2014 m. gruodžio 12 d.    
Nr. 47
(2118)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Kauno miesto
raktas patikėtas
Šv. Mikalojui

Mokslinė
konferencija
apie Prisikėlimo
bažnyčią

Prisiminė
kovotojų už Dievą
ir Tėvynę aukas

Bernardas
Brazdžionis –
Jonas Juškaitis

Brandžiausi metai –
Krikštonyse

Laikas sau,
artimui ir Dievui

Pagerbė šaulius

Mėnesiniai Šilalės
dekanato atlaidai

Šeimų maldos,
muzika ir daina

Biržiečių meilė
kunigui Daliui

Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos iškilmė

Popiežius aplankė Marijos Didžiąją baziliką, pagerbė Mariją Ispanijos aikštėje, įžiebė vieną iš didžiausių pasaulyje kalėdinių eglučių

Pirmadienį, gruodžio 8 dieną, minint Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos iškilmę, popiežius Pranciškus su Vatikane Šv. Petro aikštėje susirinkusiais piligrimais sukalbėjo Viešpaties Angelo maldą. Jis sakė, kad šiandienos šventę galima apibūdinti šiais žodžiais: „Viskas yra neatlygintina Dievo dovana, viskas yra malonė, viskas Jo meilės mums dovana. Mes kviečiami klausytis mums kalbančio Dievo ir priimti jo valią; pagal evangelinę logiką nieko nėra veiksmingiau ir vaisingiau nei klausytis ir priimti Viešpaties Žodį! Meilės, gailestingumo, dieviškos malonės akivaizdoje, kuri išlieta mūsų širdyse, mūsų prašoma vienintelio dalyko: dalintis neatlygintinai. Niekas negali nusipirkti išganymo! Jį Viešpats dovanoja mums veltui, jį dovanoja Dievas, kuris ateina ir gyvena mumyse. Kaip dovanai gavome, taip esame kviečiami dovanai ir duoti (plg. Mt 10, 8), sekdami Marija, kuri priėmusi angelo paskelbtą žinią, iškeliavo pasidalinti vaisingumo dovana pas giminaitę Elzbietą. Jei viskas padovanota, turi būti dovanojama toliau. Kokiu būdu? Leidžiantis, kad Šventosios Dvasios galia mes taptume dovana kitiems, kad paverstų mus svetingumo, susitaikymo ir atleidimo įrankiais. Dvasia yra dovana mums ir mes jos galia turime būti dovana kitiems. Jei leisimės Viešpaties perkeičiami, negalėsime pasilikti sau šviesos, kuri sklinda nuo Jo veido, tačiau leisime sklisti jai toliau, kad ji nušviestų ir kitus“.


Laikytis Jo tiesos

Kun. Vytenis Vaškelis

„Tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate“ (Jn 1, 26), – tai daugelio žmonių vidinės būsenos leitmotyvas, kurio šaknys glūdi jų širdžių įšale (plg. Jn 1, 10–11). Mūsų proto mąstymui yra būdingas smalsumas, kuriam įdomu viskas, kas tik patraukia mažiausią dėmesį. Kai žmonių mintis „bombarduoja“ milijonai informacinių dirgiklių, ir jos kaip sausa kempinė sugeria visa, kas tik pakliūva į individų regos bei klausos akiratį, tada visiškai ignoruojamas didysis Jėzaus įspėjimas: „Budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“ (Lk 21, 36).

Visi žmonės yra gundomi sugaišti daugiau laiko tiems dalykams, kurie nėra verti didesnio jų dėmesio, pavyzdžiui, retkarčiais trumpai peržvelgti internetinių dienraščių pavadinimus ir perskaityti vieną ar kitą tekstą gali būti naudinga, jei tik, prieš pasinerdami į interneto okeaną, iš anksto prisiminsime, ką pasižadėjome: „Jei pastebėsiu, kad rašinio antraštė apgavo, nes jo turinys yra savaip destruktyvus, iškart įjungiu vidinius stabdžius ir sakau: „Stop, daugiau nė sekundės neskiriu rafinuoto paistalo skaitymui“. Tai – krikščioniškas budėjimas Viešpatyje. Jis džiaugiasi net nedidelėmis mūsų pastangomis augti malonėje, kurioje ne tik išvengiame mažų moralinių nuopuolių, turinčių tendencijas blogiui kerotis ir priartinti nelaimes, bet pirmiausia iškovojame daugiau brangaus laiko kitiems dalykams, kurie pašventina mūsų asmenybę, skirtą amžinybei (plg. Mt 25, 21).


Pašvęstojo gyvenimo metų pradžia ir Jaunimo dvasinio atsinaujinimo diena

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Broliai pranciškonai kunigai
Algis Malakauskis, Gediminas
Numgaudis ir Antanas Blužas

Lapkričio 29 dieną Telšiuose vyko du ypatingi renginiai: iškilmingai pradėti Pašvęstojo gyvenimo metai ir Vyskupijos katalikiško jaunimo dvasinio atsinaujinimo diena. Telšių Žemaitės dramos teatre vyko tam skirta konferencija. Ją popiežiaus Pranciškaus malda už pašvęstojo gyvenimo narius pradėjo, susirinkusiuosius pasveikino Telšių vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Vienuoliams ir vienuolėms, kunigams, seminaristams bei pasauliečiams pranešimą apie vienuolynų pradžią, raidą, istoriją Lietuvoje bei pašvęstųjų gyvenimą dabartyje, jų misiją ir uždavinius praeityje skaitė Lietuvos Moterų Vienuolijų Aukštesniųjų vyresniųjų konferencijos pirmininkė ses. Asta Venskauskaitė ACJ. Ji išsamiai apžvelgė vienuolynų Katalikų Bažnyčioje atsiradimą bei pašvęstojo gyvenimo asmenų atėjimą į Lietuvą, jų veiklą, atliktus darbus laisvės sąlygomis po lietuvių ir žemaičių krikšto bei jų organizuotą dvasinę pagalbą tikintiesiems persekiojimo, priespaudos, pogrindžio sąlygomis, kada vienuolynus masiškai uždarydavo ir vienuolius persekiojo bei su jais susidorojo tiek carinės Rusijos, tiek sovietiniais metais. Vienuolynai Lietuvoje ypač klestėjo tarpukario metais, o pokary pogrindžio sąlygomis vienuoliai ir vienuolės daug nuveikė, sistemingai dirbdami sielų išganymo labui. Lietuvai atgavus nepriklausomybę vienuolynai pradėjo savo veiklą laisvės sąlygomis. Šiandien Lietuvoje veikia 41 vienuolių moterų ir 13 vienuolių vyrų kongregacijų. Moterų vienuolių yra apie 650, o vyrų – apie 140, taigi bendrai Lietuvoje veikiančių vienuolijų narių yra apie 800. Pranešėja kalbėjo apie šių Naujųjų liturginių – Pašvęstojo gyvenimo – metų prasmę, esmę ir svarbą. Šiais metais būtina iš naujo atrasti vienuolinio gyvenimo tapatybę, sustiprinti Evangelijos skelbimą sekant skaistų, neturtingą ir paklusnų, nuolankų Tėvui Kristų.


Neįprasta šventė Šv. Mikalojaus bažnyčioje

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kalėdų Senelis (aktorius
Kristupas Kavaliauskas)
su Šv. Mikalojaus
parapijos vaikais
Birutės Jachimovič nuotrauka

Gruodžio 7 dieną, sekmadienį, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje neįprastai pagerbtas parapijos globėjas šv. Mikalojus. Lietuvoje tėra tik keturios bažnyčios, pavadintos šio šventojo vardu: Vilniuje, Betygaloje (Raseinių dekanatas), Kaune Šv. Mikalojaus (Benediktinių), Žarėnuose-Latveliuose (Šiaulių dekanatas).

270 metais gimęs Likijos provincijoje (dabartinė Turkija) ir 347 m. gruodžio 6 d. miręs šv. Mikalojus – katalikų ir stačiatikių gerbiamas šventasis. Išsimokslinęs šv. Mikalojus, anksti mirus turtingiems tėvams, visą turtą skyrė nuskriaustiesiems. Kadangi su juo siejama daug stebuklų, jis vadinamas Mikalojumi Stebukladariu. Šv. Mikalojus žinomas kaip keliauninkų, jūreivių, prekiautojų, lankininkų, vaikų, studentų, mokslo žmonių globėjas, susipykusiųjų taikytojas, apšmeižtųjų ar neteisingai nuteistųjų gynėjas. Jis yra net šešių miestų globėjas.


Akmeniškių choro giesmės ir tylus džiaugsmas Latvijoje valgant klingerį

Elena GUBOVIENĖ

Akmenės Šv. Onos bažnyčios choras,
vargonininkė Žydrūnė Kazlauskaitė
ir kunigai Pėteris Skredelis
bei kan. Egidijus Zulcas
prie Duobelės bažnyčios
Žydrūnės Kazlauskaitės nuotrauka

Lapkričio 22-oji yra Šv. Cecilijos, bažnytinės muzikos dangiškosios globėjos, šventė. Akmenės Šv. Onos bažnyčios Sumos choras, paragintas klebono kanauninko Egidijaus Zulco, nutarė šią šventę paminėti kitaip negu visada. Akmenės klebonas yra Telšių vyskupijos Šv. Cecilijos draugijos, vienijančios vargonininkus ir bažnytinių chorų vadovus, pirmininkas. Ši draugija turi senas tradicijas, tačiau sovietmečiu kaip ir daugelis kitų organizacijų buvo panaikinta ir atsikūrė tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Taigi akmeniškiai šią dieną šventė su broliais katalikais latviais Duobelės Švč. Trejybės bažnyčioje.

Katalikų bendruomenė šiame Latvijos krašte, Žiemgaloje, nėra gausi, nes čia vyrauja liuteronybė. Katalikiškas kraštas yra Latgala. Ten telkiasi didžioji Latvijos katalikų dalis. Mūsų kaimynystėje, Duobelės rajone, Aucės, Duobelės, Benes ir Rubos parapijose, kurias aptarnauja klebonas dekanas Pėteris Skredelis, yra tik apie 2000 katalikų. Duobelės bažnyčia dar nauja, pašventinta 2003 metais. Seniau Duobelėje buvo tik maldos namai, o klebonas Pėteris į Duobelę aukoti šv. Mišių, atlikti kitų patarnavimų tikintiesiems važinėjo iš Aucės, kur tada gyveno. Taigi Akmenės choras tą darganotą šeštadienį važiavo į Duobelę giedoti šv. Mišiose, kurias aukojo abu kunigai – Pėteris Skredelis ir Egidijus Zulcas – latvių ir lietuvių kalbomis. Pamokslą latviškai sakė Akmenės klebonas. Jis, pasveikinęs visus su švente, kalbėjo apie giedojimo reikšmę liturgijoje ir bažnyčios choro vaidmenį joje. Šv. Augustinas yra pasakęs, kad giesme šlovinti Viešpatį yra dvigubai melstis. Pamoksle kunigas citavo šv. Augustiną: „Kai labai muzikaliam žmogui tavęs prašoma padainuoti taip, kad jam patiktų, tu nepraversi lūpų, bijodamas jam neįtikti, nes nesi išėjęs jokio muzikos pradžiamokslio. Kas tuomet drįstų pagiedoti Dievui, kuris viską išgirsta“.


Gražus kurso draugų bendravimas – palaima gargždiškiams

Po Šv. Mišių Gargždų bažnyčioje
(iš dešinės): Vilkaviškio Katedros
klebonas prelatas Vytautas Gustaitis,
Ventos parapijos administratorius
kun. Andrius Eidintas, arkivyskupas
Tadeušas Kondrusievičius, parapijos
diakonas Audrius Undraitis,
Gargždų parapijos klebonas
kanauninkas Jonas Paulauskas

Iš Baltarusijos į Lietuvą dalyvauti Gailestingumo Motinos Atlaiduose Aušros Vartuose Vilniuje atvyko Minsko arkivyskupas metropolitas Tadeušas Kondrusievičius (Tadeusz Kondrusiewicz). Lapkričio 16 dieną, sekmadienį, jis kartu su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu, Lietuvos vyskupais aukojo šv. Mišias prie atviro koplyčios lango.

Lapkričio 18 dieną, antradienį, Minsko arkivyskupas T. Kondrusievičius atvyko į Gargždus, vadovavo 12 val. šv. Mišioms Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Pamoksle jis išsamiai ir vaizdžiai kalbėjo apie tėvų pavyzdžio šeimoje svarbą vaikų elgesiui, vertybių pasirinkimui. Jis papasakojo prisiminimus iš savo vaikystės katalikiškoje šeimoje, kada tikėjimas buvo draudžiamas ir tikintieji persekiojami, baudžiami. Arkivyskupas kvietė tėvus kartu su vaikais laikytis katalikiško gyvenimo normų, sakė, kad vaikai turėtų matyti tėvus besimeldžiančius namuose, lankančius bažnyčią, einančius sakramentų, nes dabar yra laisvė, to niekas nedraudžia. Jis priminė pareigą skelbti savo tikėjimą, didžiuotis juo visur, o ypač šeimoje.


Suaugusių švietimo savaitės aidai

Aldona KUDZIENĖ

Suaugusių švietimo popietėje:
(iš dešinės) kun. dr. Algirdas
Petras Kanapka, miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus
pavaduotoja Aira Visockaitė,
apskrities literatų klubo „Tėkmė“
pirmininkė Emilija Lukšytė-Krušinienė,
Alytaus TAU rektorė
Janina Ingelevičienė ir kiti

Į Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (LSŠA) Alytaus krašto skyriaus kvietimą įsijungti į šalies 15-osios suaugusiųjų švietimo savaitės judėjimą „Gyvybės medis“ atsiliepė net keturios Dzūkijos sostinės organizacijos: VšĮ „Dienos namai“, Alytaus kraštotyros muziejus, Apskrities literatų klubas „Tėkmė“ ir Alytaus Trečiojo amžiaus universitetas (TAU). Neseniai atnaujinto už ES lėšas Kraštotyros muziejaus salėje jos surengė mokymosi ir meninės raiškos popietę „Gyvybės medis“ – nuo žodžio prie veiksmo, nuo „mes“ prie „aš“.

Muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė, kaip ir dera erdvės, kurioje susirinkta, šeimininkei, tarė įžanginį žodį: „Tokios paskirties pastatą reikia pripildyti gyvybės, o gyvybė negalima be kūrybos. Čia mūsų bendravimo sąlyčio taškas. Mes, kelių organizacijų vadovai, bendrai sujungę pastangas, tvirčiau susidraugausime“. Direktorė dar patikino, kad panašius darbus reikia dirbti ne iš reikalo, o iš orumo ir garbės. Renginio vedėja Emilija Lukšytė-Krušinienė kalbėjo, kad žmogus gyvena kūryboje, prasminga veikla žmogui labai reikalinga. TAU rektorė Janė Ingelevičienė pasidžiaugė septintus metus veikiančio universiteto klausytojų aktyvumu – patalpos jau nesutalpina visų norinčiųjų lankytis paskaitose, domimasi ir kitais pilietinio ugdymo renginiais. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Aira Visockaitė atvirai dėstė, kad yra ko jaunimui pasimokyti iš pagyvenusiųjų, o apskritai žmogus turi mokytis visą gyvenimą, tobulėti reikia nuolat.


Aušros Vartuose pasveikino kunigą kraštietį

Danutė Paškauskaitė

Gargždų bažnyčios choristai su kun.
prof. dr. Andriumi Narbekovu (centre)

Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios sumos choro kelionė į Aušros Vartus buvo išskirtinė: vykome pasveikinti iškilaus kraštiečio – Šv. Teresės bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios rezidento, kun. prof. teol. dr. Andriaus Narbekovo, nes lapkričio 11 dieną jis šventė savo 55-ąjį gimtadienį ir aukojo Sumos šv. Mišias Šv. Teresės bažnyčioje. Kunigas gimė ir augo Gargžduose. Po įšventinimo į kunigus 1993 metais jo primicijos vyko Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Tad dabar Vilniuje šalia sukaktuvininko prie altoriaus meldėsi ir Gargždų parapijos klebonas kan. Jonas Paulauskas (prieš kelias dienas atšventęs savo 65-ąjį gimtadienį) su diakonu Audriumi ir Šv. Teresės bažnyčios ir Aušros Vartų koplyčios klebonas mons. Janas Kasiukevičius (Jan Kasiukevicz). Šventovė buvo pilnutėlė, tvyrojo susitelkimas į maldą, šiltas ryšys tarp kunigų ir choristų. Tai teigiamai veikė šv. Mišių dalyvius. Kun. prof. dr. A. Narbekovas šalyje žinomas ne tik kaip mokslininkas ir visuomenininkas, bet ir kaip puikus pamokslininkas. Šįkart visa bažnyčia dėmesingai klausė sklandaus ir įtaigaus pamokslo, skirto šeimai. Atsisveikindamas su tikinčiaisiais kunigas sakė pasijutęs taip, lyg būtų Žemaitija atvažiavusi į sostinę jam džiaugsmo suteikti.


Tikrasis veidrodis

Mes visi, vyrai ir moterys, norime vieni kitiems patikti, būti gražūs, o ypač moterys ir merginos. Todėl vieni daugiau, kiti mažiau laiko praleidžiame prie veidrodžio. Neabejotinos lyderės čia yra moterys ir mergaitės. Tačiau, ar esame bent vieną kartą susimąstę, ką mes matome, žvelgdami į tą stiklo gabalą? Daugumai atsakymas atrodys labai paprastas. Aišku, kad savo veidą. Deja, deja... Ši stiklo šukė mums rodo tiktai išorinę mūsų tikrojo veido pusę, kuri yra ne kas kita, kaip kaukė. Didesniosios mūsų daugumos tikrasis veidas šiandien yra paslėptas po kasdieninio gyvenimo kauke, kuri daugeliu atvejų nieko bendro neturi su mūsų tikruoju veidu. Dažnai mes vieni kitiems prisistatome ne tais, kas esame. Mūsų netolima istorinė praeitis mus išmokė labai gerai maskuotis ir visada save pateikti vos ne kaip etaloną. Ši paveldėta yda labai puikiai klesti ir dabartiniame gyvenime. Nelabai stengiamės ir nenorime veidrodyje išvysti savo tikrąjį veidą. O stikliniame veidrodyje jo ir neišvysime, nes jis mums terodo tiktai fizinį veidą. Tikrąjį žmogų charakterizuoja, jo tikrąjį veidą parodo sielos atvaizdas, kurio stiklo atspindyje niekada nepamatysime.


Apginti partizano garbę

Algimantas Zolubas

Antanas Kraujelis-Siaubūnas

Per pastaruosius Seimo rinkimus daugumą balsų laimėjo kairiosios partijos, jos sudarė kairiąją koaliciją ir atitinkamą vyriausybę, todėl visose srityse stebimas akivaizdus buvusios sovietinės nomenklatūros atsigavimas, nemaskuotas nuostatos „prie ruso buvo geriau“ propagavimas, Lietuvos Sąjūdžio idėjų ignoravimas, aktyvių Sąjūdžio veikėjų šalinimas iš užimamų pareigų, partizaninio karo reikšmės niekinimas, partizanų šmeižimas arba pastangos per teismus juos pripažinti kriminaliniais nusikaltėliais. Nors neformaliai, tačiau akivaizdžiai į frontininko Algirdo Paleckio ir jo bendražygių Giedriaus Grabausko, Edvardo Satkevičiaus ir Juozo Vaikšnoro gretas jungiasi signatarai Aloyzas Sakalas ir Jurgis Jurgelis, kurie aktyviai per žiniasklaidą varo antipartizaninę propagandą.


Apie „garažinius“, kuriems žvejyba – nė motais

Valdas Kilpys

Kai prabylama apie pinigus, nutyla kiti ruporai. Taip ir šią savaitę: kas turi ūpo, pastebėjo gana keistą naujieną, o gal ne naujieną, kuri skelbė, kad kairiųjų lyderis, premjeras Algirdas Butkevičius ir finansų ministras Rimantas Šadžius iš esmės pritaria konservatorių nuomonei, kad kitų metų biudžeto priėmimas parlamente buvo „kreivas“ ir jo nederėtų teikti Prezidentei pasirašyti. Priežastis paprasta: beveik „iš niekur“ atsiradę mažne 100 milijonų litų, kuriuos biudžete „nupiešė“ Darbo partijos atstovai. Pinigų gavėjai kaip ir aiškūs, tačiau pats pinigų radimosi procesas skendi migloje. Susiduriame su situacija, kai paskirstyti prieš rinkimus yra gerokai svarbiau negu mąstyti, iš kur tie pinigai realiai rasis. Kai pabandai įsivaizduoti, kad kalbama ne apie ledų pirkimą, o visos mūsų valstybės biudžetą, darosi kažkaip nejauku. Pradedi mąstyti apie tai, kur ir kiek prasiskolintume, jei visa valdžia priklausytų populistams.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija