Svetainė
įkurta 2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS |
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE | Reklamos
kaina - tik 1,00 Lt + PVM Pageidaujančius
prašome kreiptis į Redakciją |
|
Nekaltai
Pradėtosios Mergelės Marijos iškilmė Popiežius aplankė
Marijos Didžiąją baziliką, pagerbė Mariją Ispanijos aikštėje, įžiebė vieną iš
didžiausių pasaulyje kalėdinių eglučių
| Pirmadienį,
gruodžio 8 dieną, minint Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos iškilmę, popiežius
Pranciškus su Vatikane Šv. Petro aikštėje susirinkusiais piligrimais sukalbėjo
Viešpaties Angelo maldą. Jis sakė, kad šiandienos šventę galima apibūdinti šiais
žodžiais: Viskas yra neatlygintina Dievo dovana, viskas yra malonė, viskas Jo
meilės mums dovana. Mes kviečiami klausytis mums kalbančio Dievo ir priimti jo
valią; pagal evangelinę logiką nieko nėra veiksmingiau ir vaisingiau nei klausytis
ir priimti Viešpaties Žodį! Meilės, gailestingumo, dieviškos malonės akivaizdoje,
kuri išlieta mūsų širdyse, mūsų prašoma vienintelio dalyko: dalintis neatlygintinai.
Niekas negali nusipirkti išganymo! Jį Viešpats dovanoja mums veltui, jį dovanoja
Dievas, kuris ateina ir gyvena mumyse. Kaip dovanai gavome, taip esame kviečiami
dovanai ir duoti (plg. Mt 10, 8), sekdami Marija, kuri priėmusi angelo paskelbtą
žinią, iškeliavo pasidalinti vaisingumo dovana pas giminaitę Elzbietą. Jei viskas
padovanota, turi būti dovanojama toliau. Kokiu būdu? Leidžiantis, kad Šventosios
Dvasios galia mes taptume dovana kitiems, kad paverstų mus svetingumo, susitaikymo
ir atleidimo įrankiais. Dvasia yra dovana mums ir mes jos galia turime būti dovana
kitiems. Jei leisimės Viešpaties perkeičiami, negalėsime pasilikti sau šviesos,
kuri sklinda nuo Jo veido, tačiau leisime sklisti jai toliau, kad ji nušviestų
ir kitus. |
| Laikytis
Jo tiesos Kun. Vytenis Vaškelis Tarp
jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate (Jn 1, 26), tai daugelio žmonių vidinės
būsenos leitmotyvas, kurio šaknys glūdi jų širdžių įšale (plg. Jn 1, 1011). Mūsų
proto mąstymui yra būdingas smalsumas, kuriam įdomu viskas, kas tik patraukia
mažiausią dėmesį. Kai žmonių mintis bombarduoja milijonai informacinių dirgiklių,
ir jos kaip sausa kempinė sugeria visa, kas tik pakliūva į individų regos bei
klausos akiratį, tada visiškai ignoruojamas didysis Jėzaus įspėjimas: Budėkite
ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus
Sūnaus akivaizdoje (Lk 21, 36). Visi žmonės yra gundomi
sugaišti daugiau laiko tiems dalykams, kurie nėra verti didesnio jų dėmesio, pavyzdžiui,
retkarčiais trumpai peržvelgti internetinių dienraščių pavadinimus ir perskaityti
vieną ar kitą tekstą gali būti naudinga, jei tik, prieš pasinerdami į interneto
okeaną, iš anksto prisiminsime, ką pasižadėjome: Jei pastebėsiu, kad rašinio
antraštė apgavo, nes jo turinys yra savaip destruktyvus, iškart įjungiu vidinius
stabdžius ir sakau: Stop, daugiau nė sekundės neskiriu rafinuoto paistalo skaitymui.
Tai krikščioniškas budėjimas Viešpatyje. Jis džiaugiasi net nedidelėmis mūsų
pastangomis augti malonėje, kurioje ne tik išvengiame mažų moralinių nuopuolių,
turinčių tendencijas blogiui kerotis ir priartinti nelaimes, bet pirmiausia iškovojame
daugiau brangaus laiko kitiems dalykams, kurie pašventina mūsų asmenybę, skirtą
amžinybei (plg. Mt 25, 21). |
|
Pašvęstojo gyvenimo metų pradžia ir Jaunimo dvasinio atsinaujinimo
diena Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas
| Broliai
pranciškonai kunigai Algis Malakauskis, Gediminas Numgaudis ir Antanas
Blužas | Lapkričio 29 dieną Telšiuose
vyko du ypatingi renginiai: iškilmingai pradėti Pašvęstojo gyvenimo metai ir Vyskupijos
katalikiško jaunimo dvasinio atsinaujinimo diena. Telšių Žemaitės dramos teatre
vyko tam skirta konferencija. Ją popiežiaus Pranciškaus malda už pašvęstojo gyvenimo
narius pradėjo, susirinkusiuosius pasveikino Telšių vyskupo augziliaras vyskupas
Linas Vodopjanovas OFM. Vienuoliams ir vienuolėms, kunigams, seminaristams bei
pasauliečiams pranešimą apie vienuolynų pradžią, raidą, istoriją Lietuvoje bei
pašvęstųjų gyvenimą dabartyje, jų misiją ir uždavinius praeityje skaitė Lietuvos
Moterų Vienuolijų Aukštesniųjų vyresniųjų konferencijos pirmininkė ses. Asta Venskauskaitė
ACJ. Ji išsamiai apžvelgė vienuolynų Katalikų Bažnyčioje atsiradimą bei pašvęstojo
gyvenimo asmenų atėjimą į Lietuvą, jų veiklą, atliktus darbus laisvės sąlygomis
po lietuvių ir žemaičių krikšto bei jų organizuotą dvasinę pagalbą tikintiesiems
persekiojimo, priespaudos, pogrindžio sąlygomis, kada vienuolynus masiškai uždarydavo
ir vienuolius persekiojo bei su jais susidorojo tiek carinės Rusijos, tiek sovietiniais
metais. Vienuolynai Lietuvoje ypač klestėjo tarpukario metais, o pokary pogrindžio
sąlygomis vienuoliai ir vienuolės daug nuveikė, sistemingai dirbdami sielų išganymo
labui. Lietuvai atgavus nepriklausomybę vienuolynai pradėjo savo veiklą laisvės
sąlygomis. Šiandien Lietuvoje veikia 41 vienuolių moterų ir 13 vienuolių vyrų
kongregacijų. Moterų vienuolių yra apie 650, o vyrų apie 140, taigi bendrai
Lietuvoje veikiančių vienuolijų narių yra apie 800. Pranešėja kalbėjo apie šių
Naujųjų liturginių Pašvęstojo gyvenimo metų prasmę, esmę ir svarbą. Šiais
metais būtina iš naujo atrasti vienuolinio gyvenimo tapatybę, sustiprinti Evangelijos
skelbimą sekant skaistų, neturtingą ir paklusnų, nuolankų Tėvui Kristų. |
|
Neįprasta šventė Šv. Mikalojaus bažnyčioje
Dr. Aldona Vasiliauskienė
|
Kalėdų Senelis (aktorius Kristupas Kavaliauskas)
su Šv. Mikalojaus parapijos vaikais Birutės Jachimovič nuotrauka
| Gruodžio 7 dieną, sekmadienį, Vilniaus
Šv. Mikalojaus bažnyčioje neįprastai pagerbtas parapijos globėjas šv. Mikalojus.
Lietuvoje tėra tik keturios bažnyčios, pavadintos šio šventojo vardu: Vilniuje,
Betygaloje (Raseinių dekanatas), Kaune Šv. Mikalojaus (Benediktinių), Žarėnuose-Latveliuose
(Šiaulių dekanatas). 270 metais gimęs Likijos provincijoje
(dabartinė Turkija) ir 347 m. gruodžio 6 d. miręs šv. Mikalojus katalikų ir
stačiatikių gerbiamas šventasis. Išsimokslinęs šv. Mikalojus, anksti mirus turtingiems
tėvams, visą turtą skyrė nuskriaustiesiems. Kadangi su juo siejama daug stebuklų,
jis vadinamas Mikalojumi Stebukladariu. Šv. Mikalojus žinomas kaip keliauninkų,
jūreivių, prekiautojų, lankininkų, vaikų, studentų, mokslo žmonių globėjas, susipykusiųjų
taikytojas, apšmeižtųjų ar neteisingai nuteistųjų gynėjas. Jis yra net šešių miestų
globėjas. |
| Akmeniškių
choro giesmės ir tylus džiaugsmas Latvijoje valgant klingerį
Elena GUBOVIENĖ
|
Akmenės Šv. Onos bažnyčios choras, vargonininkė Žydrūnė
Kazlauskaitė ir kunigai Pėteris Skredelis bei kan. Egidijus Zulcas
prie Duobelės bažnyčios Žydrūnės Kazlauskaitės nuotrauka |
Lapkričio 22-oji yra Šv. Cecilijos, bažnytinės muzikos
dangiškosios globėjos, šventė. Akmenės Šv. Onos bažnyčios Sumos choras, paragintas
klebono kanauninko Egidijaus Zulco, nutarė šią šventę paminėti kitaip negu visada.
Akmenės klebonas yra Telšių vyskupijos Šv. Cecilijos draugijos, vienijančios vargonininkus
ir bažnytinių chorų vadovus, pirmininkas. Ši draugija turi senas tradicijas, tačiau
sovietmečiu kaip ir daugelis kitų organizacijų buvo panaikinta ir atsikūrė tik
Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Taigi akmeniškiai šią dieną šventė su broliais
katalikais latviais Duobelės Švč. Trejybės bažnyčioje. Katalikų
bendruomenė šiame Latvijos krašte, Žiemgaloje, nėra gausi, nes čia vyrauja liuteronybė.
Katalikiškas kraštas yra Latgala. Ten telkiasi didžioji Latvijos katalikų dalis.
Mūsų kaimynystėje, Duobelės rajone, Aucės, Duobelės, Benes ir Rubos parapijose,
kurias aptarnauja klebonas dekanas Pėteris Skredelis, yra tik apie 2000 katalikų.
Duobelės bažnyčia dar nauja, pašventinta 2003 metais. Seniau Duobelėje buvo tik
maldos namai, o klebonas Pėteris į Duobelę aukoti šv. Mišių, atlikti kitų patarnavimų
tikintiesiems važinėjo iš Aucės, kur tada gyveno. Taigi Akmenės choras tą darganotą
šeštadienį važiavo į Duobelę giedoti šv. Mišiose, kurias aukojo abu kunigai
Pėteris Skredelis ir Egidijus Zulcas latvių ir lietuvių kalbomis. Pamokslą latviškai
sakė Akmenės klebonas. Jis, pasveikinęs visus su švente, kalbėjo apie giedojimo
reikšmę liturgijoje ir bažnyčios choro vaidmenį joje. Šv. Augustinas yra pasakęs,
kad giesme šlovinti Viešpatį yra dvigubai melstis. Pamoksle kunigas citavo šv.
Augustiną: Kai labai muzikaliam žmogui tavęs prašoma padainuoti taip, kad jam
patiktų, tu nepraversi lūpų, bijodamas jam neįtikti, nes nesi išėjęs jokio muzikos
pradžiamokslio. Kas tuomet drįstų pagiedoti Dievui, kuris viską išgirsta.
| |
Gražus kurso draugų bendravimas
palaima gargždiškiams
|
Po Šv. Mišių Gargždų bažnyčioje (iš dešinės):
Vilkaviškio Katedros klebonas prelatas Vytautas Gustaitis, Ventos parapijos
administratorius kun. Andrius Eidintas, arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius,
parapijos diakonas Audrius Undraitis, Gargždų parapijos klebonas
kanauninkas Jonas Paulauskas | Iš
Baltarusijos į Lietuvą dalyvauti Gailestingumo Motinos Atlaiduose Aušros Vartuose
Vilniuje atvyko Minsko arkivyskupas metropolitas Tadeušas Kondrusievičius (Tadeusz
Kondrusiewicz). Lapkričio 16 dieną, sekmadienį, jis kartu su Vilniaus arkivyskupu
Gintaru Grušu, Lietuvos vyskupais aukojo šv. Mišias prie atviro koplyčios lango. Lapkričio
18 dieną, antradienį, Minsko arkivyskupas T. Kondrusievičius atvyko į Gargždus,
vadovavo 12 val. šv. Mišioms Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Pamoksle
jis išsamiai ir vaizdžiai kalbėjo apie tėvų pavyzdžio šeimoje svarbą vaikų elgesiui,
vertybių pasirinkimui. Jis papasakojo prisiminimus iš savo vaikystės katalikiškoje
šeimoje, kada tikėjimas buvo draudžiamas ir tikintieji persekiojami, baudžiami.
Arkivyskupas kvietė tėvus kartu su vaikais laikytis katalikiško gyvenimo normų,
sakė, kad vaikai turėtų matyti tėvus besimeldžiančius namuose, lankančius bažnyčią,
einančius sakramentų, nes dabar yra laisvė, to niekas nedraudžia. Jis priminė
pareigą skelbti savo tikėjimą, didžiuotis juo visur, o ypač šeimoje. |
|
Suaugusių švietimo savaitės aidai
Aldona KUDZIENĖ
| Suaugusių
švietimo popietėje: (iš dešinės) kun. dr. Algirdas Petras Kanapka, miesto
savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Aira Visockaitė,
apskrities literatų klubo Tėkmė pirmininkė Emilija Lukšytė-Krušinienė,
Alytaus TAU rektorė Janina Ingelevičienė ir kiti | Į
Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) Alytaus krašto skyriaus kvietimą
įsijungti į šalies 15-osios suaugusiųjų švietimo savaitės judėjimą Gyvybės medis
atsiliepė net keturios Dzūkijos sostinės organizacijos: VšĮ Dienos namai, Alytaus
kraštotyros muziejus, Apskrities literatų klubas Tėkmė ir Alytaus Trečiojo amžiaus
universitetas (TAU). Neseniai atnaujinto už ES lėšas Kraštotyros muziejaus salėje
jos surengė mokymosi ir meninės raiškos popietę Gyvybės medis nuo žodžio prie
veiksmo, nuo mes prie aš. Muziejaus
direktorė Audronė Jakunskienė, kaip ir dera erdvės, kurioje susirinkta, šeimininkei,
tarė įžanginį žodį: Tokios paskirties pastatą reikia pripildyti gyvybės, o gyvybė
negalima be kūrybos. Čia mūsų bendravimo sąlyčio taškas. Mes, kelių organizacijų
vadovai, bendrai sujungę pastangas, tvirčiau susidraugausime. Direktorė dar patikino,
kad panašius darbus reikia dirbti ne iš reikalo, o iš orumo ir garbės. Renginio
vedėja Emilija Lukšytė-Krušinienė kalbėjo, kad žmogus gyvena kūryboje, prasminga
veikla žmogui labai reikalinga. TAU rektorė Janė Ingelevičienė pasidžiaugė septintus
metus veikiančio universiteto klausytojų aktyvumu patalpos jau nesutalpina visų
norinčiųjų lankytis paskaitose, domimasi ir kitais pilietinio ugdymo renginiais.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Aira Visockaitė
atvirai dėstė, kad yra ko jaunimui pasimokyti iš pagyvenusiųjų, o apskritai žmogus
turi mokytis visą gyvenimą, tobulėti reikia nuolat. |
|
Aušros Vartuose pasveikino kunigą kraštietį
Danutė Paškauskaitė
| Gargždų
bažnyčios choristai su kun. prof. dr. Andriumi Narbekovu (centre) |
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios sumos choro
kelionė į Aušros Vartus buvo išskirtinė: vykome pasveikinti iškilaus kraštiečio
Šv. Teresės bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios rezidento, kun. prof. teol.
dr. Andriaus Narbekovo, nes lapkričio 11 dieną jis šventė savo 55-ąjį gimtadienį
ir aukojo Sumos šv. Mišias Šv. Teresės bažnyčioje. Kunigas gimė ir augo Gargžduose.
Po įšventinimo į kunigus 1993 metais jo primicijos vyko Gargždų Šv. arkangelo
Mykolo bažnyčioje. Tad dabar Vilniuje šalia sukaktuvininko prie altoriaus meldėsi
ir Gargždų parapijos klebonas kan. Jonas Paulauskas (prieš kelias dienas atšventęs
savo 65-ąjį gimtadienį) su diakonu Audriumi ir Šv. Teresės bažnyčios ir Aušros
Vartų koplyčios klebonas mons. Janas Kasiukevičius (Jan Kasiukevicz). Šventovė
buvo pilnutėlė, tvyrojo susitelkimas į maldą, šiltas ryšys tarp kunigų ir choristų.
Tai teigiamai veikė šv. Mišių dalyvius. Kun. prof. dr. A. Narbekovas šalyje žinomas
ne tik kaip mokslininkas ir visuomenininkas, bet ir kaip puikus pamokslininkas.
Šįkart visa bažnyčia dėmesingai klausė sklandaus ir įtaigaus pamokslo, skirto
šeimai. Atsisveikindamas su tikinčiaisiais kunigas sakė pasijutęs taip, lyg būtų
Žemaitija atvažiavusi į sostinę jam džiaugsmo suteikti. |
|
Tikrasis veidrodis Mes visi,
vyrai ir moterys, norime vieni kitiems patikti, būti gražūs, o ypač moterys ir
merginos. Todėl vieni daugiau, kiti mažiau laiko praleidžiame prie veidrodžio.
Neabejotinos lyderės čia yra moterys ir mergaitės. Tačiau, ar esame bent vieną
kartą susimąstę, ką mes matome, žvelgdami į tą stiklo gabalą? Daugumai atsakymas
atrodys labai paprastas. Aišku, kad savo veidą. Deja, deja... Ši stiklo šukė mums
rodo tiktai išorinę mūsų tikrojo veido pusę, kuri yra ne kas kita, kaip kaukė.
Didesniosios mūsų daugumos tikrasis veidas šiandien yra paslėptas po kasdieninio
gyvenimo kauke, kuri daugeliu atvejų nieko bendro neturi su mūsų tikruoju veidu.
Dažnai mes vieni kitiems prisistatome ne tais, kas esame. Mūsų netolima istorinė
praeitis mus išmokė labai gerai maskuotis ir visada save pateikti vos ne kaip
etaloną. Ši paveldėta yda labai puikiai klesti ir dabartiniame gyvenime. Nelabai
stengiamės ir nenorime veidrodyje išvysti savo tikrąjį veidą. O stikliniame veidrodyje
jo ir neišvysime, nes jis mums terodo tiktai fizinį veidą. Tikrąjį žmogų charakterizuoja,
jo tikrąjį veidą parodo sielos atvaizdas, kurio stiklo atspindyje niekada nepamatysime. |
|
Apginti partizano garbę
Algimantas Zolubas
| Antanas
Kraujelis-Siaubūnas | Per pastaruosius
Seimo rinkimus daugumą balsų laimėjo kairiosios partijos, jos sudarė kairiąją
koaliciją ir atitinkamą vyriausybę, todėl visose srityse stebimas akivaizdus buvusios
sovietinės nomenklatūros atsigavimas, nemaskuotas nuostatos prie ruso buvo geriau
propagavimas, Lietuvos Sąjūdžio idėjų ignoravimas, aktyvių Sąjūdžio veikėjų šalinimas
iš užimamų pareigų, partizaninio karo reikšmės niekinimas, partizanų šmeižimas
arba pastangos per teismus juos pripažinti kriminaliniais nusikaltėliais. Nors
neformaliai, tačiau akivaizdžiai į frontininko Algirdo Paleckio ir jo bendražygių
Giedriaus Grabausko, Edvardo Satkevičiaus ir Juozo Vaikšnoro gretas jungiasi signatarai
Aloyzas Sakalas ir Jurgis Jurgelis, kurie aktyviai per žiniasklaidą varo antipartizaninę
propagandą. |
|
Apie garažinius, kuriems žvejyba nė motais
Valdas Kilpys Kai prabylama apie pinigus, nutyla kiti ruporai.
Taip ir šią savaitę: kas turi ūpo, pastebėjo gana keistą naujieną, o gal ne naujieną,
kuri skelbė, kad kairiųjų lyderis, premjeras Algirdas Butkevičius ir finansų ministras
Rimantas Šadžius iš esmės pritaria konservatorių nuomonei, kad kitų metų biudžeto
priėmimas parlamente buvo kreivas ir jo nederėtų teikti Prezidentei pasirašyti.
Priežastis paprasta: beveik iš niekur atsiradę mažne 100 milijonų litų, kuriuos
biudžete nupiešė Darbo partijos atstovai. Pinigų gavėjai kaip ir aiškūs, tačiau
pats pinigų radimosi procesas skendi migloje. Susiduriame su situacija, kai paskirstyti
prieš rinkimus yra gerokai svarbiau negu mąstyti, iš kur tie pinigai realiai rasis.
Kai pabandai įsivaizduoti, kad kalbama ne apie ledų pirkimą, o visos mūsų valstybės
biudžetą, darosi kažkaip nejauku. Pradedi mąstyti apie tai, kur ir kiek prasiskolintume,
jei visa valdžia priklausytų populistams. |
| |