojams, žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Skulptūros iniciatorius yra kėdainietis Jonas Šleževičius. Jam talkino Politinių kalinių ir tremtinių Kėdainių skyrius. Šio sumanymo įgyvendinimą rėmė daug rėmėjų.


Etnografija

Prisimintos senovės Kalėdų tradicijos

Rūta Averkienė

Vakaronės dalyviai žaidė žaidimus
pagal Advento tradicijas

MARCINKONYS. Prieš pat Šv. Kalėdas, kai švenčiama žiemos saulėgrįža ir Elnio devyniaragio šventė, čia vyko graži Advento vakaronė „Kalėdų rytą saulė pražydo“. Joje buvo prisimintos Advento, Kūčių ir Šv. Kalėdų tradicijos, kurias pagarbiai puoselėjo ir iki šių dienų išsaugojo mūsų protėviai. Kultūros centre vykusi dzūkiška vakaronė sukvietė ne tik marcinkoniškius, bet ir „susiedus“ iš aplinkinių kaimų, Varėnos. Ji alsuote alsavo dzūkiška dvasia ir priminė jaukius dzūkiškus namus Kūčių dieną – su šiaudiniais žaisliukais ir saldainiais papuošta eglute, virš stalo besisukančiu šiaudiniu sodu ir palubėje pakabintais devyniais eglišakiais ir šiaudiniais paukšteliais padabintais lankais ir, žinoma, gausiu vaišių stalu, ant kurio puikavosi senovės dzūkų Kūčių valgiai.


Kronika

Iš prisiminimų sudėta knyga

Bronius VERTELKA

Norinčių įsigyti knygą „Dainuojanti
revoliucija Vilniaus barikadose“
ir gauti jos autoriaus Juozo
Girdvainio autografą buvo nemažai

Panevėžys. Sausio 8-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko žurnalisto, istoriko Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymas. Kartu buvo minima Laisvės gynėjų diena. Ekrane – tragišką Sausio 13-ąją žuvusiųjų nuotraukos, fotografuoti vaizdai iš Sąjūdžio mitingų, visur – didžiulis tautos pakilimas.

Susirinkusieji sugiedojo „Tautišką giesmę“, tylos minute pagerbė kritusių už Lietuvos laisvę narsuolių atminimą stovėdami. Buvusius salėje su artėjančia Laisvės gynėjų diena pasveikino bibliotekos direktorė Rima Maselytė.

Kalbėdamas apie Sausio 13-ąją, Vytauto Didžiojo universiteto magistrantas Simonas Jazavita pabrėžė jos išskirtinumą. Lietuvos žmonės įrodė, kad jie nenori gyventi klūpėdami, tarė griežtą „ne“ sovietinei okupacijai ir jos terorui.


Šventoji šeima: istorija ir dabartis

Kristina Bondareva,

VšĮ „Dienos namai“ direktorė

Kalėdų konferencijos organizatoriai,
rėmėjai, lektoriai, meninės
dalies atlikėjai su dvasininkais
g. kan. Arūnu Užupiu bei kun. Antanu
Vytautu Matusevičiumi
Šv. Angelų Sargų bažnyčioje

Antrą Kalėdų dieną pakiliai nusiteikę alytiškiai jau dvyliktą kartą skubėjo į tradicinę, prasidėjusiems Šeimos metams skirtą šventinę konferenciją Šv. Angelų Sargų parapijos maldos namuose. Čia Kristaus Gimimo iškilmių proga šv. Mišias aukojo Miroslavo Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Antanas Vytautas Matusevičius. Liturgijoje Šventąjį Raštą skaitė ir psalmes giedojo Miroslavo Šv. Vincento Pauliečio (SMDC) vienuolijos seserys – Lina Cordova, Rubelinda Varela, Rosarija Gonzales. Iškilmėse dalyvavo „Dienos namų“ neformalaus visuomenės švietimo projektų bendradarbiai: Muzikos mokyklos atlikėjai, atlydėti direktorės pavaduotojos Ritos Leitanienės, apskrities literatų klubo „Tėkmė“ vadovė Emilija Krušinienė ir narė Onutė Baltrukevičienė, lektorė Alytaus poliklinikos vidaus ligų gydytoja Viltauta Pocienė.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija