Atnaujintas 2005 kovo 4 d.
Nr.18
(1319)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Aklieji ir regintieji

Jėzus buvo, yra ir bus pasaulio šviesa. Tačiau kaip anuomet vieni žmonės Jo šviesos apšviesti ir nenustygdami vietoje šlovino Viešpatį dėkodami Jam už akių šviesos dovaną ir už suteiktą šansą į viską žvelgti paties Dievo akimis, o štai kiti – neapkentė tos šviesos, nes jos spinduliai, persmelkdami jų granito kietumo širdžių tamsybę, apnuogindavo jas, ir to gėdingo nuogumo niekas nepajėgdavo paslėpti jokiu figos lapeliu, - taip panašiai dramatišką šviesos ir tamsos priešpriešą regime ir savo kasdienybės pašonėje.

Kai kurių žmonių veiduose (kaip meniškose ikonose) vis labiau spinduliuoja Viešpaties Jėzaus gailestingosios meilės švieselė (jie juk nesiliauja visu savu gyvenimu melsti: „Nuostabusis Viešpatie Jėzau, ateik, nuolat būk manyje ir visada veik per mane“, - tai jų gyvenimo credo). Ir Jėzus tikrai apšviečia jų gyvenimo kelius, - nesvarbu, ar šiuolaikiniai palyginti negausūs tikėjimo žmonių pulkeliai kur nors važiuotų moderniškais automobiliais ir juose (klausydamiesi Marijos radijo arba šlovinimo giesmių) širdim pritartų giesmėms ar, pavyzdžiui, Šiluvoje eitų nubrozdintais keliais, maldaudami Mariją ir Jėzų pagalbos iš aukštybių, kuri labiausiai stiprina šeimų narių dvasinį augimą.

Tačiau visai kitokį vaizdą matome žmonėse, kurių pagrindinis moto – gyventi tik taip, kaip man pačiam labiau patinka. Tai kelias į aklavietę, apie kurią labai aiškiai prabyla Gavėnios 4 sekmadienio Evangelija: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, - kad (...) regintieji apaktų“ (Jn 9, 39).

„Viešpatie, mes suprantame, kad kartais regintieji turi apakti, kad paskui, išsilaisvinę iš tamsos, per visą savo gyvenimą brangintų krikščioniško regėjimo malonę. Norime prisipažinti, kad ir patys neretai būname tokie panašūs į tuos mūsų brolius ir seseris, iš kurių akiduobių, atrodo, kad kažkas išplėšė akis... Nuolankiai prašome: suteik mums visiems savo dieviškų akių žvilgsnį, kad, matydami Tave, save, aplinkinius ir pasaulį Tavo šviesoje, visada stengtumėms maldingai budėti ir niekada nebepakliūtume į tamsybių akligatvio sudužimą“.

Kun. Vytenis Vaškelis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija