Pirmasis puslapis
Lietuva
Katalikų bendruomenėse
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Nuteistųjų sielovada rūpinsis kapelionai

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir teisingumo ministras Vytautas Markevičius pasirašė susitarimą dėl Katalikų bažnyčios sielovados kalinimo vietose

Balandžio 23 dieną Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Vytautas Markevičius pasirašė susitarimą dėl Katalikų Bažnyčios sielovados kalinimo ir kitose laisvės atėmimo vietose. Šis susitarimas buvo pasirašytas įgyvendinant Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartį dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų, kurioje yra numatyta Katalikų Bažnyčios teisė vykdyti sielovadą ligoninėse, vaikų globos namuose, įkalinimo įstaigose bei kitose socialinės globos įstaigose.
Susitarime yra numatyta, kad Katalikų Bažnyčia rūpinsis įkalintų asmenų sielovada ir padės jiems morališkai pasirengti grįžimui ir tolygesniam integravimuisi į visuomenę. Pastoraciją įkalinimo vietose gali vykdyti ne vien kunigai ir vienuoliai, bet ir Bažnyčios vadovų įgalioti pasauliečiai.

Pagarba žmoniškumui

Kauno Šv.Antano Paduviečio bažnyčios statytojo kan. Juozapo Želvio kilnumas įvertintas jau po mirties. Jo apdovanojimą prezidentas Rolandas Paksas įteikė Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui

Kiekvienais metais, minint Antrojo pasaulinio karo holokausto aukų atminimo dieną, Lietuvoje pagerbiami žmonės, gelbėję žydus nuo nacių genocido.
Antradienį Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas įteikė Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius asmenims, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir savo šeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanoti 45 Lietuvos žmonės. Deja, tik dešimt iš jų galės paimti į rankas apdovanojimą, kitų kilnumas įvertintas jau po mirties. Kai kurie iš gelbėtojų mirė dar visai neseniai.
Lietuvos Prezidentas, įteikdamas apdovanojimus, pabrėžė, kad tai padėkos žmoniškumui aktas. „Jie - ūkininkai, buhalteriai, staliai, siuvėjai, gydytojai - davė mums kilnumo pamoką. Daugelio jų darbai ir gyvenimo žygiai nepateko į knygas, nėra plačiau žinomi. Tačiau tiems žmonėms esame labai skolingi. Susirinkome pagerbti žmogiškumą. Labai vėluodami tariame padėkos žodį žmonėms, kurie istorijos kataklizmų metais rizikavo savo gyvybėmis, kad išsaugotų kitų gyvenimus“, - kalbėjo Lietuvos Prezidentas.

Eucharistija – tikėjimo paslaptis ir neįkainojamas turtas
Apie naująją Popiežiaus encikliką „Ecclesia de Eucharistia“

Popiežius Jonas Paulius II pasirašo savo keturioliktąją encikliką

Patvirtintas tradicinis Bažnyčios mokymas

Eucharistija yra didžiausia dovana, kurią Kristus paliko savo Bažnyčiai, dovana, kuri Jo gyvybės auką padaro dabartine visiems laikams ir suteikia stiprybės bei vilties pasauliui, pažymi popiežius Jonas Paulius II savo naujojoje enciklikoje „Ecclesia de Eucharistia“ („Bažnyčia gyva Eucharistija“), kuri susilaukė ypatingo dėmesio tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje. Ši 14-oji jo enciklika, paskelbta jubiliejiniais 25-aisiais pontifikato metais, laikytina padėkos Dievui ženklu, o taip pat atspindi Šventojo Tėvo asmeninį troškimą pasidalyti savuoju tikėjimu į Švenčiausiąjį Sakramentą su visais pasaulio katalikais.
Enciklika „Ecclesia de Eucharistia“, dar kartą iškelianti Eucharistijos sakramento svarbą ir vietą Bažnyčios gyvenime, buvo Popiežiaus pasirašyta ir paskelbta balandžio 17 dieną, Didįjį ketvirtadienį, vietoje kasmetinio tai Paskutinės vakarienės iškilmei skirto laiško kunigams, tuo pabrėžiant ir ypatingą Eucharistijos santykį su kunigyste. Naujajame dokumente Šventasis Tėvas patvirtina tradicinį Bažnyčios mokymą apie realų Kristaus buvimą Eucharistijoje ir kad sakramentui celebruoti yra būtinas galiojančius šventimus turintis kunigas.

Dalai Lama: „Krikščionys privalo tikėti Kristumi“

Dalai Lama

Tibeto dvasinis ir pasaulietinis vadovas Dalai Lama XIV, prieš išvykdamas į tradicinę trijų mėnesių atsiskyrėlio vietą, kaip ir priklauso kiekvienam budistų vienuoliui, davė interviu Rusijos savaitraščio „Argumenty i fakty“ žurnalistui Georgijui Zotovui. Štai keletas žurnalisto klausimų ir Dalai Lamos atsakymų, kurie iš tiesų labai įdomūs visų religijų tikintiesiems.

Įdomu, kodėl jūs kasmet trims mėnesiams tampate atsiskyrėliu ir su niekuo nebendraujate? Atsiskyrėlių, kurie gyvena toli nuo žmonių, kalnų olose ar miškų tankumynuose, yra kiekvienoje religijoje. Ką, jūsų nuomone, jie tuo stengiasi įrodyti?
Žmogus gali bendrauti su Dievu tik būdamas vienas. Kodėl būtinai oloje? Todėl, kad mieste ar kaime vienatvė neįmanoma. O maldai būtinas visiškas atsiskyrimas: tik tu ir Dievas. Kada mintys neužpildytos niekuo daugiau, bendravimas su Dievu tampa ypatingas. Suvoki, jog Dievas girdi ir supranta tave. Kiek skirti laiko tokiam bendravimui su Dievu, sprendžia pats žmogus. Aš atsiskyrėlio gyvenimą gyvenu tris mėnesius per metus. Tačiau mūsų kalnuose yra atsiskyrėlių vienuolių, kurie taip gyvena penkerius ir net dvylika metų. Per visą tą laiką jie nemato nė vieno gyvo žmogaus. Jiems atneša maisto bei vandens ir palieka visa tai iš anksto sutartoje vietoje. Prisimenu, kaip Ispanijos kalnuose sutikau šventą atsiskyrėlį, kuris jau daug metų gyvena vienas, maitindamasis tik duona, vandeniu ir arbata. Kai aš jo paklausiau, kam jis skiria savo meditacijas, jis atsakė trumpai: meilei.

Europietiškiausio žmogaus titulas atiteko kunigui

Kun. Algirdas Dauknys

Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir „Panevėžio balso“ redakcija buvo paskelbę europietiškiausio Panevėžio krašte žmogaus rinkimus, skirtus referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje. Nuomones buvo galima pareikšti laiškais, elektroninėmis žinutėmis bei telefonu.
„Panevėžio balso“ skaitytojai labiausiai simpatizavo Naujamiesčio klebonui kun. Algirdui Daukniui. Jam ir atiteko europietiškiausio Panevėžio krašte žmogaus titulas.
Kun. A. Dauknys kartu yra Panevėžio ateitininkų dvasios vadas. Dažnai besišypsantis, blogą nuotaiką savyje sugebantis paslėpti dvasininkas sovietiniais metais yra baigęs Kauno kunigų seminariją. Be to, jis mokėsi Teologinių studijų institute Briuselyje, kur apgynė teologijos licenciato laipsnį.
Naujamiesčio klebonas – veiklus žmogus. Savo parapijoje jis organizuoja tarptautines jaunimo stovyklas, rengia laidas Vatikano radijui, bendradarbiauja Lietuvos radijo „Mažojoje studijoje“, vietos “Pulso” radijuje. 44 metų dvasininkas dalyvauja tarptautiniame projekte “Europa žmogišku veidu“, į jį įtraukdamas miesto ir rajono jaunimą. Kun. A. Dauknys Naujamiestyje klebonauja šešti metai.

Kaišiadorių vyskupijoje

Molėtų dekanate

UAB „Molesta“ generalinis direktorius Stasys Žvinys simbolinį raktą nuo parapijos namų įteikia Molėtų dekanui kun. Kęstučiui Kazlauskui

Didelis įvykis

Nekėlė pasididžiavimo Molėtuose, ant kalniuko šalia bažnyčios, stovėjęs pastatas. Parapijos bendruomenės namai, prieškariu garsėję kaip katalikiškos veiklos centras, sovietiniais metais buvo visiškai nugyventi. Statinys buvo restauruojamas 2002-2003 metais pagal projektą, kurį finansavo „Renovabis“, vokiečių katalikų solidarumo akcija su Vidurio ir Rytų Europos žmonėmis, tarpininkaujant Bevergeno “Pagalbos Rytams“ grupės nariui Klemensui Švėrsui ir remiant Molėtų rajono savivaldybei.

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Vadokliečiai būgnininkai Albertas Kisielis (kairėje) ir Sigitas Liobikas

Į bažnyčią kvietė būgno garsai

VADOKLIAI. Velykų sekmadienį prie Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios tratėjo būgnas. Mušti jį pradėjo septintą valandą ryto. Būgno lazdelėmis manipuliavo miestelio gyventojai Albertas Kisielis ir Sigitas Liobikas. Mušė vienas kitą pakeisdami kas tris penkias minutes. Šią procedūra vyrai baigė, kai žmonės suėjo į bažnyčią. Prie maldos namų būgnas aidėjo apie dvi valandas.
A.Kisielis pasakojo, jog mušti būgną prie bažnyčios tapo įpročiu nuo caro laikų. Jo aidas girdisi net už kelių kilometrų nuo miestelio esančiuose Klebonų ir Stebėkių kaimuose, jeigu į jų pusę pučia vėjas. Būgnas mušamas tiktai pirmąją šv. Velykų dieną.

Kauno arkivyskupijoje

Kauno dekanate

Kryžiaus kelio procesija nuo Šv. Gertrūdos bažnyčios iki Kauno Arkikatedros Bazilikos

Didysis tridienis

KAUNAS. Užbaigę Gavėnios laikotarpį, Kristaus Prisikėlimo parapijos tikintieji buvo pakviesti aktyviai įsitraukti į Didžiojo tridienio liturgiją. Taip pat visą Tridienį buvo klausoma išpažinčių. Vadovaujant klebonui dekanui kun. Vytautui Grigaravičiui, buvo sudaryta darbo grupė, kuri rūpinosi bažnyčios puošimu, procesijomis. Kiekvieną dieną prieš pamaldas buvo aiškinama liturgija, kad tikintieji galėtų tinkamai išgyventi Didžiojo tridienio velykinę paslaptį.
Didžiojo ketvirtadienio pamaldose dalyvavo visi parapijos kunigai. Kun. Artūras Jagelavičius sakė homiliją, kurioje aiškino Paskutinės vakarienės prasmę ir Eucharistijos įsteigimo svarbą. Klebonas kvietė skirti daugiau dėmesio Eucharistijos paslapties išgyvenimui ir jos pagarbinimui. Kartu tai buvo prašymas, kad Jėzus, kuris duonos pavidalu ateina į kiekvieno tikinčiojo širdį, taptų brangiausia vertybe ir lobiu jų kasdienybėje, kuri yra pilna išbandymų, pavojų ir gundymų. Parapijiečiai buvo raginami vertinti tylą, kuri prasidėjo nuo Didžiojo ketvirtadienio ir tęsėsi iki Didžiojo šeštadienio pamaldų, nes tik tyloje ir asmeninėje maldoje galima pajusti Dievo veikimą.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Bažnytinių chorų vadovai su Sintautų klebonu prel. Antanu Maskeliūnu (sėdi trečias iš dešinės)

Bažnytinių chorų šventė

Sintautai. Atvelykio išvakarėse, balandžio 26 dieną, į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią suvažiavo Zanavykijos bažnytiniai chorai. Tai jau šeštoji bažnytinių chorų šventė Sintautų miestelyje, tapusi gražia tradicija populiarinant religinių chorų repertuarą, keliant meninį lygį. Atvyko Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios choras, vadovaujamas Arūno Važinskio ir Jovitos Rutkauskaitės, Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčios choras, vadovaujamas vargonininkės Redos Kneizevičienės, Kazlų Rūdos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios choras (vadovė Salomėja Laima Vitukėnienė), Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choras, kuriam vadovauja Birutė Gurskienė, Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčios giesmininkai, vadovaujami Izolinos Rudzevičienės, patys jauniausi choristai atstovavo Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčiai (vadovė Violeta Briaukienė), o šeimininkų, Sintautų religinės bendruomenės, chorui vadovavo ilgametė choro vadovė vargonininkė Birutė Garmuvienė. Per visą Sintautų bažnyčios atstatymo laikotarpį B. Garmuvienė už bažnytinius patarnavimus neėmė jai priklausančio vargonininkės atlyginimo, jį paaukodama bažnyčios atstatymo ir puošimo reikmėms.

Mirė Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas

Evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas

Balandžio 25 dieną Tauragėje, eidamas 55-uosius metus, netikėtai mirė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos pirmininkas vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas.
J. V. Kalvanas gimė 1948 m. rugpjūčio 2 d. Tauragės evangelikų liuteronų Martyno Mažvydo bažnyčios kunigo Jono Viktoro Kalvano ir Martos Račkauskaitės-Kalvanienės šeimoje. 1966 metais baigė Tauragės 2-ąją vidurinę mokyklą, 1974 metais - Kauno medicinos institutą. Dirbo gydytoju neurologu ir psichiatru Omsko klinikinėje ligoninėje, o vėliau - Šilalės centrinėje ligoninėje gydytoju psichoneurologu.
1984 metais įstojo į Rygos evangelikų liuteronų dvasinę seminariją. 1984 metais Konsistorijos nutarimu buvo ordinuotas kunigu diakonu tarnauti Tauragės parapijoje. Ilgą laiką aptarnavo ir Lauksargių, Sartininkų, Batakių, Skaudvilės parapijas. 1990 metais Tauragėje ordinuojamas visateisiu kunigu ir vyskupo pagalbininku.

Gegužės 10-11-ąją – referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis:
optimistiškai galvoju apie lietuvai atsiveriančias galimybes

Praėjusią savaitę Europos Komisijos narys Giunteris Ferhoigenas (kairėje) susitiko su kardinolu Audriu Juozu Bačkiu

Prieš sugrįždami į Lietuvą didelę gyvenimo dalį dirbote įvairiose šalyse. Kokius paminėtumėte Europos Sąjungos pranašumus, palyginti su kitomis pasaulio valstybėmis?
Man atrodo, kad kiekvienas Lietuvos žmogus, nesvarbu, keliavęs po Europą ar niekuomet nekėlęs kojos iš savo namų, žino, kad Vokietijoje, Anglijoje ar Austrijoje žmonės gyvena gerai. Europoje patikima sveikatos apsauga ir visiems prieinamas švietimas, užtikrintos socialinės garantijos bedarbiams, pensininkams, jaunoms šeimoms, remiami žemdirbiai, amatininkai, menininkai... Mano paauglystė ir jaunystė prabėgo po karo atsigaunančiame Paryžiuje, todėl Prancūzijoje, o vėliau ir Italijoje savo akimis mačiau, kaip europiečiai ėmėsi kurti tą ekonominę bei socialinę gerovę, kultūrinį klestėjimą, kurį dabar jau yra pasiekę. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos žmonės taip pat plušo atkakliai, ir šalis žengė didelį žingsnį. Kad visi tai pajustų, reikia nusiskinti užaugintus vaisius - pasinaudoti Europos Sąjungos atveriamomis galimybėmis. Turėjau progą matyti žmonių vargą Filipinuose, Kosta Rikoje, Nigerijoje... Todėl tikrai nelinkėčiau Lietuvai atsidurti už stabiliausio ir savo piliečiais labiausiai besirūpinančio šalių klubo ribų.

Gegužės 10-11-ąją – referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES

Popiežiaus Jono Pauliaus II mintys

Apie Rytų ir Vidurio Europos ateitį

Žaizdas reikia gydyti, o ateitį planuoti optimistiškai. Sykiu būtina išmintingai judėti priekin ir skleisti vertybes, kurios sudaro tautos pamatą - moralinį ir intelektualinį sąžiningumą, šeimos apsaugą, rūpinimąsi vargšais ir pagarbą žmogaus gyvybei iki natūralios mirties. Tikiuosi, kad Europos Sąjunga dosniai parems socialinio atsinaujinimo pastangas, kurių drąsiai ėmėtės.

Apie tautų dialogą, taiką ir galimybes vieningoje Europoje

Europos projektas pagrįstas ne didesnės galios troškimu, bet suvokimu, kad dialogas ir tarpusavio pagarba yra esminiai siekiant sukurti taiką žemyne ir suteikti impulsą vystytis kiekvienai tautai. Europos Sąjungos tėvai steigėjai pasiūlė žmonėms naujus būdus, kaip gyventi kartu bendruomenėje, turinčioje bendrą likimą, gyventi nepamirštant praeities, bet drąsiai žvelgiant j ją. Būtina užtikrinti, kad Europa daugiau niekada netaptų karo priežastimi ir terpe ideologijoms, kurios sugriovė daugybės žmonių gyvenimus ir pažeidė tiek daug sąžinių — taip buvo totalitarinių sistemų, kurių dar nespėjome pamiršti, atveju.

Sena vaga

Partijai pašaukus, širdžiai paliepus, socialdemokratų kandidatu į laisvas Seimo narių vietas iškeltas Užsienio reikalų ministerijos Europos šalių skyriaus vedėjas Algirdas Paleckis. Tai tas pats, anot vieno dienraščio, „garsios politikų giminės“ atstovas, kurio senelis 1940 metų vasarą važiavo į Maskvą „Stalino saulės parnešti“, o vėliau keliolika metų atstovavo Sovietų Sąjungai įvairiuose propagandiniuose „taikos šalininkų“ ir panašiuose renginiuose. Už nuopelnus šeimininkams 1947, 1949, 1950, 1969 ir 1974 metais apdovanotas Lenino ordinais, nuo 1952 metų - kandidatas į SSKP centro komiteto narius, o 1969-aisiais pagaliau gavo socialistinio darbo didvyrio vardą, eilinį Lenino ordiną bei pjautuvo ir kūjo aukso medalį. Laisvalaikiu rašė storas knygas ir eilėraščius, šlovinančius komunistų partiją ir didžiąją rusų tautą. Bet ir su žiburiu tuose būsimojo Seimo nario senelio eilėraščiuose jokios poezijos nesurasi. Pakanka paminėti keletą tų kūrinių. Vien pavadinimai ką sako: „Po Stalino konstitucijos saule“, „Mintys apie vyresnįjį brolį“ ir pan. Na, o kandidato į Seimo narius tėtušis irgi uoliai sekė tėvo pėdomis, darbavosi Sovietų Sąjungos ambasadose Šveicarijoje, Rytų Vokietijoje, o po nepriklausomybės atkūrimo tapo vienu „persitvarkiusios“ partijos veikėju, netrukus, tariamai nepasitenkinęs partijos linija, perėjo pas „nepersitvarkiusius“ socialdemokratus tiktai tam, kad šiuos parengtų vadinamajam jungimuisi su LDDP. Nuo tada tapo labai įtakingu socialdemokratų viršūnių šulu, dabar neoficialiai komanduojančiu Užsienio reikalų ministerijai ir diplomatinei tarnybai.

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Vatikanas. Šv. Petro bazilika

Į pažintinę apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į Italiją
gegužės 31 - birželio 8 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Znojimas – Venecija – Roma – Vatikanas – Rivetorto – Gateo a Mare (vienos dienospoilsis prie Adrijos jūros) – San Marinas – Viena – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Znojimas – Vilnius.

Kelionės kaina – 580 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 10 proc. nuolaida.)

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).