Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Pasaulis
Poezija
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Sveika laisva visuomenė neįmanoma
be pagarbos

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius,

SJ Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Gegužės 18 dieną Vilniuje, Lietuvių katalikų mokslo akademijoje, leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“ pristatė knygą „Da Vinčio apgaulė: 100 klausimų apie knygos „Da Vinčio kodas“ faktus ir prasimanymus“. Ta proga spausdiname Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus pasisakymą šios knygos pristatymo proga

Gintautas Dabrišius – Poezijos pavasario laureatas

Poezijos pavasario laureatas Gintautas Dabrišius Ričado Šaknio nuotrauka

42-ojo Poezijos pavasario laureatu kauniečiai išrinko poetą Gintautą Dabrišių. Penktadienį iškilmingoje ceremonijoje, kuri tradiciškai rengiama Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje, poezijos rinkinio „Sviest akmenuką“ autorius vainikuotas ąžuolo lapų vainiku.

Pristatydamas penktąją G.Dabrišiaus knygą, literatūros kritikas Rimantas Kmita pabrėžė, jog šis autorius turi savo poetinio mąstymo manierą, savo intonaciją. „Nepaisant to, jo nėra nei literatūros apžvalgose, nei naujausioje, nei senesnėje lietuvių literatūroje. Ir internete beveik nėra. Vadinasi, kaip ir visai nėra. Net Lietuvių literatūros enciklopedijoje apie kūrybą tėra vienas sakinys: Dabrišiaus poezijai būdinga konkreti detalė, tautosakos, šnekamosios kalbos intonacijos, dominuoja valstietiška pasaulėjauta, susipina kaimo ir miesto tematika“.

Vaikai suko ratelius

Romas BACEVIČIUS

Festivalyje „Suk, suk ratelį“ šoka „Kalvelis“

Tris gegužės savaitgalio dienas Kaune ir Trakuose aštuntą kartą vyko tarptautinis vaikų tautinių šokių festivalis „Suk, suk ratelį“, kuriame, be trijų Kauno, dalyvavo ir trys kolektyvai iš užsienio. Penktadienio, gegužės 19-osios, vakarą Kauno kultūros centre susirinkę žiūrovai galėjo pamatyti nuotaikingą koncertą, kuriame šoko „Kalvelis“ (vadovė Ilona Jakštytė), „Šėltinis“ (vadovė Virginija Skiparienė), „Malūnėlis“ (meno vadovė ir choreografė Birutė Brazdžiūtė), kuriame groja liaudies instrumentų orkestras (vadovė Zita Labutienė), bei svečius iš Latvijos – Rygos lietuvių vidurinės mokyklos tautinių šokių kolektyvą „Bitutė“ (vadovai Solmėja Indanė ir Aldona Gribulė), Estijos Keilos miesto „Kapsutajed“ (vadovė Kink Rina) – ir Ukrainos sostinės Kijevo šokių akademijos (vadovas Andrejus Liaguščenka) jaunuosius šokėjus. Jauniesiems festivalio dalyviams ir jų vadovams, negailintiems laiko puoselėjant tautinį šokį, dėkojo savivaldybės Kultūros skyriaus atstovė Irena Simanauskienė.

Startavo Pažaislio muzikos festivalis

Solistai Romanas Muravitskis ir Irina Krikunova koncerto metu. Diriguoja Gintaras Rinkevičius

Sekmadienį, gegužės 28 dieną, vėlyvą vakarą, skambant Pažaislio bažnyčios varpui ir be paliovos pliaupiant lietui, kauniečiai ir miesto svečiai, tikrai neįtikėtinai gausiai susirinkę, sveikino prasidedantį XI tarptautinį Pažaislio muzikos festivalį. Skėčių miške pasislėpę kauniečiai išgirdo Kauno miesto mero Arvydo Garbaravičiaus sveikinimo žodžius, kuriais miesto vadovas išreiškė susižavėjimą muzikinės visuomenės ryžtu ir pagarba festivalio organizatoriams ir artistams, atlikėjams tokiu darganotu oru klausytis klasikinės muzikos. Į muzikos mylėtojus kreipėsi Šv. Kazimiero kongregacijos vienuolyno vyresniosios pavaduotoja s. Julita. Sesuo pasidžiaugė, kad tiek daug žmonių susirinko į Pažaislio muzikos festivalio pradedamąjį koncertą. „Gražu, kad ši diena sutapo su Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidais Pažaislio bažnyčioje. Mūsų tautiečiai, – sakė s. Julita, – nebijodami lietaus, vėjo, kepinančios saulės, neša kryžių į Šventąją Žemę kaip atsipirkimą už pasaulio nuodėmes. Pažaislio šventoriuje skambanti muzika sėja santarvę tarp žmonių, šeimos narių, suartina pasaulio tautas. Ir šių metų festivalio muzika tesuartina mus visus“.

Gabumais apdalyti žemaičiai

Bronius VERTELKA

Albertas Kleinauskis rašo žemaitiškai

Plateliai – Žemaitijos kampelis ne tik nuostabaus gamtos grožio, bet ir žmonių, sugebančių tauriai gyventi. Jie ne prie alaus bokalo ar taurelės karčiosios sėdi, kaip neretai pasitaiko provincijoje, bet dirba, kuria ir neaimanuoja.

Daryti gera – nesunku

Algimantas Žižiūnas (priekyje centre) tarp „Literatūrinio pavasarėlio“ dalyvių

„…Tik reikia to norėti“, – sako fotomenininkas Algimantas Žižiūnas, ketvirtojo „Literatūrinio pavasarėlio Ančiškis-2006“ (150 km nuo Vilniaus, Kėdainių r.) iniciatorius ir organizatorius. Šiais metais čia suvažiavo trijų aplinkinių mokyklų – Ramygalos, Truskavos ir Ančiškio – jaunieji literatūrinio žodžio mylėtojai.

Paroda monsinjorui Jonui Juodeliui atminti

Bronius VERTELKA

Mons. Jono Juodelio sesuo Ona Morkvėnienė

Mons. Jonas Juodelis – ilgametis Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas, teologijos daktaras, poliglotas, knygų mylėtojas, Panevėžio garbės pilietis, teisingas ir labai geras žmogus, išėjo į Amžinybę šių metų sausio pradžioje, nesulaukęs po kelių mėnesių sukaksiančio 85-ojo gimtadienio. Šios monsinjoro sukakties proga Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos galerijoje „Antrasis aukštas“ atidaryta memorialinė paroda. Joje eksponuojamos mons. J.Juodelio nuotraukos iš bibliotekos rankraščių rinkinių bei vertingiausi leidiniai iš įsigytos knygų kolekcijos. Parodoje galima pamatyti mons. J.Juodelio vyskupijos kanclerio priesaiką, jo reabilitavimo pažymėjimą, išduotą Aukščiausiojo Teismo 1989 m. lapkričio 27 d. Yra knyga su kalbininko Petro Būtėno autografu, ji dovanota mons. J.Juodeliui baigus Panevėžio gimnaziją.

Kai gaudė vario triūbos

Bronius VERTELKA

Vlado Paulausko vaikaitė – Vilniaus muzikos akademijos docentė Skaistė Palšauskienė

„Tokio žmogaus pamiršti nevalia“, – kalbėdama apie kompozitorių, chorų vadovą, vargonininką Vladą Paulauską sakė Panevėžio vaikų muzikos mokyklos mokytoja metodininkė Alvyda Beržonienė. Gegužės 22-ąją Muzikiniame teatre vyko jo kūrybos vakaras. Kartu buvo minimos šio iškilaus žmogaus 120-osios gimimo metinės.

Kiekvienas gali turėti savąjį Everestą

Vladas Vitkauskas Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje

Šeštą kartą Lietuvos bibliotekininkų draugija (LBD) kvietė dalyvauti Nacionalinėje Lietuvos bibliotekų savaitėje, kuri buvo surengta balandžio 23-30 dienomis šalies bibliotekose. Savaitės šūkis – „Skaityk! Pažink! Mėgaukis!“ – kvietė bibliotekininkus, politikus, valdžios ir žiniasklaidos atstovus, bendruomenių narius ir visus knygos mylėtojus aktyviau skaityti, bendrauti, pažinti.

Suradusi savo vietą kūryboje

Julija Švabaitė-Gylienė

Gražią, garbingą 85-erių metų sukaktį pažymi išeivijoje, Čikagoje, gyvenanti ir kurianti lietuvė poetė ir prozininkė Julija Švabaitė-Gylienė. Šiame lietuviškame Amerikos mieste rašytoja gyvena daugiau nei 45-erius metus, o apskritai išeivijoje ji nuo 1944-ųjų. Visą šį laiką puoselėjo ir tebepuoselėja savo gimtąją kalbą, su ilgesiu mena savo tėvų žemę, Vilkaviškio krašto, kur gimė ir prabėgo vaikystė, laukus ir pievas, visą Didžiųjų Šelvių kaimo grožį.

Tegul ainiai žinos, kaip kovota...

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

Ateitininkės su partizanų P.Jurkšaičio ir J.Būtėno portretais Autorės nuotraukos

„Tu leidai, Viešpatie, mūsų tautai pakelti daug skausmo, kada buvo gniaužiama mūsų Tautos dvasia ir tikėjimas. Tu, vienas, Viešpatie, žinai, kiek mūsų Tėvynės vaikų kankinių mirtimi mirė dėl Tavo vardo ir Tėvynės laisvės, kankinami kalėjimuose, kovodami savo žemėje ar išblaškyti Sibiro taigose. Taip pat Tu vienas žinai, kiek jų žuvo kario mirtimi kovoje prieš baisų pasaulio marą – bolševizmą. Amžiną atilsį suteik, Viešpatie, visiems kariams, kurie paaukojo savo gyvybes už brangiąją Tėvynę Lietuvą“, – rašė žymus žurnalistas, generolo Povilo Plechavičiaus adjutantas, diplomatas, karo audrų nublokštas į Vakarus Julijonas Būtėnas. 1951 metais jis parašiutu nusileido į Suvalkijos mišką, susisiekė su partizanu Petru Jurkšaičiu. Neilgai partizanavo, išdavikui nurodžius bunkerį miške, 1951 m. gegužės 21 d. Rūdšilio miške, netoli Lekėčių kaimo palaukės, verždamiesi iš bunkerio, apsupto 600 NKVD kariuomenės karių, žuvo J.Būtėnas-Stėvė ir Petras Jurkšaitis-Beržas.

Skaudžios praeities atgarsiai

Vytautas GULIOKAS

Andrejus Sacharovas

Pasaulio visuomenė gegužės 21 dieną paminėjo Andrejaus Sacharovo (1921-1989) 85 metų gimimo sukaktį. Šia proga interneto portalas polit.ru įdėjo išsamų straipsnį „Sacharovas Andrejus Dmitrijevičius“ iš parengto spaudai leidinio „Centrinės ir Rytų Europos disidentų biografinis žodynas“. Šio ledinio rengimą inicijavo Rusijos mokslinis-informacinis ir švietėjiškas centras „Memorialas“ ir Lenkijos centras „Karta“. Jį rengiant 1997-2005 metais dalyvavo penkiolika kolektyvų ir jis artimiausiu laiku bus išleistas anglų ir lenkų kalbomis, rusų kalba paskelbtas internete. Šiame leidinyje nušviečiama disidentų biografijos ir jų veiklos įtaka demaskuojant žmogaus laisvių ir teisių suvaržymus buvusiose Varšuvos pakto valstybėse: Albanijoje, Azerbaidžane, Armėnijoje, Baltarusijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Rytų Vokietijoje, Gruzijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Moldovoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Estijoje (ir taip pat Krymo totorių).

Kremliaus fokusininkų klounada

Petras KATINAS

Kai kurie vietiniai ir užsienio politikos apžvalgininkai, atsakydami į nuogąstavimus, kad buvusi komunistinė nomenklatūra ir po šešiolikos nepriklausomybės metų užima beveik visus valdžios postus, ramina, jog nieko čia nepadarysi. Esą reikia tikėti, kad išaugs naujoji karta, atsikračiusi senų įpročių, išmokyta kitų mokytojų, ir pasuks nauju keliu, patys nevogs, nemeluos ir kitiems to daryti neleis. Nežinia, ar šie guodėjai yra išties tokie naivūs, ar tik tokiais apsimeta. Pažvelkime į tuos jaunuosius, kuriems retsykiais leidžiama atsidurti prie valdžios – jie niekuo nesiskiria, nebent tik yra dar gobšesni ir ciniškesni. Kita vertus, senoji nomenklatūra nė negalvoja trauktis, nors savo elgesiu jau juokina visus, kurie domisi Lietuvos reikalais. Štai Premjeras jau vos ne kasdien neigia, ką buvo pasakęs vakar. Taip iš ryto per „Žinių radiją“ paskelbęs, jog, susidarius tam tikroms aplinkybėms, atsistatydintų iš Premjero posto, po kelių valandų jau per kitą radijo stotį tvirtino to nesakęs. Ir toks asmuo vadovauja valstybei!