Atnaujintas 2006 balandžio 28 d.
Nr.32
(1432)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Paplūdimių žudikai

Lietuvos pajūryje apstu sveiku protu nepaaiškinamų reiškinių, priimamų projektų, čia mįslių daugiau negu Šveicarijos bankuose ar net Mėnulyje. Smėlio pėda jau nebe aukso, o deimanto vertės. Kas jau kas, o labiausiai vilkiškais apetitais ir nesąžiningumu garsėja tie, kurie garsiausiai šaukė: „Žmogus žmogui – bičiulis, draugas, „brolis“. „Ačiū“ jiems, jog mano, žurnalisto, plunksna, artėjant gyvenimo rudeniui, pavirto gelbėtojo liemene ar darbininko grėbliu, šake, bet aš dėl to tik laimingesnis, nes dabar aiškiau regiu ne tik gėlių žiedus ir spalvas, bet ir žinau, kiek prakaito tenka išlieti Botanikos parko žmonėms, kol gėlės pražysta.


Dvasininkus pašiepiantys žodžiai

Daugelį dešimtmečių mūsų šalyje Katalikų Bažnyčia ir jos tarnai – kunigai neturėjo ramybės, buvo persekiojami, užgauliojami. Sovietinio „buldozerinio ateizmo“ laikotarpiu buvo uždarinėjamos bažnyčios, kunigai ir tikintieji persekiojami, ne vienas bažnyčios tarnas buvo ištremtas, kalėjo sovietiniuose gulaguose.


Diakonai Romoje

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos studentai Vatikane

Balandžio 1-7 dienomis Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos VI kurso studentai diakonai vyko į piligriminę kelionę į Romą. Tai tradicinė Vilniaus kunigų seminarijos piligrimystė, kurios tikslas – suteikti būsimiesiems kunigams galimybę pasimelsti prie šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus kapų, aplankyti pirmųjų krikščionybės kankinių liudijimo vietas ir pasisemti šio liudijimo tvirtybės savo būsimai tarnystei. Diakonai aplankė visas keturias didžiąsias Romos bazilikas ir kai kurias kitas Romos bažnyčias, katakombas. Šv.Sebastijono katakombų koplyčioje, pirmųjų krikščionybės kankinių laidojimo vietoje, diakonai kartu su kelionėje juos lydėjusiu kunigu šventė šv. Mišias.


Reikia atstatyti Klaipėdos miesto kapines

Tie, kurie matė nesunaikintas Klaipėdos miesto kapines, sako, jog jos buvo gražiausios visoje Lietuvoje. 1945 metų sausį užgrobusi Klaipėdą raudonoji armija jose laidojo savo žuvusius karius, vėliau sovietų karių kapines praplėtė, sunaikinę dalį miesto kapinių. Miesto komunistų valdžia visą dėmesį skyrė sovietinių kapinių priežiūrai, pastatė jose bronzinį sovietinio modelio paminklą. Komunistai, Klaipėdos komunistų partijos komiteto sekretorius Jonas Gureckas, žiūrėdami, kaip Visų Šventųjų, Vėlinių vakarais žibėdavo tūkstančiai žvakučių, neapsikentę davė nurodymą miesto vykdomajam komitetui nedelsiant sunaikinti Klaipėdos kapines. Pirmiausia per kapinių vidurį nutiesė šilumos tinklų trasą, vėliau, apie 1965 metus, kvartalais buvo sunaikintos gražiausios kapinės.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija