Atnaujintas 2005 kovo 4 d.
Nr.18
(1319)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

„Noriu kalbėti rožinį“

2004 metų rudenį Panevėžio vyskupija minėjo Gyvojo rožinio draugijos 25-metį. Vysk. J.Kauneckas susirinkusiai draugijos narių miniai linkėjo: „Keliaukite su rožiniu, nuolat gelbėkite kitus“. Istoriniais pavyzdžiais vyskupas įrodė bendros maldos galybę. Ten, kur kas dešimtas katalikas kalbėjo rožinį, teigė vyskupas, įvyko radikalūs pokyčiai į gera. Tad „reikia daug širdžių, mokančių melstis“.

Šimtas besimeldžiančiųjų. Ar tai daug? Tiek dabar slėpinių kasdien apmąstoma Miežiškių parapijoje. Neseniai penkias dalis kalbėjo 75 draugijos nariai. Dabar popiežiui Jonui Pauliui II įteisinus Šviesos slėpinius, į bendrą maldą turėjo įsitraukti dar 25 nariai. Klebonui kun. Kostui Balsiui pakvietus, tiek ir susidarė. Nieko nestebina, kad meldžiasi pagyvenę žmonės. Tą niūrų rudens sekmadienį, išėjus iš bažnyčios, nustebino vienuolikmetis. Pakėlė šviesias akis į sąrašus tikslinančią moterį ir pasakė: „Ir aš noriu kalbėti rožinį“. Tarsi diena prašvito. Vėliau ir dar viena kita jo bendraamžė įsitraukė į bendrą maldą. Aišku, naujiesiems nariams, ypač jaunesniems, teko Šviesos slėpiniai.

Visoms penkioms grupėms Miežiškiuose ilgus metus vadovauja tos pačios vadovės. Jau tapo tradicija nors kartą per metus išklausyti bendras šv. Mišias. Mirus nariui, visi tos dalies maldininkai užprašo sudėtines šv. Mišias, jose dalyvauja, priima Komuniją. Mirusiojo vietą sąraše pirmiausia turi teisę užimti jo artimieji ar giminės. Net ir išvykę gyventi kitur, Gyvojo rožinio nariai tebesimeldžia drauge ir toliau. Vadinasi, bendra malda sieja žmones. Džiugu, kad atsiranda tęsėjų, ypač tokių, kurie be atskiro kvietimo pasako: „Ir aš noriu kalbėti rožinį“.

Pasak vysk. J.Kaunecko, „rožinis galingesnis už ginklus“. Kalbėdami rožinį kartu jungiamės ir tarp savęs“, - teigė Panevėžio vyskupijos generalvikaras kun. dr. Robertas Pukenis Gyvojo rožinio jubiliejaus iškilmėse. O miežiškiečiams malonu, kad Panevėžio vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos dvasios tėvu paskirtas kraštietis vikaras kun. Andrius Šukys.

Gal ir nekuklu girtis, bet sausį džiugiai sujudo Miežiškių parapijos Gyvojo rožinio draugijos nariai. Kiekvienam klierikas J.Jasėnas atvežė dovanų - „ypatingą popiežiaus Jono Pauliaus II palaiminimą“ ir Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo rožinio leidinį „Marija – Dievo laiškas“. Kiekvienas mūsų Rožinio draugijos narys dabar žino vyskupijos ir Popiežiaus maldos intencijas kiekvieną mėnesį. Tai džiugina ir įpareigoja. Įpareigoja plėsti Gyvojo rožinio draugiją, nes dar ne kas dešimtas kalba Švč. Mergelės Marijos rožinį. Žinome, kad garbinga jungtis malda su Visuotine Bažnyčia, kaip ir atsiliepti į vyskupo kvietimą „apjuosti Panevėžio vyskupiją rožinio malda“.

Ona BARTULYTĖ

Miežiškiai, Panevėžio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija