Atnaujintas 2002 m. gruodžio 18 d.
Nr.95
(1102)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Krikščionybė šiandien
Darbai
Žvilgsnis
Nuomonės
Lietuva
Kryžkelės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai

Rašytojų tryliktasis

Poetas Justinas Marcinkevičius išrinktas populiariausiu XX amžiaus Lietuvos rašytoju

Gruodžio 13-ąją Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje, vyko tryliktasis Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas.
Pirmajame posėdyje Robertas Keturakis perskaitė prezidento Valdo Adamkaus LRS suvažiavimui atsiųstą sveikinimą, taip pat buvo pagarsintas Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininko Kosto Federavičiaus sveikinimas. Suvažiavimo delegatai tylos minute pagerbė išėjusius Amžinybėn kolegas. Beje, susirinkusieji negalėjo numatyti, kad tą dieną juos netikėtai paliks talentingas prozininkas, poetas, vertėjas Jurgis Kunčinas.
Įžanginę kalbą pasakė literatūrologė, kritikė profesorė Viktorija Daujotytė. Profesorė pabrėžė, kad rašytojo svoris dabartinėje visuomenėje labai menkas. TV3 „Akvariumas“ daugelį sugundė labiau nei koks nors literatūros kūrinys. Reikia griežčiau vertinti kandidatų į LRS narius kūrybą, nes padaugėjo saviveiklinės literatūros. Didžiausias literatūros mecenatas buvo ir yra valstybė, be jos paramos literatūra niekaip neišsivers. Šiuo metu 100 LRS narių stovi eilėje, laukdami pašalpos – valstybės stipendijos. Literatūrologė akcentavo ir apgailestavo, kad lietuvių kalba stumiama iš visuotinio gyvenimo. Skaudžiausia, jog dažnai ją gujame patys. V.Daujotytė įsitikinusi, kad lietuvių kalbą privalo ginti ir kitų sričių intelektualai. Gražų pavyzdį parodė medicinos profesorius Vytautas Jonas Sirvydis, nuoširdžiai susirūpinęs gimtosios kalbos likimu.


Bibliotekoje įdomu visiems: ir jaunimui, ir vyresniesiems

Raseinių viešosios bibliotekos direktorė Gražina Janonienė

Raseinių viešosios bibliotekos fonduose – per 170 tūkstančių knygų. Jas skaito beveik 3600 žmonių, arba kas trečias Raseinių miesto gyventojas. Pastaruosius kelerius metus skaitytojų sparčiai daugėjo. Vis daugiau žmonių užsuka į skaityklą, nes laikraščio ar žurnalo neįgali nusipirkti. Žemaičių laukia per šimtą pavadinimų periodinių leidinių.

Gyvena „į skolą“

Miesto centre esančio bibliotekos pastato išorė nedžiugina akių. Namas prašosi remonto. Parengtas 1,8 milijono litų vertės investicinis projektas. Dabar jis guli Seime. Jeigu šis projektas bus įtrauktas į valstybės rėmimo programą, tai iš tų lėšų jau galima atlikti rimtą pastato atnaujinimą.
Bibliotekos darbuotojų jėgomis viduje daromas kosmetinis patalpų remontas. Iš patalpų nuomos per metus biblioteka užsidirba apie dešimt tūkstančių litų. Užtat įėjus į ją maloniai nuteikia.
Prasidėjus kūrenimo sezonui, dar nebuvo žinoma, kaip reikės susimokėti už šią teikiamą paslaugą šilumos tiekėjams. Nors pusę pastato nešildo, tačiau ir likusiam plotui šildyti per mėnesį reikia 5-6 tūkstančių litų. Bibliotekos direktorė Gražina Janonienė vylėsi, kad rajono savivaldybė savo biudžete ras reikiamą kiekį lėšų. Dirbti vilkint kailiniais bibliotekos darbuotojams neteko.


Uždeki žiburį vilties

Šiais giesmės žodžiais šeštadienį, lapkričio 23 dieną, Trakų Vokėje prasidėjo Algimanto Vincento Bujausko, Bronės Daunorienės ir Aloyzo Sušinsko kūrybos vakaras, skirtas jų garbiam jubiliejui - 70-mečiui. Gyvenimas taip lėmė, kad jubiliatai, kilę iš Dzūkijos, dirbę pedagoginį darbą, gyvena Trakų Vokėje, prieš kelerius metus prijungtoje prie Vilniaus.
Algimantas Vincentas Bujauskas - habilituotas agrarinių mokslų daktaras, buvęs Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo mokslinis bendradarbis, Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Botanikos ir genetikos katedros ir Lietuvos karo akademijos Politologijos katedros profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, Nacionalinės premijos laureatas. A.V.Bujauskas domisi menu, gamtos mokslais, istorija, filologija, teologija ir filosofija. Parašė memuarus „Šiaurės pašvaistė“ ir eilėraščių rinkinius „Už speigračio“, „Namų žiburiai“, „Itališkieji etiudai“. Daktaro disertacijų tema - bulvių selekcija. Jis lietuviams gerai žinomų bulvių veislių „Mėta“, „Vokė“, „Vilnia“, „Nida“, „Aistė“ autorius. Yra 20 doktorantūros ir habilituotų daktarų komitetų narys, penkių disertacijų vadovas. Apdovanotas prof. D.Rudzinsko pirmojo laipsnio premija už bulvių veisles, ŽŪM diplomu už bulvių veislę „Nida“.


Kūrėjų portretai ir mintys

Kun. Petras Baniulis (kairėje) bendrauja su vilniečiu fotomenininku Algimantu Žižiūnu

Ketvirtį amžiaus fotomenininkas Algimantas Žižiūnas kuria šalies žinomų žmonių portretus. Vilnietis fotojuostoje yra įamžinęs per tūkstantį Lietuvą garsinančių žmonių. Iš šio lobyno atrinkti 47 portretai, šiuo metu eksponuojami Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos dailės galerijoje „2-asis aukštas“. Iš portretų žvelgia kultūros ir meno kūrėjai, kurių daugumą pažįsta panevėžiečiai.
Gruodžio 3-iąją parodą „Kūrėjų portretai ir mintys“ bei jos autorių panevėžiečiams pristatė šios bibliotekos darbuotoja Albina Saladūnaitė. Parodos atidaryme dalyvavęs fotomenininkas A.Žižiūnas pasakojo, ką šiandien kuria, kokių planų turi ateičiai. Atėjusieji pasižiūrėti vilniečio fotomeno buvo gerai nuteikti jaunųjų miesto smuikininkių muzikavimo.
Į parodos atidarymą nepasididžiavo atvykti vyskupas emeritas Juozas Preikšas, mons. Juozapas Antanavičius, Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas kun. Petras Baniulis. Visi kalbėję dvasininkai fotomenininkui A.Žižiūnui linkėjo gero pasisekimo kūryboje.


Fotomenininkas nestokoja fantazijos

Fotomenininkas Gintaras Povilonis

Krašto apsaugos savanorių pajėgų „Vyčio“ apygardos penktoje rinktinėje veikia panevėžiečio Gintaro Povilonio fotodarbų paroda. Jos atidaryme dalyvavo šios rinktinės visi profesinės karo tarnybos kariai iš Rokiškio, Biržų, Kupiškio, Pasvalio ir Panevėžio. Paroda skirta Lietuvos kariuomenės 84-osioms metinėms.
Penktosios rinktinės štabo viršininkas Jonas Dusevičius „XXI amžiui“ pasakojo, jog jį su G.Poviloniu supažindino rinktinės ryšių su visuomene vyr. specialistė kapitonė Vida Jurkšaitienė. Susitikus jiems netrūko šnekos. Pakankamai aukštas pareigas užimantis karininkas J.Dusevičius irgi laisvalaikiu fotografuoja, turi įsigijęs neblogą fototechniką. G.Poviloniui nesvetimas kariškas gyvenimas – per 20 metų jis tarnavo sovietinėje armijoje liktiniu kaip ryšių technikas. Taip ir gimė sumanymas čia surengti pirmą fotografijos darbų parodą. Patalpas, kuriose ji veikia, kaip teigė majoras J.Dusevičius, ateityje ketinama paversti poilsio kambariu. Jame tiktų pastatyti akvariumą. Tada laukiantiesiems neprailgtų laikas.
Iš Kupiškio rajono Vainiškių kaimo kilęs G.Povilonis yra surengęs keletą savo darbų personalinių parodų Panevėžyje. Jis yra dalyvavęs anuometėje antrojoje visasąjunginėje liaudies kūrybos parodoje Maskvoje, kur buvo apdovanotas laureato diplomu bei medaliu. Panevėžietis yra aktyviai bendradarbiavęs su miesto laikraščiu „Panevėžio balsas“, buvo rajono laikraščio „Tėvynė“ skelbtų konkursų pirmos ir trečios vietų laimėtojas. Savo mokytojais, atvedusius jį į fotografijos pasaulį, aukštaitis laiko garsius šio meto Panevėžio fotomenininkus Petrą Kaupelį ir Saulių Saladūną. Pats G.Povilonis yra mokęs miesto Žemaičių mikrorajono jaunimą fotografijos paslapčių „Eglės“ klubo fotografų būrelyje.