Atnaujintas 2008 vasario 27 d.
Nr.16
(1609)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Prie Anykščių bus
„Pasakų parkas“?

Tautos talka

Lietuvos žemės fondo
reforma ir valdymas

Rusijoje artėja
nulemtų rinkimų
diena

„MES“ – ĄŽUOLAI
IR LIEPOS

Visą gyvenimą krovė
sau lobį danguje

Ties ąžuolo laja...

Gyvenimo
vingiuose
Juozas Keliuotis
apie Vincą Mykolaitį-
Putiną

Dovanos Valstybės
atkūrimo jubiliejaus
proga

Popiežius mobilizuoja paramą Šventosios Žemės krikščionims

Mindaugas BUIKA

Kanos bazilika Galilėjoje

Šventovės neturi likti tik archeologiniais objektais

Pratęsiant popiežiaus Benedikto XVI parinktą 2008 metų Gavėnios socialinę temą, verta prisiminti paramos Šventosios Žemės bei viso konfliktų apimto Artimųjų Rytų regiono kenčiantiems krikščionims svarbą. Apie tai kalba ir Rytų Bažnyčių kongregacija savo kreipimesi į pasaulio vyskupus. Primindamas Gavėnios laikotarpiu vargšų labui organizuojamų specialių rinkliavų tradiciją, Šventasis Tėvas savo laiške šiemetinės Gavėnios proga pažymi, jog „konkreti bažnytinės bendrystės išraiška siejama su dideliu apsivalymu, kaip buvo ir ankstyvojoje Bažnyčioje“.


Kosovas: padėtis nestabili

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Kosovo gyventojas džiaugiasi
paskelbta nepriklausomybe
Reuters nuotrauka

Vasario 17-ąją nepriklausomybę paskelbusiame Kosove padėtis išlieka nestabili: vyksta serbų išpuoliai prieš NATO taikdarių pajėgas. Pačioje Serbijoje nesiliauja gausios protesto demonstracijos prieš Kosovo nepriklausomybės paskelbimą. Praėjusį ketvirtadienį Belgrade vykę masiniai mitingai peraugo į smurtinius išpuolius. Protestuotojų minia užpuolė JAV ambasadą, ją nusiaubė ir padegė. Vėliau buvo užpultos ir netoliese esančios Kroatijos, Slovėnijos ir Turkijos ambasados, išdaužyti langai. Įniršusi minia įsiveržė į Turkijos ambasados teritoriją, nuplėšė Turkijos vėliavą, ją sudegino ir vietoj jos iškėlė Serbijos vėliavą.


Lietuvos mokytojas turi tik vieną teisę – būti apspjaudytas

Gintaras VISOCKAS

Lietuvos švietimo darbuotojų
profesinės sąjungos streikų
koordinavimo tarybos nariai
(iš kairės): Lilija Paradnikienė
(Kelmė), Nijolė Dargužienė
(Klaipėda), Zofija Jesinienė
(Telšiai), Andrius Navickas
(Zarasai) ir Judita Čejauskienė
(Mažeikiai). Mokytojai tvirtina
išmėginę visus įmanomus
derybų su Vyriausybe būdus,
tačiau ji kažkodėl užsispyrusi
laikosi savo pozicijos – siekia
ir toliau mokytojams mokėti
varganus atlyginimus
Autoriaus nuotrauka

Iki kovo 3-osios – ranka paduoti. O tada jau tikrai bus aišku, ar Lietuvoje kils masiniai, neterminuoti mokytojų streikai. Šios dienos duomenimis, streikai turėtų apimti maždaug 25 savivaldybes. Streikuoti pasiryžo apie 300 mokyklų. Kai kurie mokytojai, sakykim, Zarasų rajone, skelbs net bado akcijas. Ir badaus jie ne keletą dienų, o mažų mažiausiai nuo vasario pabaigos iki kovo 11-osios. Pagrindinis mokytojų reikalavimas – realus atlyginimų padidinimas ne kada nors ateityje, ne po metų ar dvejų, bet būtent „šiandien ir čia“. Mat tie 300 litų, kuriais Gedimino Kirkilo Vyriausybė neva pamalonino mūsų pedagogus, tėra lėšos, kurios padengia infliacijos kaštus. Mūsų pedagogai mano, kad realus infliacijos dydis Lietuvoje nūnai siekia 26,7 procentus. Be to, nereikia pamiršti, jog mokytojų uždarbis daug metų nebuvo keliamas.


1988-ųjų Vasario 16-ąją prisiminus

Seimo narys Saulius Pečeliūnas

Vasario 13 dieną LRT laidoje „Spaudos klubas“ buvo paminėtas 1988 m. Vasario 16-osios minėjimo (praktiškai tai buvo paskutinė draudžiama Lietuvos nepriklausomybės šventė) dvidešimtmetis. Laidoje dalyvavo minėjimo organizatoriai, kuriems neteko dalyvauti pačiame minėjime, nes jie buvo uždaryti, ir buvusios Komunistų partijos atstovai, kurie neturėjo nieko bendra su tos Vasario 16-osios minėjimu. Pakalbinome Seimo narį Saulių Pečeliūną, kuris su žmona Lina Pečeliūniene tame minėjime pats dalyvavo.


Vasario 16-ųjų signatarai

Auksutė Ramanauskaitė–Skokauskienė,

LLKS Tarybos 1949-ųjų vasario 16-osios
Deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago dukra

Auksutė Ramanauskaitė–
Skokauskienė

Daug žymių įvykių, brangių datų mūsų tautos ir valstybės istorijoje. Tarp jų 1918 metų vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – iškilioji mūsų šventė ir 1949 metų vasario 16-oji – diena, kuri taip pat mums visuomet primena per kartų kartas išpuoselėtą siekį – LAISVOS NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS siekį.

Šiemet valstybės atkūrimo diena neeilinė – 90-ąjį kartą švenčiame šią iškilią tautos ir valstybės šventę. Ne visada ją šventėme laisvai, bet širdyje tikri lietuviai ją visada turėjo. 1949 m. vasario 16-oji – diena, kai LLKS Taryba pasirašė Deklaraciją – okupuotos, bet nenugalėtos Lietuvos konstituciją – taip pat artėja jubiliejinės datos, savo šešiasdešimtmečio link. Okupacijos metais ši data buvo visiškai nutylima, todėl ištisa karta užaugo beveik nieko nežinanti apie šį istorinį įvykį. To pasekmes jaučiame ir šiandien. Bet pamažu atsiveria ir šis mūsų tautos istorijos lapas.


Vandalai

Algimantas Černiauskas

Suniokoti holokausto
atminimo ženklai

2008 metų pradžioje Merkinėje nežinomi vandalai, perėmę stribukų tradicijas, suniokojo holokausto atminimo ženklus. Sudaužė marmurinį trikampį obeliską ir atminimo lentą ant paminklo žydams, nužudytiems fašistinės okupacijos metais, kapavietės. Policija pradėjo tyrimą.

Merkinės istorijoje žydai minimi nuo XV amžiaus, tačiau tik nuo 1616 metų jie čia apsigyveno nuolatinai. Leidimą žydams gyventi Merkinės mieste, be kunigaikščio ir Seimo sutikimo, davė Merkinės seniūnas Jonas Vaina, už ką buvo Seimo ir karaliaus Vladislovo Vazos išbartas. Tačiau seniūnas karaliaus įsakų nepaklausė ir savo leidimo žydams gyventi Merkinėje neatšaukė.


Gilus kapelos kūrybos šulinys

Bronius VERTELKA

Daniūnų kaimo kapelos vadovas
Kęstutis Veršelis su savo muzikantais

Sausio pabaigoje Biržuose vykusios kaimo kapelų šventės „Grok, Jurgeli“ Panevėžio rajono Daniūnų bendruomenės namų saviveiklinis kolektyvas buvo išrinktas geriausiu iš aštuonių ten besivaržiusių kapelų. „Sužinojęs, kad šventėje buvome nepralenkiami, nebeslėpiau džiaugsmo ašarų, o mano muzikantai tiesiog klykė scenoje“, – smagiais prisiminimais noriai dalijosi kolektyvo vadovas Kęstutis Veršelis.


Prakalbinta Lietuvos istorija

Rūta Averkienė

Vytautas Baublys
prie savo kūrybos darbų

Šventiniai renginiai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos 90–mečiui, Varėnoje prasidėjo įspūdingos varėniškio menininko Vytauto Baublio kūrybos darbų parodos atidarymu.

Varėnos kultūros centro parodų salėje atidarytoje parodoje eksponuojama šešiasdešimt penki autoriaus darbai: medžio skulptūros, metalo plastika, tapyba. Visoje daugialypėje menininko kūryboje ryškus Lietuvos istorijos motyvas. Kaip kažkas parodoje pajuokavo, kiekvienas darbas kurtas su perlojietišku užsispyrimu, mat Perloja – Vytauto gimtinė. Vytautas prasitarė, kad Perlojos muziejui rengiasi padovanoti keletą skulptūrų, skirtų Dzūkijos partizanams, o viena iš jų skirta giminaičiui, partizanų vadui Adolfui Baubliui-Merkiui.


Prasminga šventė

Laima Macytė

Lietuvos nepriklausomybės 90–mečio šventė Radviliškyje buvo švenčiama net tris dienas. Vasario 15-ąją atidaryta naujoji sporto arena, vakare Kultūros rūmuose vyko iškilmingas minėjimas, koncertavo dainų ir šokių ansamblis ,,Lietuva“. Sekmadienį ir pirmadienį naujoje sporto salėje vyko tarptautinės krepšinio varžybos.


Kuo alsavo, alsuoja, alsuos pilietinė visuomenė

Edmundas Simanaitis

Janina Prienytė-Dudutienė

Janina Prienytė gimė Širvintų krašto Musninkų valsčiaus žemdirbių šeimoje. Jos tėviškė buvo pasakiškai gražioje vietovėje, kurią juosė Širvinta. Dabar jos nė ženklo nebeliko – viską sunaikino okupacija, melioracija ir...

Čia reikia stabtelti ir prisiminti čekistinės „lyrikos“ tarpsnius. 1948 metų masinius okupuoto krašto gyventojų trėmimus pavergėjas pavadino poetišku „Pavasario“ vardu (Vesna, rus.). Po metų vykdyti masiniai trėmimai gavo ne mažiau poetišką pavadinimą – „Bangų mūša“ (Priboj, rus.).


Visą gyvenimą krovė sau lobį danguje

A†A Profesorius, psichologijos ir filosofijos mokslų daktaras, kunigas Antanas PAŠKUS
(1922 01 14 – 2008 02 14)

Vyskupas Jonas Kauneckas

Kun. prof. dr. Antanas Paškus

Užgeso Lietuvos šviesulys, švietęs mums savo išmintimi, savo giliomis įžvalgomis padėjęs mums šio gyvenimo painiavose, teorijų įvairovėje rasti tikrąją tiesą. Jo moksliniai darbai nepaprastai vertingi. Jie visada turtins lietuvių mokslą bei dvasią. Tie darbai tiesiog amžini, todėl mes neliūdime, netekę profesoriaus ir kunigo A. Paškaus, nes jo darbai pasilieka su mumis. Savo kilniais darbais ir savo geradarybėmis jis nusipelnė dangaus Tėvo gausių malonių. Ir iš ten jis dar daugiau gali mums padėti ir mus remti.


Tarptautinės korupcijos pavyzdys

Antra Vincė Karosienė

Lietuvos dailės muziejuje saugomas
XVI amžiaus italų dailininko Antonio
Kampi paveikslas „Trys Marijos
prie Kristaus kapo“, įvertintas
370 tūkst. eurų. Šį paveikslą
sovietiniai okupantai 1951 metais
konfiskavo iš Valstybės teatro
aktoriaus Vinco Steponavičiaus,
politinio kalinio

Vasario 27 dieną Vilniaus apygardos teisme Vokietija toliau sieks Lietuvos dailės muziejuje saugomo XVI amžiaus italų dailininko Antonio Kampi paveikslo „Trys Marijos prie Kristaus kapo“, įvertinto 370 tūkst. eurų. Šį paveikslą sovietiniai okupantai 1951 metais konfiskavo iš mano tėvo Vinco Steponavičiaus, politinio kalinio, kurį (po mirties) patys reabilitavo, atstatydami visas jo teises. Mano 1989-2005 metų pastangos atgauti jį kartu su visa konfiskuota 27 paveikslų kolekcija parodė, kad okupantų kalinti asmenys – iki šiol beteisiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (tuo metu civilinių bylų skyriui vadovavo Č. Jokūbauskas) nepareikalavo paveikslų kolekciją man, paveldėtojai, grąžinti arba už ją teisingai atlyginti.


Vasario jubiliejus ir valstybė

Linas ŠALNA

Dabar kai laisvai švenčiame Vasario 16-ąją, dažnai prisimename, kaip ta diena būdavo minima sovietinės okupacijos metais. Tada tik kai kurie išdrįsdavome tokia proga pasveikinti artimą draugą, bet tik tą, kurio neįtardavome bendradarbiaujant su KGB (kolaboruojant su svetima valdžia) ir kuris, jautėme, turi tautinį nusistatymą. Kai kas sugalvodavome tą dieną švęsti savo vardadienį – kagėbistai ne visų vardadienių datas žinojo.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija